Atsakingas pakrovimas – sklandus iškrovimas
Pervežimų praktika rodo, kad atvejai, kai vairuotojas negali dalyvauti pakrovimo procese ir patikrinti krovinio būklės, yra gana dažni. Jeigu vežėjas tai tiesiog ignoruos ir niekaip neapsidraus, iškrovimo metu jis gali susidurti su rimtomis problemomis – paaiškėjus, kad krovinys yra pažeistas, jo gavėjas/siuntėjas gali pradėti kaltinti dėl to būtent vežėją. Taip pat šiame kontekste svarbus krovinio perdavimo gavėjui, po ko vežėjas daugiau už jį neatsakingas, momentas. Apie teisinius tokių situacijų niuansus mes pasikalbėjome su advokatų kontoros VERUM teisininku Mindaugu Šimkūnu.
Vienas vežėjas papasakojo tokią istoriją: užsakovas pakrovė krovinį į transporto priemonę pats ir vairuotojo į sandėlį neįleido, bet po pakrovimo vairuotojas pamatė, kad konteinerio gale yra sustumti prikrauti prekių aukšti vežimėliai su ratukais, užstatyti sunkvežimio akumuliatoriais, kad nejudėtų transportavimo metu. Vairuotojui paklausus, ar toks tvirtinimo būdas tinkamas, sandėlio darbuotojas patikino, kad viskas gerai, ir vairuotojas priėmė krovinį pervežimui be jokių pastabų CMR važtaraštyje (pasak teisininkų, panašios situacijos – dažnas reiškinys). Tačiau, iškrovimo metu, stumiant transporto priemonę prie rampos su praviromis durimis, vežimėlis, nustūmęs 2 akumuliatorius, šalia rampos išriedėjo iš konteinerio. Gavėjas užpildė krovinio pažeidimo aktą, kurio vairuotojas nepasirašė. Po kelių dienų vežėjas sulaukė pretenzijos iš užsakovo su reikalavimu padengti sugadinto krovinio nuostolius.
Šiame kontekste svarbūs keli momentai. Pirmas, vairuotojo galimybės dalyvauti pakrovime klausimas. Antras, vairuotojo (vežėjo) elgesys, pamačius, kad krovinys, galimai, yra netinkamai užfiksuotas. Trečias, vairuotojo (vežėjo) atsakomybė iškrovimo metu.
Pakrovimo etapas
Anot M. Šimkūno, vairuotojų (ne)dalyvavimo pakrovime klausimas tapo ypač aktualus pastaruoju metu dėl karantino režimo. Tačiau, nei technologijų naudojimas (pakrovimo filmavimas), nei valstybėse paskelbtos karantino taisyklės, jo nuomone, nepašalina vežėjo (vairuotojo) pareigos dalyvauti krovinio perdavimo procese. Jeigu vairuotojui nesudaroma galimybė tinkamai priimti krovinį, jam reikia kiek įmanoma detaliai CMR važtaraštyje parašyti, dėl kokių nuo jo nepriklausančių priežasčių tai įvyko (tuo labiau, kad į automobilį gali būti pakrauta kontrabanda). Be tokių rašytinių pastabų vėlesni vežėjo aiškinimai, kad vairuotojui nebuvo leista dalyvauti pakrovime, teismų vertinami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti (daugiau informacijos – čia).
Jeigu vairuotojas gali patikrinti, kaip buvo pakrautas krovinys, ar dalyvauti pakrovime, tai, kaip pažymėjo M. Šimkūnas, ne vienoje teismo nutartyje yra pasakyta, jog CMR važtaraštis yra priimamo pervežimui krovinio būklės įrodymas. Todėl vežėjas (vairuotojas) turi būti itin atidus, vertindamas priimamo krovinio trūkumus ir skaičiuodamas jo vietas. Jeigu vairuotojas pasirašo CMR važtaraštį be jokių pastabų, susijusių su krovinio būkle, laikoma, kad ji krovinio perdavimo vežėjui metu buvo tinkama.
