Bankrotas – tik pradžia: į ką atkreipti dėmesį naujame Juridinių asmenų nemokumo įstatyme?
Bankrotas yra neretas ir svarbus reiškinys transporto sektoriuje. Tačiau kartais vežėjai nežino, kaip elgtis tokioje situacijoje, siekiant neprarasti galimybės atgauti iš verslo partnerio skolą už suteiktas paslaugas. Neseniai įsigaliojo naujas Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (JANĮ), apie kurio ypatybes kalbame su advokatų kontoros „VERUM“ teisininku Mindaugu Šimkūnu.
Kuo naujas JANĮ yra svarbus transporto sektoriaus dalyviams?
Su finansiniais sunkumais gali susidurti tiek pats vežėjas, tiek jo partneriai – logistikos grandinės dalyviai. Abiem atvejais svarbu išmanyti nemokumo – restruktūrizavimo ar bankroto – procedūras ir jų taikymo ypatumus, žinoti, kaip efektyviai veikti, kad išvengtum bankroto, arba kaip užtikrinti skolininko prievolių įvykdymą (kitaip sakant, atgauti skolą). Todėl verta detaliau susipažinti su 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu JANĮ, kuris labiau orientuotas į verslo restruktūrizavimą (tai yra, išsaugojimą), o ne į jo bankrotą.
Pavyzdžiui, dabar restruktūrizavimo plano projekto patvirtinimui reikalinga ne 2/3, o paprasta kreditorių balsų dauguma. Kitas JANĮ privalumas kreditoriams – galimybių pernelyg ištęsti restruktūrizavimo procesą suvaržymas. Tarkime, bendras restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminas negali viršyti 6 mėnesių nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Taip pat nuo šiol kreditoriams (bet tik tiems, kurių pradelsti reikalavimai juridiniam asmeniui viršija 10 Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų dydį – tai yra, 6070 eurų, neatskaičius mokesčių) numatyta teisė patiems kelti skolininkui restruktūrizavimo bylą.
Be to, restruktūrizavimo bylose, kitaip nei bankroto bylose, vis dar galima siūlyti savo nemokumo administratoriaus kandidatūrą. Tačiau naujovė yra ta, jog restruktūrizavimas gali vykti ir be šito administratoriaus, o restruktūrizuojamos įmonės veiklai vadovaus esamas juridinio asmens vadovas, kuris bus atsakingas už restruktūrizavimo plano įgyvendinimą (pastarojo veiklą pagal jo ataskaitas ir kitus veiksmus vertins kreditorių susirinkimas, kuris, jeigu restruktūrizavimo proceso eiga jo netenkins, gali kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo – po ko teismas ta pačia nutartimi gali iškelti bankroto bylą – arba spręsti klausimą dėl vadovo padarytos žalos išreikalavimo teismine tvarka).
Kartu JANĮ išplėtoja nemokumo proceso ikiteisminę procedūrą. Naujovės – galimas susitarimas tarp skolininko ir kreditorių dėl pagalbos bei neteisminis bankrotas.
Kokios kitos svarbios JANĮ naujovės, į kurias turėtų atkreipti dėmesį vežėjai?
Ankstesnis bankroto įstatymas nemokumo būsenai nustatyti (kas ypač aktualu, sprendžiant skolininko vadovų atsakomybės už laiku neiškeltą bankrotą klausimą) naudojo tokią „formulę“: pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Transporto sektoriuje yra įprasta tikrinti konkurentų ir vežimo paslaugų užsakovų finansinę būklę, ir, jeigu pusės balansinio turto vertę viešai prieinamoje atskaitomybėje galima rasti, informacijos apie pradelstus įsipareigojimus joje nėra. Norint ją gauti, reikalingos papildomos išlaidos, kurioms kreditorius dažnai nepasiruošęs.
