„Mobilumo paketas“ – paskutinis šansas?
Šiandien svarbiausias tarptautinis veiksnys, galintis rimtai apsunkinti Lietuvos vežėjų verslą, yra Briuselyje sugalvotas „Mobilumo paketas“ (MP). „Linava“ ir Lietuva kaip šalis bei jų sąjungininkai ES bando pasiekti, kad jo reikalavimai būtų sušvelninti, tačiau reikalas su nedideliais pataisymais nenumaldomai juda gana liūdnos pabaigos link. Neseniai baigėsi trišalės Europos Komisijos (EK), Europos Parlamento (EP) ir Europos Tarybos derybos (vadinamasis „trilogas“) šiuo klausimu. Ką galima pasakyti apie jų rezultatus ir situacijos raidos perspektyvas?
Ką nusprendė
Pagrindiniai trilogo rezultatai tokie (apie tai, kas buvo anksčiau, galima paskaityti „Cargonews“ straipsnyje):
– vilkikas turi grįžtį į registracijos šalį kartą per 8 savaites;
– kabotažas: 3 operacijos per 7 dienas, o po to 4 dienų „atvėsimo“ laikotarpis (yra niuansų su kombinuotu transportu);
– darbo ir poilsio taisyklės: 45 valandų poilsis kabinoje negalimas (ir nesvarbu, kad visoje Europoje trūksta beveik 400 tūkstančių parkavimosi vietų); kartą per 4 savaites vairuotojas atlieka reguliarų kassavaitinį poilsį, grįžęs į įmonės registracijos šalį, namo (gyvenamoji vieta) arba kitą jo pasirinktą vietą (yra niuansų su sutrumpintu poilsiu); kartą per 3 savaites vairuotojas grįžta į įmonės registracijos šalį arba namo (gyvenamoji vieta);
– 12 mėnesių komandiravimo terminas netaikomas kelių transporto srityje;;
– nuo 2024 m. „išmanieji“ antros kartos tachografai turės būti įrengti visuose vilkikuose, kuriuose naudojami analoginiai ir skaitmeniniai aparatai, o nuo 2025 m. – visuose vilkikuose su pirmos kartos „išmaniaisiais“ tachografais; nuo 2026 m. „išmanieji“ antros kartos tachografai turės būti įrengti ir lengvajame komerciniame transporte (masė nuo 2,5 iki 3,5 t), kadangi jam irgi pradės galioti darbo ir poilsio taisyklės.
Šiems sprendimams numatytas 18 mėnesių įgyvendinimo terminas po to, kai jie bus galutinai patvirtinti.
Tomas Garuolis – mūsų veiksmų prieš MP efektyvumą pripažįsta net oponentai
Mes paprašėme pakomentuoti aukščiau pateiktus trilogo sprendimus „Linavos“ sekretoriaus transporto politikai Tomo Garuolio, kuris jau ilgai užsiima MP klausimu (o čia galima rasti asociaciacijos generalinio sekretoriaus Mečislavo Atroškevičiaus nuomonę apie MP).
Kaip vertinate po tarpinstitucinių ES derybų patvirtintą MP projektą – Lietuvos vežėjams kažkas pasikeitė į gerąją pusę, ar viskas iš esmės taip blogai, kaip ir buvo?
Tvirtinant MP jokių esminių pakeitimų neįvyko. Blogiausia, kad liko nuostata dėl sunkvežimio gražinimo į registracijos šalį. Todėl panašu, kad MP poveikis bus toks, kokį ir prognozuoja ekspertai.
Kokios tikėtinos šio sprendimo pasekmės Lietuvos vežėjams, jeigu jis nepasikeis?
