Techninė apžiūra Lietuvoje – atėjo permainų metas?
Nuo praeito amžiaus pabaigos Lietuvoje veikia ta pati techninės apžiūros (TA) sistema – šitą rinkos segmentą valstybės sprendimu iš esmės monopolizavo 10 kompanijų, veikiančių regioniniu principu. Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva pakeisti (liberalizuoti) nusistovėjusią tvarką sukėlė jų audringą protestą. O kas šiame kontekste naudinga vežėjams su jų dideliu sunkvežimių kiekiu?
Sistema prieš sistemą
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijai „Transeksta“ priklauso: „Kauno TAC“, „Panevėžio TAC“, „Skirlita“, „Šiaulių TAC“, „Tauragės TAC“, „Techalga“, „Telšių TAC“, „Transkona“, „Tuvlita“ ir „Utenos TAC“. Tuo pat metu pažymėtina, kad „Tuvlita“ yra „Telšių TAC“, „Skirlitos“ ir „Tauragės TAC“ akcininkė (detalesnė informacija apie kiekvieną iš minėtų kompanijų – čia). Visi turtingi ir patenkinti.
Tačiau VRM vadovas Eimutis Misiūnas pateikė „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo“ pataisas. Kaip pažymėjo ministerijos atstovai: „Techninės apžiūros įmonėmis galės būti servisai, įgalioti automobilių atstovai, kurie turės reikiamą įrangą techninei apžiūrai atlikti“. Anot ministro, techninės apžiūros paslaugų rinkos atvėrimas lemtų didesnę konkurenciją, dėl ko galėtų pakilti paslaugų kokybė ir sumažėti jų kaina. Jo pavaduotojas Darius Urbonas pridėjo, kad šiandien vairuotojams daug nepatogumų sukelia situacija, kai techninės apžiūros metu aptinkama tam tikrų trūkumų, ir tuomet tenka dar kartą atvykti į vieną iš techninės apžiūros centrų pakartotinei patikrai ir dar kartą sumokėti (jau nekalbant apie įtarimus dėl sąmoningos „gedimų“ paieškos) – o taip transporto priemonių savininkai galėtų patikrinti/suremontuoti automobilį ir tuomet atlikti TA toje pačioje vietoje.
Pasakyti, kad „Transeksta“ neigiamai sureagavo į VRM iniciatyvą reiškia nepasakyti nieko. Asociacijos argumentų, kodėl reikia palikti dabartinę TA tvarką, išdėstymui prireiktų kelių lapų, bet jų esmė paprasta: nereikia keisti to, kas gerai veikia – kitaip bus tik blogiau. Pavyzdžiui, kaip pažymėjo „Transekstos“ prezidentas Rimantas Didžiokas: „Po to, kai liberalusis TA modelis buvo įdiegtas Estijoje ir Lenkijoje, tenykščiai eismo saugumo specialistai ir pareigūnai, atsakingi už transporto politiką, pripažino, kad transporto priemonių parko techninė būklė nepagerėjo, o paprasčiausio TA talonų pardavinėjimo atvejų padaugėjo. Priešingai, nei prognozuota, paslaugų kainos pakilo: Estijoje daugiau nei dvigubai, iki beveik 40 eurų, nors techninę apžiūrą ten atlikti gali 198 įmonės“.
Keli momentai šiame pasisakyme Cargonews redakcijai sukėlė abejonių, ir ji nusprendė juos patikslinti. Pirmiausiai, dėl TA tvarkos liberalizavimo pasekmių Estijoje ir Lenkijoje. Kaip mums paaiškino „Transeksta“, apie jas R. Didžiokui asmeninio pokalbio metu papasakojo į Lietuvą atvykę TA atliekančių estų įmonių atstovai (šiame kontekste verta pažymėti, kad šiaip tokio pobūdžio teiginiai reikalauja rimtų oficialių įrodymų). Taip pat, įdomumo dėlei, mes nusprendėme išsiaiškinti, ar tikrai Estijoje tiek daug TA stočių – jų ilgą sąrašą galima rasti oficialiame šalies Kelių administracijos tinklapyje, tačiau jų ten kiek daugiau nei 100, o ne apie 200, jau nekalbant apie tai, kad ne visur TA gali atlikti skirtingos transporto priemonių rūšys (bet, galbūt, mes kažko nežinome).