Tačiau pagal dabartinę JANĮ redakciją, atskiras pagrindas nemokumui pripažinti yra skolininko įsipareigojimai, viršiję jo turto vertę, ir tie duomenys yra balanse, kuris kartu su kitais atskaitomybės dokumentais pateikiamas registrui. Taigi, imami registro duomenys, vertinami, ir keliama nemokumo byla. Tiesa, savarankiškas pagrindas pripažinti juridinio asmens nemokumo būseną yra jo negalėjimas laiku vykdyti turtinių prievolių. Ar nebus piktnaudžiaujama šiuo pagrindu, inicijuojant nemokumo bylą, parodys teismų praktika.
Taip pat šiame kontekste verta pažymėti, kad JANĮ yra vertinamojo pobūdžio terminų. Tarkime, restruktūrizavimo byla nekeliama, jeigu teismui pateiktame restruktūrizavimo plano projekte „numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės [išskirta redakcijos] juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumą“. Kada minėtos priemonės tiesiog nepadės juridiniam asmeniui, o kada jos akivaizdžiai nepadės, spręs teismas. Tas pats dėl juridinio asmens gyvybingumo, įrodinėjant kurį, teks pagrįsti ne tik juridinio asmens galimybę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, bet ir prielaidą, jog ji leis jam sumokėti skolas.
O kaip su nemokumo procedūrų terminais?
JANĮ nustato griežtus nemokumo (bankroto ir restruktūrizavimo) procedūrų terminus ir jų skaičiavimo tvarką, kurios tiek teismai, tiek proceso iniciatoriai privalo formaliai laikytis. Todėl nemokumo procesai turėtų vykti sklandžiau ir operatyviau, bet neišvengsime ir klaidų.
Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas kreditorių patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroniniu būdu.
Teismas turi priimti nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo per 30 dienų nuo pareiškimo priėmimo dienos ir tik vieną kartą (ir tik dėl svarbių priežasčių) gali pratęsti šį terminą ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui. Nemokaus juridinio asmens kreditoriai apie skolininkui iškeltą nemokumo bylą turi būti informuojami nemokumo administratoriaus, kuris įsiteisėjusios nutarties iškelti nemokumo bylą kopiją turi išsiųsti jiems per 3 darbo dienas.
Kreditorių reikalavimams pateikti (tai yra, jie nemokumo byloje tvirtinami ne savaime, o tik tuomet, kai reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus kreditorius pateikia paskirtam nemokumo administratoriui) įstatymas nustato 30 dienų terminą. Deja, jis neskiria dėmesio nutarties išsiuntimo būdui ir priemonėms, taip pat neakcentuoja jos gavimo ar įteikimo kreditoriui momento – tik nutarties išsiuntimą (30 dienų terminas skaičiuojamas ne nuo įsiteisėjusios nutarties gavimo, kai ją kreditoriui išsiunčia nemokumo administratorius, bet nuo teismo nutarties paskelbimo priežiūros institucijos internetinėje svetainėje). Čia matau įstatyminio reglamentavimo netobulumą bei užprogramuotą ginčą tarp kreditorių ir nemokumo administratoriaus – kreditoriai dėl jiems adresuotos nutarties kopijos negavimo gali laiku nepateikti savo reikalavimų nemokumo administratoriui.
O kas bus, jeigu kreditorius praleis 30 dienų terminą reikalavimams pateikti? Ar yra galimybė jį pratęsti?
Teismas nemokumo administratoriaus prašymu gali jį pratęsti, bet ne ilgesniam kaip 14 dienų laikotarpiui. О jeigu kreditorius praleidžia įstatymo nustatytąjį arba teismo pratęstąjį terminą, teismas priima tokio kreditoriaus reikalavimus ir juos tvirtina, tik jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, teismas turėtų atsižvelgti į termino paskirtį; termino praleidimo laikotarpį; aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą; bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas jos aplinkybes.
Svarbu tai, kad prieš dvidešimtmetį teismai gan liberaliai žiūrėdavo į priežasčių, dėl kurių kreditorius praleido reikalavimų pateikimo terminą, svarbą – pakakdavo tiesiog paprašyti jų priimti ir patvirtinti kreditorinį reikalavimą. Pastaruoju metu teismai ėmė nebepriimti laiku nepateiktų kreditorinių reikalavimų, nenustatę svarbių termino praleidimo priežasčių.
