Vežėjų draudimo bendrovės pabaiga – ką parodė „skrodimas“?
Ilgametė vežėjų draudimo bendrovės epopėja, atrodo, baigta – „Linava“ nusprendė stabdyti projektą, nes jis „neteko aktualumo“. Lygtais, galima nusiraminti ir pamiršti, bet šiame kontekste kyla nemažai papildomų klausimų. Pavyzdžiui, kodėl sprendimas priimtas būtent dabar, kai vyksta Asociacijos prezidiumo narių rinkimai, ir ar kažkas atsakys už iniciatyvos nesėkmę bei jai negrįžtamai išleistus šimtus tūkstančių eurų? Pagaliau, ar dabar vežėjai atgaus savo pinigus, ir kas bus su draudimo kainomis? „Cargonews“ redakcija nusprendė gauti atsakymus.
Pradėti galima nuo to, kad, įvertinęs pirmą „Linavos“ paraišką draudiminei veiklai vykdyti, Lietuvos bankas (LB) neleido jai valdyti steigiamos draudimo bendrovės vienai dėl jos finansinių ir reputacinių problemų (daugiau apie tai „Cargonews“ straipsnyje). Pastarųjų atveju viską galima būtų aiškinti nuolatine kova dėl valdžios tarp skirtingų interesų grupių „Linavoje“ tuo metu, tačiau buvo kalba apie tai, kad išaiškėjo kažkokių prezidiumo narių reputacinės problemos. Tokiu būdu, galima kalbėti apie konkrečius kaltuosius (įskaitant tuos, kurie ruošė paraišką ir visko tinkamai nepatikrino) dėl to, kad Asociacijai teko ieškoti papildomų investuotojų ir galiausiai pretenduoti tik į „mažąją“ licenciją (be teisės išduoti TPVCAD polisus).
Turbūt, todėl „Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius, atsakinėdamas į mūsų klausimus, pažymėjo: „Tie, kurie šioje istorijoje rėkia garsiausiai, greičiausiai, pasistengs užkabinti sau laurų vainiką, pirštu badys į „kaltuosius“, toliau sieks sukiršinti vežėjus ir dar labiau suvelti visą istoriją. Tik aš vežėjams parekomenduočiau kritiškai vertinti visus teiginius ir atidžiai įvertinti buvusios „Linavos“ vadovybės veiksmus šioje istorijoje. Kas buvo padaryta, kad bendrovės steigimas būtų sklandus? Kaip buvo priimami draudimo bendrovei reikalingi sprendimai? Kokios mintys nuolat buvo peršamos vežėjams? Koks fonas buvo nuolat kuriamas? Kokia retorika buvo pasirenkama, kalbant apie draudimo bendrovę ir „Linavą“ apskirtai? Ir kas aktyviausiai tai darė ir daro?“
Tačiau, kas padaryta, tas padaryta, ir paskutiniame Kongrese vežėjai nusprendė tęsti draudimo kompanijos projektą su sąlyga, kad susiformavusi investuotojų grupė padengs «Linavos rizikų valdymas» (kompanijos, kuri po LB licencijos gavimo turėjo tapti draudimo bendrove) išlaikymo išlaidas iki LB sprendimo dėl „mažosios“ licencijos (daugiau apie tai „Cargonews“ straipsnyje). Tuo pat metu pažymėtina, kad, neoficialiais duomenimis, šis atsakymas turėjo būti teigiamas. Ir čia lyg perkūnas iš giedro dangaus „Linavos“ prezidiumo sprendimas stabdyti projektą.
Oficialus М. Atroškevičiaus paaiškinimas: „Draudimo bendrovės idėja buvo labai gera ir naudinga visiems vežėjams, tačiau jos įgyvendinimo būdai kėlė nemažai klausimų. Pasikeitus aplinkybėms, prezidiumas ėmėsi įgyvendinti „Linavos“ XXXVI pakartotiniame kongrese priimtą nutarimą dėl draudimo bendrovės uždarymo. Kaip žinoma, XXXVI pakartotinis kongresas priėmė sprendimą „įpareigoti prezidiumą nutraukti bendrovės steigimo procesą, jei investuotojai nevykdys savo įsipareigojimų padengti steigimo kaštus iki tol, kol Lietuvos bankas pateiks išvadą“. Galbūt, sprendimas galėjo būti priimtas ir anksčiau, nes situacija rinkoje jau kurį laiką darėsi labai įtempta“.
