Rugsėjo transporto aktualijų apžvalga
„Linavos“ sutartis su profsąjungomis ir leidimai Lietuvos vežėjams, nemalonios naujienos apie „Mobilumo paketą“ ir artėjantis „kietasis Breksitas“, informacija iš įvairių Europos šalių ir Rytų erdvės aktualijos, „Nikola“ partnerystė su „Iveco“ ir sensacingas tyrimas apie dujinius sunkvežimius. Apie tai ir ne tik rugsėjo įvykių apžvalgoje iš Cargonews.lt
Naujienos iš Lietuvos
Pradėkime nuo statistikos. Lyginant su 2018 m. antruoju ketvirčiu, antrajame 2019 m. ketvirtyje krovinių vežimas kelių transportu Lietuvoje išaugo 15,3 proc. Kita vertus, juo įvežta į šalį ir išvežta iš šalies 2,8 mln. tonų krovinių, ir tai 0,3 proc. mažiau nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu. Bendroje krovinių vežimo apyvartoje kelių transporto apyvarta sudarė 77,8 proc., geležinkelių – 22,2 proc.
„Linava“ pasirašė sutartį su profsąjungomis (daugiau apie tai čia). Tačiau manytina, kad tai dar ne istorijos pabaiga, nes yra profsąjungų, kurios sutarties nepasirašė. Tuo pat metu asociacija ėmė aktyviai spausti Migracijos departamentą dėl vežėjams nepriimtinos naujos leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo tvarkos (daugiau apie tai specialiame „Cargonews“ straipsnyje).
Savo ruožtu Migracijos departamentas informavo, kad nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai, pagal kuriuos keičiasi duomenų apie užsienietį pateikimo jam tvarka (detalės čia).
2020 m. Lietuvos vežėjai turės 900 trišalių ir 400 tranzitinių Uzbekistano leidimų, o Uzbekistano vežėjai gaus 500 trišalių ir 800 tranzitinių Lietuvos leidimų. Taip pat sutarta, kad kitais metais Lietuvos vežėjai turės 4500 dvišalių ir 1000 trišalių Kazachstano leidimų. Galiausiai, Rusijos transporto ministerija 2019 m. papildomai skyrė Lietuvos vežėjams 7500 bendrųjų kelionės leidimų, leidžiančių vežti trečiųjų šalių krovinius, ir 2000 kelionės leidimų vežti krovinius į (iš) trečiąsias šalis.
Kartu, siekdama sumažinti administracinę naštą vežėjams, Susisiekimo ministerija siūlo supaprastinti krovinių ar keleivių vežimo leidimų išdavimą (detalės čia). Jei naujoms taisyklėms pritars Vyriausybė, jos įsigalios nuo lapkričio.
Artėja taršių automobilių mokestį (paskutinės naujienos iš premjero čia). Techninių apžiūrų sistemos reformos likimas neaiškus – sprendimą dėl jos nauja Vidaus reikalų ministerijos vadovybė priims po pakartotinio situacijos įvertinimo ir pakeitimų suderinimo su suinteresuotomis šalimis.
Galiausiai, norime pranešti, kad Lietuvos keliuose artimiausiu metu planuojama įrengti 50 naujų vidutinio greičio matavimo ruožų, ir iki 2021 m. jų turėtų būti 130. Be to, kelių ruožuose ir gyvenvietėse bus įrengta 70 momentinių greičio matuoklių.
Naujienos iš Briuselio
Belgijos vežėjai užsakė studiją, kuri parodė, kad „Mobilumo pakete“ (MP) numatytos kabotažo (kuriuo jie aktyviai užsiima ir kurio mastai Europoje auga) taisyklės yra jiems nenaudingos. Kaip sakoma, geriau vėliau nei niekada. Dabar belgai ketina siekti pakeisti tas taisykles ir turi idėją, kad kabotažo „įšaldymo“ laikotarpio pabaiga būtų automatiškai fiksuojama tada, kai sunkvežimis sugrįžo į registracijos šalį. Tačiau Europos Parlamento (EP) Transporto ir turizmo komitetas (TRAN) nubalsavo prieš 61 taisyklės taikymą, kuris reikštų tai, kad EP grąžina Europos Komisijai (EK) „Mobilumo paketą“, ir visas procesas prasideda iš naujo (daugiau informacijos čia ir čia). O jeigu EP nenori keisti MP, tikėtis, kad tai norės padaryti EK, sunku. Nebent iniciatyvą parodys nauja transporto komisarė iš Rumunijos, nes ši šalis kaip ir Lietuva yra prieš MP. Tačiau kol kas šansai, kad MP pavyks kaip nors pakoreguoti tik mažėja. Prieš akis derybos tarp EP, EK ir Europos Tarybos.