Dėl MP poveikio dr. Eglė Stonkutė yra atlikusi studiją. Anot jos, toks sprendimas reiškia, kad Lietuvos transporto sektorius patirs didžiulius praradimus, kurie labiausiai paveiks smulkias įmones. Prognozuojama, kad be darbo liks beveik 35 tūkstančiai sektoriuje dirbančių asmenų. Jeigu bus priimtas MP ir padidės MMA komandiruojamiems sektoriaus darbuotojams, jame didės koncentracija ir mažės konkurencijos lygis. Bedarbių išmokos dėl įmonių bankrotų bedarbiais tapusiems transporto sektoriaus darbuotojams pareikalaus iš valstybės apie 111 mln. eurų vienkartinių išlaidų. Taip pat prognozuojama, kad bus prarasta 102 mln. eurų valstybės biudžeto pajamų, iš kurių „Sodra“ negaus 65 mln. eurų. Pagaliau, tikėtina, šalies ekonomika dėl krovininio kelių transporto sektoriaus problemų gali prarasti mažiausiai 1,6 proc. BVP.
Ar dar yra šansas kažką pakeisti, kokios nuotaikos Briuselyje ir koks artimiausių „Linavos“ ir Lietuvos valdžios veiksmų planas?
Klausimą dėl galimybės kažką pakeisti tikslingiau būtų užduoti valstybės institucijoms, nes verslo struktūros daug dirbo, siekdamos kuo aiškiau pateikti savo argumentus dėl MP. Priimant sprendimus, veikia daugybė veiksnių, šioje vietoje susiduria skirtingi įvairių šalių interesai. Todėl vertinti perspektyvas yra pernelyg sudėtinga. Gera žinia yra tik tokia, kad EK ruošiasi vertinti MP poveikį. Komisijai nepriimtini sprendimai dėl sunkvežimio gražinimo [negatyviai trilogo rezultatus įvertino, pavyzdžiui, EK pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis].
Ar Jums nesusidaro įspūdis, kad visi „Linavos“, Lietuvos valstybės ir jų sąjungininkų Europoje bandymai pakeisti MB yra beprasmiai, kadangi tie, kas priima sprendimus, tiesiog nenori girdėti Lietuvos pozicijos, gindami kitų interesų grupių interesus?
Nesutikčiau, kad „Linavos“ ir kitų aktyvių žaidėjų veiksmai nedavė rezultatų, nors sutinku, kad prieš Lietuvą šioje situacijoje veikia ne tik atskiros interesų grupės, bet ir kai kurios valstybės. Tačiau mūsų veiksmų prieš MP efektyvumą pripažįsta net oponentai. Bet kokiu atveju, MP iki šiol nėra galutinai patvirtintas (nors planuota tai padaryti dar pernai lapkričio mėnesį), kas irgi gali būti laikoma jo kritikų nuopelnu. Bet kokioje situacijoje reikia nenuleisti rankų ir veikti išmintingai.
Kaip „Linava“ ir Lietuvos valdžia vertina galimybę apskųsti MB, jeigu jis bus priimtas toks, koks yra, ES Teisingumo teismui?
Apie MP apskundimą daugiausiai kalba bulgarai. Būtent ši šalis šiuo klausimu yra lyderė, ir prie jos jungiasi kitos šalys, taip pat Lietuva. „Linava“ tokius veiksmus laiko dar viena galimybe ginti Lietuvos vežėjų interesus, todėl vertina teigiamai ir tikrai aktyviai prisidės prie šių iniciatyvų.
Bendrai noriu visiems Lietuvos vežėjams kitais metais palinkėti daugiau profesinio solidarumo, nes jis bus labai reikalingas dabartinių ir artėjančių iššūkių akivaizdoje.
***
Tokiu būdu, „karas“ su MP šalininkais dar galutinai nepralaimėtas, ir, pavyzdžiui, nuostatos dėl sunkvežimio grįžimo į registracijos šalį jame gali nebelikti – bent jau to tikisi Lietuvos susisiekimo ministerija.