„Iš vienos pusės vežėjus spaudė „Mobilumo paketo“ svarstymai ir galimybių paieška, jei būtų priimtas šis dokumentas. Situacija sudėtinga ir dėl Lietuvos valstybės institucijų abejingumo, siekiant užtikrinti lygią konkurenciją su Rytų šalių vežėjais. Situacija šalies viduje taip pat kritinė – mokestinė aplinka darosi vis mažiau palanki vežėjams, ir jie ieško galimybių savo verslą plėtoti kitomis sąlygomis. Galbūt, įvertinus visas išvardintas aplinkybes, investuotojams pasirodė nepatrauklu tęsti projektą, investuojant tiek savo lėšas, tiek savo laiką. Manau, kad investuotojai, vertindami draudimo bendrovės idėją, delsė priimti sprendimą kiek tik buvo įmanoma“, – patikslino „Linavos“ generalinis sekretorius (daugiau informacijos apie tai – čia).
Objektyvios aplinkybės, žinoma, svarbios, tačiau jos buvo ir tada, kai investuotojų grupė sprendė dėl paramos draudimo bendrovės projektui. Todėl „Linavos“ žingsnis turėjo būti susijęs su kažkokiomis kitomis priežastimis.
Redakcijos duomenimis, teigiama LB pozicija dėl „mažos“ licencijos išdavimo nepasikeitė. Tuomet problema su investuotojais? Mes pasikalbėjome su kai kuriais iš jų ir išgirdome, kad pasiruošimas tęsti projekto finansavimą buvo, tačiau kliūtimi tapo ne tik papildomų investuotojų, kurių „Linava“ nesugebėjo surasti (tame tarpe, kaip pažymėjo pašnekovai, dėl nepasitikėjimo ja), trūkumas, bet ir atskirų prezidiumo narių – ypač iš Vilniaus regiono – pozicija.
Pastarajame kontekste nusipaišo įdomus vaizdas. Vilniaus regiono atstovai dar iki paskutinio Kongreso, kuriame buvo priimtas sprendimas tęsti draudimo bendrovės projektą, ir suvažiavimo metu atvirai pasisakė už projekto stabdymą ir pinigų grąžinimą vežėjams (net priėmė specialią rezoliuciją-kreipimąsi į Kongreso dalyvius ir Asociacijos vadovus). Tada nepavyko, o čia prezidiumo rinkimai, ir kodėl neuždarius „kontoros“, kad galima būtų pasakyti, jog pažadas grąžinti IRU pinigus vežėjams įvykdytas? Tačiau ne viskas taip paprasta.
Kaip mums papasakojo gerai žinantis situaciją šaltinis „Linavoje“, po Kongreso investuotojai iškėlė Asociacijai sąlygą – sutikti su ne daugiau kaip 10 proc. akcijų balso teise, nors likusių 90 proc. jie faktiškai neturėjo (tai yra, akcijos pas jus, o valdome mes). Šaltinio teigimu, iš karto buvo aišku, kad toks reikalavimas „Linavai“ bus nepriimtinas, todėl, galimai, jis buvo pateiktas tik tam, kad galima būtų gražiai pasišalinti iš projekto, perkeliant atsakomybę už jo nesėkmę Asociacijai. Galiausiai, jos prezidiumas absoliučia (!) balsų dauguma nusprendė stabdyti projektą (prieš balsavo tik Vytas Bučinskas, kuris buvo vienu iš investuotojų, o kitas investuotojas – Artūras Telmentas – net ne susilaikė, o balsavo „už“).
