Rugpjūčio transporto aktualijų apžvalga
„Linavos“ naujienos, vežėjų nepasitenkinimas Migracijos departamentu ir nuomonė apie transporto verslą Lietuvoje, katastrofiškas vairuotojų trūkumas ir sunkvežimių eismo apribojimai ES šalyse, rytų erdvės aktualijos ir naujas galingas „Scania“ variklis. Apie tai ir ne tik rugpjūčio įvykių apžvalgoje iš Cargonews.lt
Naujienos iš Lietuvos
„Linavoje“, atrodo, bręsta naujas konfliktas valdžios sistemoje. Priežastis – sunkiai suprantamas prezidento Romo Austinsko, kuris užsimanė keisti asociacijos generalinį sekretorių, bet nerado pramos prezidiume, elgesys. Tačiau yra ir gerų naujienų: faktiškai baigtas „Linavos“ ginčas su VMI – beliko sumokėti skolas, bet bankrotas asociacijai negresia. Kitas pozityvas – Lietuvos bankas teigiamai vertina „Linavos“ veiksmus, reikalingus jos steigiamos draudimo bendrovės akcininkų struktūros pakeitimui. Taip pat pažymėtina, kad asociacija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Tarptautiniu transporto ir logistikos aljansu, kurį neseniai įsteigė stambūs Lietuvos vežėjai.
Kaip pažymėjo Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovas Gintaras Čiužas: „Derybos su „Linava“ sunkiai, bet vyksta. Rugsėjo 5 d. žadame susėsti, sudėlioti sutartį, ką susiderėjome. Laukiame iš Lietuvos banko koeficientų paskaičiavimo – nuo jų priklausys ir dienpinigiai. Dabar viena profsąjunga atsitraukė į šalį, ir liko „Solidarumas“ (daugiau informacijos čia)“. Savo ruožtu „Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius paaiškino, kodėl tolimųjų reisų vairuotojų vergiškos darbo sąlygos bei maži atlyginimаi ir milžiniški vežėjų pelnai – mitas (plačiau čia).
Tuo pat metu Lietuvos vežėjai toliau reikalauja iš Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) griežtesnės tranzitiniais automobiliais atliekamų krovinių pervežimų, kuriuos pagrinde vykdo Centrinės Azijos šalių vairuotojai, kontrolės. Pažanga šioje srityje yra, bet reikalingas aktyvesnis Muitinės departamento vaidmuo (detaliau apie tai čia).
Siekdamas palengvinti užsieniečių įdarbinimo procedūras, Migracijos departamentas parengė mokomąją medžiagą dėl tarpininkavimo raštų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams pildymo (video apačioje). Šiame kontekste taip pat norime priminti, kad nuo rugsėjo 1 d. pasikeitė leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo tvarka, ir pažymėtina, kad šalies vežėjai nepatenkinti tuo, kaip dirba Migracijos departamentas šioje srityje – pavyzdžiui, elektroninėmis eilėmis (daugiau priekaištų čia), kurios apsunkina naujų vairuotojų iš užsienio įdarbinimą. Beje, per pirmąjį šių metų pusmetį leidimų laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu išduota 12 409, iš kurių 6127 (49 proc.) – tolimųjų reisų vairuotojams.
Gera naujiena – norėdami sutaupyti laiko, vežėjai degalų deklaravimui gali naudoti ne tik popierines ar žodines deklaracijas, bet ir muitinės Keleivių portalą internete (detalės čia). Tuo pat metu Lietuvos muitinė teigia, kad vilkikų vairuotojai dažnai pažeidžia įvairias taisykles, kas ilgina jų tikrinimo procesą. Atitinkamai, eiles pasienyje padėtų sumažinti ir vežėjų tinkamai atlikti „namų darbai“. Beje, Lenkijos kelių transporto inspekcijos pareigūnai nustatė, kad lietuviškame sunkvežimyje prie prietaisų skydelio prijungtas „oro gaiviklis“ iš tikrųjų buvo skirtas tam, kad AdBlue skysčio indikatorius rodytų, jog AdBlue bake kažkas yra, nors jis buvo tuščias.
Pabaigai vieno Lietuvоs vežėjo gyvenimo istorija.
Naujienos iš Europos
Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja papildytas prekių, įtrauktų į Lenkijos SENT monitoringo sistemą, sąrašas. Jame atsiranda naujas (cheminių) prekių kodas – CN 3824 (daugiau informacijos lenkų kalba čia).