Lietuvos susisiekimo ministerija – Europos Komisija išgirdo Lietuvą
Lietuvos susisiekimo ministerijoje mums buvo pasakyta: „Briuselyje pasiektas susitarimas dėl MP, tačiau Europos Komisija įsipareigojo iki direktyvų įsigaliojimo pradžios įvertinti, ar reguliarus vilkiko grąžinimas leis valstybėms narėms pasiekti ambicingus naujus ES klimato kaitos stabdymo tikslus“.
Lietuva ir jos sąjungininkai (Lenkija, Vengrija, Bulgarija, Latvija, Rumunija, Malta, Kipras ir Estija), žinoma, mano, kad aukščiau minėtas reikalavimas trukdys ES siekti nubrėžtų ekologinių tiklsų. Be to, jie pabrėžia, kad ši MP nuostata neproporcinga ir diskriminuojanti daugelį ES narių bei nesusijusi su vairuotojų socialinių sąlygų gerinimu.
Kaip pažymėjo Lietuvos susisiekimo viceministras Gytis Mažeika, kol kas pralaimėtas tik mūšis, o ne karas, ir yra teisinių bei derybinių galimybių rasti ekonomiškai pagrįstą ir aplinką tausojantį sprendimą: „Džiaugiamės, kad Europos Komisija ir naujoji [transporto] komisarė Adina-Iona Valean bent iš dalies išgirdo Lietuvos bei kitų valstybių narių išreikštą susirūpinimą. Europos Komisija oficialiai pažadėjo, kad atliks poveikio vertinimą ir iki priimtų nuostatų įsigaliojimo imsis reikiamų veiksmų, kad neigiamos pasekmės būtų suvaldytos“, – pabrėžė G. Mažeika.
Savo vertinimą EK turi pateikti ne vėliau kaip per 18 mėnesių, ir jeigu paaiškės, kad nuostata dėl vilkiko grąžinimo į registracijos šalį neproporcingai neigiamai paveiks aplinką, bus siūloma jos atsisakyti. Kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą: nuo didelių problemų vežėjus gali išgelbėti tai, kad pastaruoju metu Europos Sąjunga ties kova su klimato kaita, ir MP lobistai, galimai, nenorės, kad juos vadintų aplinkos teršėjais. Taip pat didelė sėkmė, kad transporto komisarė yra iš Rumunijos, o klimato – iš Lietuvos (tai yra, iš šalių, kurios nepritaria MP), kas turi paveikti EK vertinimą.
Trumpai sakant, dar ne viskas prarasta. Blogiausiu atveju lieka kreipimosi į ES Teisingumo Teismą variantas. Tačiau 2020 m. pradžioje dar turi nubalsuoti EP, o prieš tai MP vėl svarstys jo transporto komitetas, ir kaip šiame kontekste pažymėjo Lietuvos europarlamentaras Petras Auštrevičius: „Jau vyrauja susitaikymo nuotaikos – esą jau priimta, todėl reikia toliau stumti iki pabaigos, pabaigti šią visą procedūrą. Bet aš manau, kad galime pasiekti tam tikrų kompromisų, nes tam tikrose procedūrinėse stadijose dar galima teikti pataisas ir aš asmeniškai tai darysiu. Matysime, kaip bus. Gali būti, kad bus bukas atmetimas, o galbūt paveiksime“.
***
Baigiant, norisi pateikti SEB banko ekonomisto Tado Povilausko nuomonę apie MP poveiki Lietuvos vežėjų verslui: „Paimkime 10 didžiausių Lietuvos tarptautinių pervežimo kompanijų – jos jau gerai žinomos Europoje ir tų būdų, kaip išgyventi ir išsilaikyti, tikrai atras ir jų bus. Didesnė problema bus mažiesiems žaidėjams. Tai gal ir nėra gyvybiškai svarbus sektorius, bet vis tiek jo įtaka Lietuvos BVP dydžiui yra didelė“. Štai tokia perspektyva, jeigu neišgelbės ES entuziazmas aplinkosaugos srityje…
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.