Štai tokia istorija. Kaip pasakė M. Atroškevičius: „Stebint dabartinę situaciją, galima teigti, kad kai kurie veikėjai siekia vežėjų nesėkmes išnaudoti savo politiniams dividendams sukaupti. Minčių kyla įvairių“. Kas tai per veikėjai, siūlome skaitytojams nuspręsti patiems. Tuo pat metu pažymėtina, kad draudimo bendrovės projektui buvo negrįžtamai išleistas beveik 1 milijonas eurų (ir tai dar be lėšų, kurių pareikalaus «Linavos rizikų valdymas» uždarymas). Kas už tai atsakys? Matyt, niekas (nors, pavyzdžiui, dabartinis „Linavos“ prezidentas Romas Austinskas, kandidatuodamas į šį postą, sakė, kad atsistatydins, jei nematys darbo rezultatų)…
Toliau du klausimai. Pirmas – ar IRU pinigai bus grąžinti vežėjams? Kaip paaiškino M. Atroškevičius: „Kaip žinoma, jau yra patvirtinta tvarka, kaip bus grąžinamos AON lėšų permokos vežėjams. Artimiausiu metu bus skelbiami vežėjų sąrašai. Konkrečios datos ir skaičiai bus žinomi tada, kai bus atlikti visi reikalingi procesai. Grąžinant lėšas, ypatingai svarbu nepriekaištingai atlikti visas procedūras, nes finansiniai klausimai visuomet yra ypatingai jautrūs. Todėl siekiame maksimalaus skaidrumo ir aiškumo“. Kitaip tariant, pinigų grąžinimo vežėjams procesas paleistas, ir anksčiau ar vėliau jis sėkmingai pasibaigs. Tik čia kyla antras – galbūt, svarbiausias – klausimas: kas dabar bus su draudimo kainomis, kurios gali greitai „suvalgyti“ vežėjams grąžintus pinigus?
Kaip pažymėjo M. Atroškevičius: „Jei šioje situacijoje draudimo kainos vėl padidės, tai tik dar kartą parodys, kad Lietuvoje nėra skaidrios draudimo rinkos ir tikros konkurencijos tarp skirtingų jos veikėjų, ir kad, greičiausiai, veikia susitarimai tarp draudimo bendrovių. O mūsų politinė valdžia nieko nedaro, kad suvaldytų šį procesą“. Jis, žinoma, teisus, bet kam nuo to lengviau, jeigu «Linavos rizikų valdymas» vadovas Saulius Peleckas mums pareiškė: „Manau, pralošėme visi. Rinka neteko dar vieno žaidėjo, kuris rizikas vertino naujoviškai ir tiksliai, pasitelkiant telemetrinius duomenis. Vežėjai neteko dar vienos alternatyvos, renkantis, kur draustis. Kas liečia privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainas, deja, džiugių naujienų vežėjams neturiu – draudiminių įvykių ir draudimo išmokų analizės skaičiai rodo, kad įmokos turėtų didėti“.
„Koks visgi platus yra mūsų verslininkų suvokimas apie verslumą“, – filosofiškai reziumavo S. Peleckas, retrospektyviai įvertindamas visą „Linavos“ draudimo bendrovės steigimo istoriją.
***
Apibendrinant, eilinį kartą tenka prisiminti garsią frazę: „Norėjosi, kaip geriau, o gavosi, kaip visada…“ Vežėjų tikslas buvo prasmingas ir galėjo duoti apčiuopiamą rezultatą – kitaip rinka į jį nesureaguotų (draudimo kainos toliau augtų). Atrodo, kad draudikai patikėjo, jog „Linavai“ gali pasisekti, bet galiausiai tuo nepatikėjo pati „Linava“, kuri nesugebėjo įvekti savo vidinių „demonų“ bei išorinių sunkumų ir… pasidavė. Kita vertus, galbūt, ji teisi, sustojusi dabar, ir gerai, kad vežėjai atgaus savo pinigus. Galiausiai viską į savo vietas sustatys laikas, bet S. Pelecko prognozė skamba kaip nuosprendis.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.