LTSA ragina vežėjus skųsti neteisėtus Austrijos pareigūnų sprendimus dėl baudų už krovinio vežimą iš Austrijos į Šveicariją, neturint Austrijos trečiųjų šalių leidimo (daugiau informacijos čia).
Ispanijoje transporto inspekcija vairuotojų kontrolei pradėjo naudoti mikroautobusus be atpažinimo ženklų (Europoje tai jau tampa tendencija) ir dronus. Gera naujiena ta, kad La Jonquera mieste Katalonijoje (prie pat sienos su Prancūzija) atsirado pirma TAPA sertifikuota (tai yra, labai saugi) stovėjimo aikštelė. Čia galite rasti kitas daugiau ar mažiau saugias stovėjimo aikšteles Ispanijoje.
Tačiau ne tai pagrindinė transporto problema šioje šalyje – per 10 metų joje išeis į pensiją 70 proc. sunkvežimių vairuotojų. Kita vertus, jų trūkumas jau seniai visos Europos „galvos skausmas“. Pavyzdžiui, Vokietijoje, kaip parodė tyrimas, vežėjai jau ieško ne aukščiausio lygio, o tiesiog atsakingų vairuotojų, turinčių tam tikrą logistikos procesų supratimą (ir tai jau nekalbant apie įvairius jiems siūlomus bonusus). Kurį laiką buvo galvojama, kad situaciją pataisys darbo jėga iš naujų ES šalių, o ten dirbs vairuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Tačiau ir pastarosiose valstybėse jau trūksta galinčių sėsti prie sunkvežimio vairo. Todėl Europos vežėjai pradeda ieškoti vairuotojų Centrinės Azijos ir Kaukazo šalyse, o kai kurios Lenkijos darbo agentūros jau dirba tokiose valstybėse kaip Nepalas, Indija, Filipinai, Bangladešas, Vietnamas, Indonezija ir Šri Lanka.
Įdiegus tarpvalstybinę EETS kelių mokesčių sistemą (angl. European Electronic Toll Service) Vokietijoje, vežėjai turi galimybę mokėti joje kelių mokesčius, naudodami „BP Tollbox“ įrenginį. Pastarasis taip pat veikia Prancūzijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Italijoje ir Austrijoje. Šiais metais į aptarnaujamų šalių sąrašą dar bus įtrauktos Vengrija, Lenkija, Norvegija ir Slovėnija. Tuo pat metu pažymėtina, kad nuo kitų metų pradžios Austrijoje padidės kelių mokesčiai („švaresni“ sunkvežimiai gaus nuolaidas).
Toliau informacija apie sunkiasvorių transporto priemonių eismo ribojimą įvairiose Europos vietose. Judėjimas Monblano tunelyje bus visiškai sustabdytas šiomis rugsėjo dienomis. Jungtinėje Karalystėje pirmoje rugsėjo pusėje naktimis bus ribojamas eismas M6 greitkeliu (detalės čia), o rugsėjo 22 d. Londone „Diena be automobilio“. Beje, „Breksitas“ be sandėrio vis arčiau.
Nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. sunkvežimiams (taip pat atitinkantiems Euro-6 standartą) uždrausta važiuoti per vidinį Kelno miestą. Į šią zoną (žemėlapis čia) ir toliau bus leidžiamas tik krovinius pristatantis transportas. Olandijoje iki spalio 28 d. sunkvežimiams bus uždarytas Wantijbrug tiltas N3 kelyje (taip pat šalyje buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad vežėjų kaštai auga, o pervežimų kainos nekyla – tokiu būdu, Europoje toliau bręsta jų augimas). Tirolyje nuo kitų metų vasario norima automatizuoti sunkvežimių kiekio kontrolę – sistema praleidinės vieną kas 12 sekundžių, kad veiktų 300 vienetų per valandą limitas.
Vengrijoje nuo 2020 m. kovo 1 d. kelyje Nr. 86 tarp Mosonmagyaróvár ir Csorna bus visiškai uždrausti tranzitiniai pervežimai. Alternatyvus maršrutas – greitkelis M1 ir kelias M85. Tuo tarpu Čekija leido greitkeliais važiuoti transporto priemonėms, kurių ilgis siekia 25 metrus, o masė – 48 tonas.