Svarbu, kad vairuotojo pastabos būtų nurodytos visuose CMR važtaraščio egzemplioriuose. Be to, jis negali tiesiog nurodyti atskirus krovinio defektus – reikia kiek įmanoma detaliai aprašyti tai, kokiu būdu jis juos aptiko, bei pagrįsti savo pastabas. Čia vežėjai galėtų pasakyti, kad važtaraštyje nėra tiek vietos arba kad vairuotojams sunku tai padaryti. Bet tokia jau teismų praktika. Idealiu atveju vežėjo pastabas savo parašu turėtų patvirtinti siuntėjas (jis turi teisę to nedaryti, bet vairuotojui vis tiek verta jas surašyti, nes tai teisiškai reikšmingas momentas galimų problemų kontekste).
Vežėjo atidus elgesys būtinas, priimant krovinį tiek iš faktinio siuntėjo, tiek iš ankstesnio vežėjo (tai yra, perkrovimo metu). Jeigu sekantis vežėjas krovinį iš ankstesnio vežėjo priėmė be pastabų, o išsikrovime bus nustatytas jo sugadinimas, už tai atsakys paskutinis vežėjas. Taip pat dažna situacija, kai siuntėjas sudaro vežimo sutartį su ekspeditoriumi, kuris pasamdo faktinį vežėją. Jeigu pastarasis apsiima gabenti krovinį su akivaizdžiais trūkumais be jokių pastabų, jis sukelia atsakomybę ne tik sau, bet ir ekspeditoriui.
Reikšmingas klausimas – kaip vertinti situacijas, kai vairuotojas dėl žinių apie tam tikrą krovinį trūkumo negali suprasti (ir atitinkamai nurodyti CMR važtaraštyje), kad jis paruoštas netinkamai? M. Šimkūno teigimu, pagal CMR konvenciją ir jos taikymo teismuose praktiką, vežėjo pareigos krovinio priėmimo metu apsiriboja išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei jo išdėstymo automobilyje kontrole. „Vežėjas yra atsakingas už blogai paruoštą krovinį (siuntėjo klaidas), jeigu, krovinio priėmimo metu jo trūkumai vairuotojui buvo žinomi ir akivaizdūs, tačiau jis nenurodė jų CMR važtaraštyje. Vežėjui (vairuotojui) žinomas ar akivaizdus trūkumas kiekvienoje byloje įrodinėjamas individualiai. Tai turi įrodyti siuntėjas, ir padaryti tai sunku“, – patikslino teisininkas.
Pagaliau, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, vežėjas priima krovinį, kai siuntėjas jį pakrauna, ir tokiu atveju apsiriboja tik pakrovimo proceso stebėjimu. Tačiau, jeigu sutartyje nurodyta, kad krovinį pakrauna vežėjas, jis ir tampa už tai atsakingas, net jeigu faktiškai krovinį pakrauna siuntėjas ar siuntėjo pasamdyti tretieji asmenys. Be to, kai pakrauti krovinį įsipareigoja vežėjas, krovinys pereina jo žinion (kontrolėn) iki pakrovimo į transporto priemonę momento.
Bendrai paėmus, vežėjo atsakomybė prasideda nuo to momento, kai jis, priėmęs krovinį, pasirašo CMR važtaraštyje, pasibaigia – kai jis perduoda krovinį gavėjui. Toliau apie teisinius krovinio perdavimo gavėjui aspektus.
Iškrovimo etapas
Vežėjo atsakomybė už krovinį pasibaigia, kai gavėjas priima jį ir pasirašo CMR važtaraštyje, liekančiame vežėjui. Krovinio dokumentų perdavimas gavėjui nereiškia krovinio perdavimo – nuo važtaraščio perdavimo gavėjui šis tampa tik kroviniu disponuojančiu asmeniu, kas reiškia, kad vežėjas turi vykdyti gavėjo instrukcijas ir nebeturi vykdyti siuntėjo nurodymų. Tai svarbu, kadangi jau neturintis teisės duoti nurodymus vežėjui siuntėjas gali bandyti juos duoti.