Kitas galvos skausmas Lietuvos vežėjams yra „Breksitas“. Vienu metu atrodė, kad jis be sandėrio yra neišvengiamas, bet dabar jo likimas ir vėl neaiškus. Tačiau, kaip rašo žiniasklaida, europinis verslas jau nelaukia gerų naujienų ir ruošiasi blogiausiam scenarijui – kaupia prekių atsargas, keičia kontraktus, ieško naujų prekybos partnerių ir taip toliau (daugiau informacijos apie tai anglų kalba šiame tyrime). Daryti tai ragina ir EK (jos informaciją galima rasti čia). Paspaudę šią nuorodą, rasite britų paruoštą medžiagą. Prancūzijos valdžia repetuoja „kietąjį Breksitą“ ir tikisi, kad, reikalui esant, viskas praeis sklandžiai, bet tuo galima suabejoti (net turint omenyje tai, kad bent tris mėnesius – o gal ir iki 2020 m. liepos 31 d. – didesnę dalį ES prekių galima bus įvežti į Didžiąją Britaniją ir atgal be kruopščios muitinės kontrolės ir kitų suvaržymų). Kalbama, kad patekimui į Jungtinę Karalystę sunkvežimiams gali prireikti dviejų su puse dienos.
Kitos naujienos iš Europos
Kaip parodė BAG tyrimas, Vokietijos transporto struktūroje auga kelių transporto (įskaitant užsienietišką), kuris perveža vis daugiau krovinių, vaidmuo, ir manoma, kad iki 2022 m. šitas augimas tęsis (tačiau rimta problema išlieka vadinamieji „tušti važiavimai“). Tuo pat metu atsidarė tinklapis su interaktyviu žemėlapiu (www.baustellen-check.de), kuriame galima pamatyti, kokiuose šalies keliuose vyksta remonto darbai. Šiame kontekste siūlome pasidomėti, kokia situacija A2, A14 ir A36 greitkeliuose. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad sunkvežimiams uždarytas „Krefeld-Uerdinger“ tiltas per Reiną federaliniame B288 kelyje, ir greitai draudimo atšaukimo tikėtis neverta.
Kartu pranešame, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. Vokietijoje įsigalios tvarka, pagal kurią žieminės padangos turės būti ne tik ant varomosios, bet ir ant vairuojamosios sunkvežimių ašies ratų. Taip pat manytina, kad, siekdami kontroliuoti nelegalios migracijos srautus, vokiečiai, greičiausiai, tęs patikrinimus pasienyje su Austrija, kurie turėjo pasibaigti lapkričio 11 d. Paspaudę šią nuorodą, rasite naudingos informacijos apie parkingo vietas Vokietijoje, o čia – apibendrinta informacija apie kelių mokesčius (tame tarpe lengvatas „žaliam“ transportui) šioje šalyje.
Beje, aplinkosauginės programos rėmuose 2023 m. vokiečiai planuoja papildyti kelių mokesčio struktūrą CO2 emisija ir pasiekti, kad iki 2030 m. trečdalis kelių transporto turėtų nulinę emisiją. O Bulgarijoje nuo 2020 m. kovo 1 d. turėtų pradėti veikti kelių mokesčių sistema, kurios rėmuose jie priklausys nuo nuvažiuoto atstumo.
Prancūzijoje, kaip parodė vienas tyrimas, transporto sektoriaus nuotaikos blogėja, ir jis stagnuoja. Priežastis – politinė ir ekonominė nežinomybė dėl mokesčių ir degalų kainų kilimo. Taip pat informuojame, kad A4 kelyje Saint-Avold mieste testuojama automatinė svorio kontrolės sistema, kurią iki 2021 m. planuojama įdiegti visoje šalyje. Gera naujiena – Prancūzijoje panaikintas reikalavimas turėti transporto priemonėje alkotesterį.