Kokios yra neigiamos reikalavimo teisės pabaigos pasekmės kreditoriui?
Jeigu kreditorius reikalavimo nepateikia laiku, arba teismas nepriima pavėluotai pateikto kreditoriaus reikalavimo, jo reikalavimo teisė į nemokų skolininką pasibaigia (iki šiol nemokaus skolininko prievolės pasibaigdavo bendrais pagrindais, kai juridinis asmuo-skolininkas buvo likviduojamas, tame tarpe dėl bankroto). Kartu su ja pasibaigia visos akcesorinės (išvestinės) skolininko prievolės (laidavimas, garantija ir kt.) ir kreditoriaus galimybė tam tikrais atvejais pareikšti reikalavimus nemokaus juridinio asmens dalyviams ar jo valdymo organų nariams. Be to, kreditorius netenka teisės neatgautas skolas pripažinti beviltiškomis ir susigrąžinti sumokėtus pelno ir pridėtinės vertės mokesčius.
Ką galėtumėte patarti vežėjams, susidūrusiems su partnerių nemokumu, taip pat – tyčiniu bankrotu?
Žinoma, kiekvienas atvejis yra skirtingas, tačiau įžvelgiu bendrų tendencijų. Tokioms situacijoms reikia būti pasiruošus, o joms ištikus – nenuleisti rankų. Negalima nuolaidžiauti užsakovams ir leisti užsiauginti skolų kuprą. Numatyti artėjančią bėdą galima, stebint pasisakymus viešojoje erdvėje ar profesiniuose portaluose ir analizuojant viešai prieinamus nemokamus duomenis apie įmonės darbuotojų skaičių ir jos skolas „Sodrai“, mokamą skolų išieškojimo įmonių informaciją, tarpusavio atsiskaitymus. Paprastai, tik didelio patikimo užsakovo bankrotas būna sunkiai numatomas ir finansiškai skaudus.
Iškėlus skolininkui bankroto bylą, daug kam atrodo, kad čia jau pabaiga. Sakyčiau, priešingai. Bankrotas – tai tik reakcinio kreditoriaus darbo pradžia. Tik tada atsiranda prieiga prie skolininko dokumentų, jo veiklos istorijos, ir tuo pačiu – galimybė išsiaiškinti jo nemokumo priežastis. Taigi, prasideda intensyvus darbas: pasitvirtiname kreditorinį reikalavimą ir tampame pilnateisiais kreditoriais nemokumo byloje; palaikome kontaktą su nemokumo administratoriumi – gauname ir nagrinėjame jo ataskaitas, reikalaujame kitos informacijos, nepamirštame nemokumo administratorių ir pakontroliuoti (stebime, kaip jis ginčija sandorius ir išsireikalauja juridiniam asmeniui padarytos žalos atlyginimą); jeigu sukaupta informacija ir dokumentai suteikia tam pagrindo, prašome teismą pripažinti bankrotą tyčiniu. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį, kurio veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. O tada – reikalaujame šio asmens atsakomybės.
Reziumuojant
Reikia pažymėti, kad krovinių transportavimo įmonių restruktūrizavimo bylos Lietuvoje – retas reiškinys, ir sunku pasakyti, kodėl tuo teisiniu gelbėjimosi svertu iki šiol buvo mažai naudotasi. Galbūt, dabartinės nemokumo įstatymo naujovės paskatins pasirinkti šį gal ir ne lengvesnį, bet verslą išsaugantį kelią. Mano nuomone, JANĮ sudaro didesnes galimybes sąžiningiems skolininkams įveikti finansinius sunkumus ir išlikti gyvybingiems. Net ir iškėlus juridiniam asmeniui bankroto bylą, jis iš šio proceso gali pereiti į restruktūrizavimą. Tai visai nauja įstatyminio reguliavimo nuostata ir kartu galimybė skolininkui bei kreditoriams.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.