Naujienos iš Rytų
Čia rasite informaciją apie tai, į ką būtina atkreipti dėmesį, deklaruojant į Rusiją įvežamas prekes. Esmė ta, kad, jeigu reikiamų deklaravimo veiksmų neatliko importuotojas, juos turės atlikti vežėjas. Taip pat paskelbtas naujas Rusijos vyriausybės nutarimas, kuris pakeitė „Platon“ sistemos funkcionavimo taisykles – pirmiausiai, įrenginio, kurio eksploatavimo laikas pasibaigė, keitimo tvarką (daugiau informacijos čia). Kartu pažymėtina, kad mobilios Rusijos muitinės tarnybos grupės sugriežtino sankcijinių prekių įvežimo į šalies teritoriją kontrolę. Be to, tam tikruose pasienio kontrolės punktuose (pavyzdžiui, „Šumilkino“) Rusijos muitininkai iki 2022 m. sausio 1 d. galės vykdyti sanitarinę prekių kontrolę (detalės čia ir čia).
Tuo tarpu trasoje M-3 „Ukraina“ prie Kalugos pradėjo veikti vienas, o Tulos srityje (testiniu režimu) – trys automatizuoti sunkvežimių svorio ir gabaritų kontrolės punktai. Galiausiai, norime informuoti, kad rugsėjį laikinai bus uždaromi Kaliningrado srities pasienio kontrolės punktai (detalės čia).
Vykstantiems iš Kinijos į Kazachstaną yra pakeitimų TIR-EPD sistemos veikime (juos rusų kalbą galima rasti čia, anglų kalba – čia).
Baltarusijoje TIR-EPD sistema vėl pradėjo veikti, bet yra niuansų, kuriais vežėjai nepatenkinti (plačiau apie tai čia). Tuo pat metu šioje šalyje atnaujintas greitai gendančių prekių, kurios muitinėje tikrinamos pirmiausiai, sąrašas (detalės čia). Galiausiai, Baltarusijoje kuriama viešojo saugumo monitoringo sistema galės atpažinti 14 šalių – taip pat Lietuvos – transporto priemonių numerius (detalės čia).
Azerbaidžanas savo įgaliotiems siuntėjams ir gavėjams supaprastino muitinės operacijas, jeigu prekės gabenamos, naudojant TIR knygeles (detalės čia).
Turkmėnija informavo, kad nuo rugsėjo 1 d. visos prekės, kurios įvežamos į šią šalį ar vežamos per jos teritoriją, turi būti uždeklaruotos, naudojant jos elektroninę sistemą. Padėti galės muitinės brokeriai, esantys pasienyje ar vidiniuose muitinės punktuose (daugiau informacijos čia).
Techninės įdomybės ir inovacijos
Amerikoje viename Floridos greitkelyje nuotoliniu būdu valdomas sunkvežimis beveik 90 kilometrų per valandą greičiu pravažiavo apie 16 kilometrų kartu su kitomis transporto priemonėmis.
Tuo tarpu vokiečiai sukūrė didelį nepilotuojamą lėktuvą, kuris gali transportuoti sunkius krovinius.
Tačiau „laidoti“ dyzelinius vilkikus dar anksti, ir, pavyzdžiui, „Scania“ pristatė naują linijinį šešių cilindrų 540 arklio galių variklį, kuris yra galingesnis už kompanijos siūlomą 520 arklio galių V8 variklį.
Neatsiejama vilkiko dalis – ratai, ir šiuo metu vyksta diskusija, ar verta pirkti kiniškas padangas. Egzistuoja stereotipas, kad kinų prekės pigesnės, bet jų kokybė blogesnė. Tame yra tiesos, tačiau pažymėtina, kad kiniškų padangų kokybė (jau nekalbant apie tai, kad jos kainuoja žymiai mažiau negu žinomų gamintojų produkcija) gerėja. Be to, reikia skirti Kinijos kompanijų ir tiesiog Kinijoje gaminamas (pavyzdžiui, „Michelin“ gamykloje) padangas. Trumpai sakant, tiems, kas dar nepirko kiniškos „avalynės“, siūlome rimtai apie tai pagalvoti, nes galite sutaupyti.
Dvi įdomybės logistams: „Q-Loader“ („WDX“ įmonės sukurta automatinė krovimo sistema, kurios veikimo mechanizmą galima pažiūrėti čia) ir suspaudžiamas konteineris.
O „Iveco“ sukūrė dujinių degalinių Europoje žemėlapį, kurį galima rasti čia.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.