Paspaudę šią nuorodą, rasite eismo ribojimo Tirolyje pirmoje 2020 m. pusėje kalendorių. Tuo tarpu tolimųjų reisų vairuotojų trūkumo problemą Austrijoje siūloma spręsti, pradedant verbuoti ir mokyti juos nuo 16 metų, kad būdami 17 jie jau galėtų gauti sunkvežimio vairavimo pažymėjimą.
Nuo 2020 m. atsiras ekologinė zona Gento mieste Belgijoje, o pravažiavimo per ekologinę Antverpeno zoną taisyklės nuo 2020 m. pradžios sugriežtės (daugiau informacijos čia). Paspaudę šią nuorodą, rasite informaciją apie „žaliąsias“ Europos zonas pagal įvairius kriterijus. O čia yra didžiausių pasaulio transporto ir logistikos kompanijų 2018 m. sąrašas.
Naujienos iš Rytų
Eurazijos ekonominė sąjunga ir Kinija pradėjo rengti protokolo, kuris nustatys pirmo apsikeitimo duomenimis apie prekes ir transporto priemones, kertančias jų sienas, etapo sąlygas, projektą.
Tuo tarpu Rusijoje vis dar nėra vyriausybės nutarimo, kuris nustatytų sankcijinių prekių gabenimo per jos teritoriją tvarką (detaliau apie tai specialiame „Cargonews“ straipsnyje). Kita vertus, rugsėjo 6 d. įsigaliojo RF vyriausybės nutarimas dėl greitai gendančių produktų, kurie negali būti laikomi muitinėje ilgiau nei 24 valandas, sąrašo. Kartu pažymėtina, kad rugsėjį Tatarstane ne testiniu, o normaliu režimu ėmė veikti 5 automatiniai svorio kontrolės punktai (detalės čia).
Taip pat reikia pažymėti, kad iki šių metų spalio 15 d. Rusijoje turi būti paruoštas planas, kaip bausti užsienio vairuotojus, pažeidinėjančius kelių eismo taisykles šioje šalyje. Maskva jau parengė laikinas priemones, kaip tai daryti (detalės čia). Siūlome turėti tai omenyje.
Dar norime informuoti, kad spalio 9-11 dienomis Lietuvoje planuojama surengti seminarą, kuriame bus svarstomos Lietuvos ir Baltarusijos transporto kompanijų bendradarbiavimo perspektyvos (detalės čia).
Kijevo valdžia neribotam laikui uždraudė sunkvežimių įvažiavimą į miestą iš Borispolio pusės nuo 7 iki 10 valandos ryto.
Techninės įdomybės ir inovacijos
Kompanija „Daimler“ pranešė, kad daugiau nekurs naujų vidinio degimo variklių ir pagrinde užsiims elektrinių variklių kūrimu. Žinoma, tai nereiškia, kad seno tipo agregatai greitai išnyks, bet tendencija akivaizdi. Tuo tarpu vandenilinių vilkikų gamintojas „Nikola“ pradeda bendradarbiavimą su „Iveco“, kas gali palengvinti „Nikola Tre“ atėjimą į europinę rinką. Savo ruožtu „Hyundai“ pristatė naują vidutinį sunkvežimį „Pavise“.
Taip pat siūlome pažiūrėti reportažą apie komercinio transporto parodos „Komtrans 2019“ naujoves.
Netikėta naujiena – kaip parodė vienas tyrimas (detaliau apie jį čia), dujiniai vilkikai teršia orą labiau nei dyzeliniai. Žinoma, tai diskutuotinas verdiktas, bet verčiantis susimąstyti.
Saulės baterijos ant puspriekabės stogo jau nėra naujas dalykas, bet Vokietijos mokslininkai nusprendė nueiti dar toliau ir sukurti vadinamąjį „soliarinį tentą“, kurių sukaupta saulės energija galės būti naudojama įvairiems sunkvežimio reikmėms ir kurie gali pasirodyti rinkoje 5 metų bėgyje. Galiausiai, siūlome susipažinti su naujausia „Scania“ technologijа, kuri padės užkirsti kelią kuro vagystėms.
Lietuvoje vokiška įmonė „lonity GmbH“ dar šiais metais „Circle K“ degalinėse pradės įrenginėti tris pirmąsias itin didelės galios elektromobilių įkrovimo tinklo stoteles. O bendrovė „Kurana“ pirmoji Baltijos šalyse pradėjo gaminti antrosios kartos biodegalus.
Pabaigai video apie labai galingą vilkiką.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.