Tuo pat metu „Transekstos“ poziciją parėmė buvęs premjeras Algirdas Butkevičius ir buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Įdomu, kodėl? Tuo labiau, kad vyriausybės pusėje yra Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Konkurencijos taryba, kuri susiklosčiusią situaciją pavadino ydinga ir pasiūlė atsisakyti šią paslaugą teikiančių įmonių skaičiaus ribojimo bei jų regioninio išdėstymo. Dar daugiau, Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojas Justas Rašomavičius pareiškė, kad, kaip parodė šiais metais atlikti patikrinimai, 28 atvejais iš 53 techninė apžiūra buvo atlikta netinkamai. Tiesa, „Transeksta“ pažymėjo, kad šie skaičiai neatspindi realios padėtis ir turėtų būti vertinami platesniame kontekste (detalės – čia).
Kaip Europoje
Ir valstybės institucijų, ir „Transekstos“ pozicija yra savaip logiškos. Kad galima būtų suprasti, kuri iš jų labiau pagrįsta, verta pažiūrėti, kokia situacija šioje srityje yra Europoje.
ES direktyvoje 2014/45/ES parašyta: „Techninę apžiūrą atlieka valstybė narė, kurioje užregistruota transporto priemonė, valstybinė įstaiga, kuriai ta valstybė patikėjo šią užduotį, arba tos valstybės narės paskirtos ir prižiūrimos įstaigos ar įmonės, įskaitant įgaliotas privačiąsias įstaigas“.
Kaip mums nurodė VRM: „Europos Sąjungos šalys palaipsniui pereina prie tokios tvarkos, kuri užtikrina lankstesnę ir kokybiškesnę privalomųjų techninių apžiūrų (PTA) sistemą. Ne mažoje dalyje ES šalių šiuo metu yra sudaromos galimybės PTA paslaugą teikti ne tik valstybinėms, bet ir privačioms įstaigoms, taip sukuriant galimybę į rinką įsitraukti kokybišką paslaugą suinteresuotiems teikti rinkos dalyviams. Valstybės pasilieka sau tik kontroliuojančią funkciją. Liberali ir privatų sektorių įtraukianti PTA sistema veikia Olandijoje, Suomijoje, Estijoje, Vokietijoje ir daugelyje kitų šalių. Dažnai PTA paslaugas teikiančios įmonės yra ir automobilių serviso paslaugas teikiančios įmonės. Tose šalyse pastebima vyraujanti nuomonė – jei serviso paslaugas teikianti įmonė negali teikti PTA paslaugų, ji vertinama kaip nepatikima, ir ten nesitikima gauti geros paslaugos. Atliekantys PTA specialistai turi aukštą kvalifikaciją. Pavyzdžiui, Olandijoje jiems privaloma laikyti egzaminus kas dvejus metus“ (daugiau informacijos apie TA sistemą įvairiose šalyse galima rasti čia).
Apibendrinant, galima pasakyti, kad daugelyje šalių istoriškai susikūrė savo specifinė TA sistema, ir net jeigu joje yra monopolijos elementų, tai nereiškia, kad ji veikia neefektyviai, ir kad liberali reforma būtinai duos teigiamą rezultatą. Tačiau, jeigu tikėti Lietuvos VRM ir žiniasklaidos pranešimais, daug Europos šalių, besivadovaudamos ES rekomendacijomis dėl ekonominių santykių laisvės svarbos, galvoja apie šios rinkos liberalizavimą arba jau ją įvykdė (pavyzdžiui, Latvija, kur TA sistema šiandien panaši į lietuvišką, atidarys rinką nuo 2023 m.).
Ir ką tai duoda – ypač kainų atveju? R. Didžioko minėti 40 eurų Estijoje – lengvojo automobilio TA kaina. Jeigu kalbėti apie sunkvežimius (N3), situacija regiono šalyse, „Transekstos“ duomenimis, tokia: Lietuvoje (monopolinė TA sistema) – beveik 30 eurų (O3 puspriekabė – beveik 17 eurų); Latvijoje (monopolinė TA sistema) – 29 eurai (O3 puspriekabė – 20 eurų); Lenkijoje (liberali TA sistema) – apie 41 eurą (O3 puspriekabė – apie 41 eurą); Estijoje (liberali TA sistema) – 65 eurai (O3 puspriekabė – 32 eurai). Išvada: kiekvienoje Europos šalyje, žinoma, savi ekonominiai ypatumai, apsprendžiantys prekių ir paslaugų kainas, tačiau monopolinėje rinkoje TA nebūtinai kainuoja brangiau, ir Lietuvos sistema šioje srityje visai konkurencinga kainų politikos požiūriu.