Krovinio perdavimas vyksta tuo metu, kai krovinys iš vežėjo valdymo pereina į gavėjo kontroliuojamą valdymą. „Pats krovinio perdavimas nesietinas tik su krovinio iškrovimo pradžia ar pabaiga. Krovinio perdavimu laikytinas momentas, kai krovinio gavėjas laisva valia priima krovinį valdymui ir pasirašo važtaraštyje“ (2001-11-29 LAT byla Nr. 3K-7-936/2001). „CMR komentare nurodyta, kad paprastai krovinio perdavimas vyksta tuo metu, kai atgabenęs į krovinio pristatymo vietą vežėjas leidžia gavėjui iškrauti krovinį, kuris tuo momentu vis dar yra vežėjo transporto priemonėje“ (2017-04-13 LAT nutartis Nr. 3K-3-173-686/2017).
Tokiu būdu, straipsnio pradžioje aprašytoje situacijoje vežėjas gali bandyti sakyti, kad, kai transporto priemonė praviromis durimis buvo stumiama prie rampos (prasidėjo iškrovimas būtent tokiu būdu), kroviniu disponavo ir už jo būklę jau buvo atsakingas ne jis, o gavėjas (ypač jeigu jis jau pasirašė CMR važtaraštį), kuris galėjo pasirinkti ir kitą iškrovimo būdą (tai yra, gavėjas pats kaltas dėl išriedėjusio vežimėlio ir dėl to kilusių nuostolių).
Jeigu gavėjas priima krovinį be jokių pastabų dėl jo būklės, manoma, jog priimto krovinio būklė yra tokia, kokia nustatyta važtaraštyje. Akivaizdžių krovinio trūkumų (žalos) atveju gavėjo pretenzija (reklamacija) vežėjui turi būti pareikšta vėliausiai krovinio priėmimo metu, o jeigu jie neakivaizdūs – ne vėliau kaip per septynias darbo dienas po krovinio priėmimo (neįskaitant sekmadienių ir šventinių dienų), ir tokiu atveju pretenzija turi būti raštiška. Nuostolių akivaizdumas dažnai būna ginčo objektu, nes būtent jis leidžia gavėjui septyniomis dienomis „prasiilginti“ pretenzijų pareiškimo terminą.
***
Apibendrinant, reikėtų užfiksuoti kelis dalykus. Pirma, labai svarbu, kad vairuotojas, kuriam neleidžiama dalyvauti krovime, ne pasyviai lauktų, kol krovinys bus paruoštas, o nedelsdamas užfiksuotų galimybių priimti krovinį ribojimą CMR važtaraštyje ir informuotų apie tai savo transporto vadybininką. Pastarasis savo ruožtu ne tik žodžiu, bet ir raštu turėtų kreiptis su pretenzija į užsakovą, kad, reikalui esant, turėtų daugiau argumentų savo pozicijai apginti. Antra, jei vairuotojas pakrovimo metu mato krovinio vietų neatitikimą CMR važtaraštyje nurodytam skaičiui, krovinio pažeidimus, jo supakavimo, pakrovimo ar tvirtinimo trūkumus, jis, nepaisydamas siuntėjo (sandėlio) darbuotojų aiškinimų, turėtų maksimaliai detaliai užfiksuoti atitinkamas pastabas CMR važtaraštyje, pasitaręs su savo transporto vadybininku, kad jos būtų surašytos tinkamai. Trečia, vežėjui, jeigu pervežimo sutartis nenumato kitaip, reikia stengtis perduoti krovinį gavėjui be jokių papildomų veiksmų (pavyzdžiui, be krovinio pervežimo į kitą sandėlio vietą, vienokio ar kitokio vairuotojo dalyvavimo iškrovime ir pan.) arba susitarti, kad už bet kokias jų pasekmes bus atsakingas tik gavėjas. Ir bet kuriuo atveju vairuotojas turėtų fiksuoti visas gavėjo duodamas instrukcijas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.