Vis tik, kadangi kilo didelis triukšmas, susisiekimo ministras Rokas Masiulis paragino surengti viešą diskusiją TA tvarkos keitimo klausimu, kad būtų įvertinti visi tokio žingsnio pliusai ir minusiai. Prasmingas pasiūlymas, nes net įvertinus europines realijas, sunku pasakyti, ar VRM veikia teisinga linkme. Viena vertus, susidaro įspūdis, kad ji bando pažaboti monopolininkus, kurie atkakliai priešinasi ne todėl, kad rūpinasi vairuotojais, o todėl, kad nenori prarasti pelno (galimas nekokybiškas reformos įgyvendinimas – kitas reikalas). Tačiau gali būti ir taip, kad visa tai spėlionės, ir sistema iš tiesų veikia gerai, o valdžia tik imituoja darbą arba pati realizuoja kažkieno interesus.
Todėl paklausykime vartotojų – vežėjų, kurių nuomonė socialinėje diskusijoje turėtų būti vertinama kaip viena iš svarbiausių, kadangi tai stambus TA centrų klientas, sukuriantis didelę šalies BVP dalį, ir kitų rinkos dalyvių, gerai išmanančių šią sritį.
Ką mano vežėjai ir kiti rinkos dalyviai
„Linavos“ generalinio sekretoriaus Mečislavo Atroškevičiaus teigimu, asociacija pasisako už bet kokių paslaugų liberalizavimą, jeigu tai bus naudinga vežėjams. Tuo pat metu jis pažymėjo, kad TA centrų kūrimo sąlygų supaprastinimo atveju nemato prasmės kurti „Linavos“ TA centrą, kadangi asociacija negali užsiimti viskuo, ir tam yra atitinkami specialistai (jau nekalbant apie tokio projekto kainą). Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius parėmė TA rinkos liberalizavimo idėją su sąlyga, kad naujiems žaidėjams bus taikomi griežti įstatyminiai reikalavimai (atrankos kriterijai, atsakomybė ir t.t.). Kaip pavyzdį jis paminėjo Vokietiją, kur TA paslaugą gali teikti sertifikuoti autoservisai, ir pasaulis dėl to nesugriuvo.
Be to mūsų redakcija nusprendė kreiptis į kelis stambius vežėjus, kuriems TA procedūra ypač aktuali, turint omenyje didelį turimų automobilių kiekį.
Kaip pažymėjo „Baltic transline“ logistikos vadovas Donatas Nickus: „Dabartinė techninių apžiūrų tvarka veikia pakankamai gerai. TA centruose įdiegta daug modernios įrangos ir IT sprendimų, tačiau didesniuose miestuose jų nėra pakankamai, dėl ko, atvykus į TA, kartais tenka laukti nemenkose eilėse ir gaišti laiką, kurį galėtume skirti savo tiesioginiam darbui, tai yra, krovinių pervežimui. Bet kokio verslo liberalizavimas ar monopolio panaikinimas įneša naujovių ir dažniausiai tik teigiamų. Paslaugos kainų sumažėjimas ar papildomų vietų, kur galėtume atlikti TA, atsiradimas galutiniam paslaugos gavėjui atneš tik patogumų. Tačiau, be abejo, vienu iš svarbiausių elementų bus korupcijos prevencija ir aukšta TA atliekančių darbuotojų kvalifikacija“.
Kompanijos „Transekspedicija“ vadovas Vidmantas Pelėda nieko blogo apie dabartinę TA sistemą pasakyti negalėjo, bet pritarė šios rinkos liberalizavimui, kadangi „konkurencija kaip vitaminas“ (tai yra, su ja gali būti dar geriau). „H.Essers Vilnius“ direktorius Viktoras Samoilenko irgi ne prieš didesnį skaičių žaidėjų TA paslaugų segmente, bet pabrėžė, kad jų atranka ir kontrolė turės būti labai griežta.
Autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Vitoldas Milius (autoservisų atstovas) situaciją vertino atsargiai: „Tai papildoma paslauga, kurią teikdamas, į savo servisą galėtum prisitraukti daugiau klientų. Kita vertus, reikėtų galvoti, ar iš to galima uždirbti. Yra ir rizikų – jei kontrolę paleistume visiškai, šiandien pakankamai gerai veikiančią sistemą galima sugriauti. Bet galima ir patobulinti“. O štai testavimo, tikrinimo ir sertifikavimo įmonės „Kiwa Inspecta“ generalinis direktorius Mantas Andriuškevičius buvo gana kategoriškas: „Šiuo metu dėl susidariusios monopolijos rinkoje taikomos tik maksimalios kainos. Atsiradus konkurencijai, kainos gali tik kristi, bet ne kilti. Monopolio sąlygomis atsiranda galimybių piktnaudžiavimui ir korupcijai“.
Be to jis pabrėžė, kad teiginys, jog TA paslaugas teiks bet kas, yra mitas. „Taip būti negali, nes visi paslaugų teikimą reglamentuojantys dokumentai labai aiškiai apibrėžia tvarką, kokios įstaigos tai daryti gali, kaip jos yra akredituojamos ir taip toliau“. Todėl, jo manymu, liberalizuojant rinką, svarbiausia nepanaikinti kokybinių reikalavimų apžiūrų centrams. „Šioje situacijoje valstybė užsiima protekcionizmu, sudarydama išskirtines sąlygas grupelei verslininkų, susivienijusių į asociaciją „Transeksta“. Kodėl taip yra, nežinau. Galima tik pasvarstyti, prisimenant neseniai nuvilnijusį partijų rėmimo skandalą“, – konstatavo M. Andriuškevičius.
***
Apibendrinant, galima pažymėti, kad reformuoti monopolinę Lietuvos TA sistemą galima, bet veikti šiuo atveju reikia vadovaujantis principu „nepakenk“. Vežėjai iš esmės patenkinti esama TA tvarka, ir sutikti su jos liberalizavimu pasiruošę tik su sąlyga, kad situacija nepablogės (kainos neišaugs, paslaugų kokybė nekris, neprasidės „prekyba“ TA pažymomis). Atitinkamai, valdžios užduotis – ne šiaip sukurti šioje rinkoje konkurencinę aplinką, o padaryti tai, atsižvelgus į visas rizikas, kad po reformos TA paslaugų neteiktų bet kas, ir nebūtų sakoma: „Norėjo kaip geriau, o gavosi kaip visada“.
Komentarai
Ramunė Romeikienė, UAB LITAKSA & ULTIMA RATIO. Viešas klausimas gerbiamiems funkcionieriams iš Konkurencijos tarybos, kuri, cituoju: "susiklosčiusią situaciją pavadino ydinga ir pasiūlė atsisakyti šią paslaugą teikiančių įmonių skaičiaus ribojimo bei jų regioninio išdėstymo": AR KONKURENCIJOS POŽIŪRIU NELAIKOTE YDINGA SITUACIJOS DRAUDIMO RINKOJE, KURI SUKONCENTRUOTA KELETO OLIGOPOLIJŲ RANKOSE? Galiu užtikrintai konstatuoti, kad dėl techninės apžiūros kainų, kokybės, terminų ir visų kitų sąlygų neteko išgirsti nusiskundimų nei iš savo kolegų transporto profesionalų, nei iš privačių asmenų. Lietuvoje techninės priežiūros sistema iš esmės veikia normaliai, o kainos yra adekvačios. Tačiau Konkurencijos prievaizdai įžvelgia problemą ten, kur jos nėra - visiškai kaip Krylovo pasakėčios herojus, kuris Zoologijos sode matė daug įvairių muselių, bet kažkaip nepastebėjo dramblio. Perfrazuojant mūsų politikos patriarchą: o kas galėtų paneigti, kad Konkurencijos prievaizdai negeba pastebėti dramblio ne dėl savo žlibumo, bet dėl tam tikro intereso?
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.