Cargo.LT – 20 metų online.
Atrodo, tai buvo visai neseniai – 1999 metų pavasarį buvo paleista pirmoji mažo projekto, kuris išaugo ir tapo patikimu tūkstančių kompanijų pagalbininku, versija. Žvelgdami į praeitį, prisimename, kaip viskas vyko.
Lietuvos transporto sektorius pradėjo sparčiai vystytis iš karto po TSRS subyrėjimo, ir pirmaisiais metais, žinoma, buvo orientuotas į kaimynus – Rusiją ir Lenkiją. Po nepriklausomybės atgavimo Lietuva tapo perkrovimo punktu reeksportui ir dokumentų spalvotiems metalams, sausam pienui, medienai ir kitoms žaliavoms iš Rytų forminimui. Na o atgal plačia upe pradėjo plaukti produktai ir kitos „užsienio“ prekės, kurios anksčiau buvo neprieinamos TSRS gyventojams.
Žinoma, visa tai reikėjo kaip nors atvežti. Geležinkelis tuo metu buvo labai lėtas ir neefektyvus su pastoviais vėlavimais, praradimais ir krovinių vagystėmis. Pigiausiai, patogiausiai ir patikimiausiai juos galėjo nugabenti autotransporto kompanijos, kurios pradėjo steigtis ir augti Baltijos regione (ir ne tik jame) kaip grybai po lietaus.
Darbo užtekdavo visiems, nes buvo didelis transporto trūkumas. Daugelis – taip pat šių žodžių autorius – turėjo nusipirkti keletą refrižeratorių ir tapti „Linavos“ nariais, kad galėtų vežioti savo produkciją. Tačiau viskas, kas gera, kada nors baigiasi! 1998 m. rugpjūčio mėnesį Rusijoje įvyko defoltas ir prasidėjo sunki ekonominė krizė, o kadangi dauguma dirbo su dideliu kaimynu, bloga pasidarė visiems. Mašinos sustojo, frachtai ženkliai atpigo, ir žmonės pradėjo galvoti, kaip panaudoti turimą transportą.
Atsirado pašto reflektorius (su prenumeratos kaina – 50 litų per mėnesį), kur visi sumesdavo savo krovinius ir transportą. Geriausiais laikais į reflektorių kasdien ateidavo 500-600 laiškų. Darbo diena prasidėdavo nuo šimto pirmųjų laiškų peržiūros ir tuo baigdavosi. Mažoje kompanijoje su keliomis mašinomis reikėjo turėti „rašytoją“, kuris tik skaitė ir siuntinėjo elektroninius laiškus. Tada ir gimė idėja sukurti struktūrizuotą duomenų bazę, į kurią žmonės galėtų patalpinti informaciją apie prekes ir laisvą transportą.
Vakarų Europoje tuo metu jau kelis metus veikė „Teleroute“ projektas, tačiau tai buvo labai brangu. Mėnesinis abonementas kainavo apie 200 dolerių, plius 1 doleris už kiekvieną peržiūrėtą krovinį. Tokiu būdu, per mėnesį reikėdavo sumokėti kelis šimtus dolerių, ir tokios išlaidos niekaip neatsipirkdavo. Pagrindinis tikslas buvo sukurti lanksčią, atvirą ir daugiakalbę internetinę platformą, kurioje bet kuris vartotojas galėtų užsiregistruoti ir patalpinti informaciją apie krovinį per porą minučių.
Tais laikais dominavo „Netscape Navigator“ (jeigu kas nors dar tokį prisimena), kurio dalis rinkoje sudarė 70-80 proc., o naujas „Internet Explorer“ domino tik jo gerbėjus. Todėl pirmoji Cargo.LT versija buvo sukurta, atsižvelgiant į „Netscape“ ypatybes. Vardo pasirinkimas lietuviško domeno zonoje tuo metu buvo paprastas, ir iš beveik neriboto skaičiaus variantų be ypatingų dvejonių buvo pasirinktas www.cargo.lt.
1998 m. spalį pradėjome dirbti, ir 1999 m. pavasario pradžioje pirma versija buvo sukurta. Pagrindiniais „know-how“ tapo galimybė pasirinkti miestą arba šalį iš sąrašo ir vienu paspaudimu padaryti Cargo.LT savo pradiniu puslapiu. Na ir 1999 m. gegužę, kaip dainuojama vienoje senoje dainoje: „Mes palikome uostą, o prieš akis mūsų draugas-vandenynas“…
Šiandien jau sunku tai įsivaizduoti, bet tada dar nebuvo tokių servisų kaip „Google“, „Skype“, „Gmail“ ir „YouTube“. Buvo „AltaVista“ ir senas geras ICQ, ir žinoma, elektroninių laiškų siuntinėjimas su pasiūlymu išbandyti Cargo.LT.
Greitai paaiškėjo, kad „mūsų draugas-vandenynas“ visai mums ne draugas ir nepastebėjo mažo „barkaso“. Tačiau panašių paslaugų laikas, atrodo, jau atėjo. Vokietijoje metais anksčiau atsirado „TimoCom“, Rumunijoje tais pačiais metais susikūrė „BursaTransport“, Ispanijoje – „Wtransnet“, Rusijoje – ATI, o už Atlanto (Jungtinėse Valstijose) dviem metais anksčiau pradėjo veiklą DAT.com.
Nedidelis entuziastų skaičius iš pradžių davė 50-100 krovinių per dieną, ir ties tuo viskas sustojo. Plėtros užtikrinimui buvo įdarbintas naujas darbuotojas – Robertas, kuris ilgai dirbo ekspedicijos kompanijoje ir daug ką pažinojo. Tačiau, kaip paaiškėjo, sunkiausia – pakeisti įpročius ir mentalitetą. Pagrindinė motyvacija: aš dirbu pagal savo sąrašą iš sąsiuvinio, mane visi pažįsta, man nieko nereikia ir taip toliau… 2000 m. žiemą Robertas paliko projektą. Tačiau po truputį žmonės priprasdavo prie naujos paslaugos, jų daugėjo. Po metų Cargo.LT jau buvo 100-200 krovinių per dieną, ir senas serveris pradėjo nesusitvarkyti su apkrova. Be to, „Microsoft“ ėmė aktyviai diegti „Internet Explorer“. Atėjo metas atsinaujinti ir perrašyti softą.
2001 m. pasirodė nauja Cargo.LT versija su tam tikromis naujovėmis. Tai gerai Jums pažįstamas pagrindinis puslapis su krovinių ir transporto lentele pagal šalis. Na o pagrindinė naujovė, kurios tuo metu neturėjo niekas – sutapimų, susijusių su patalpinta informacija apie krovinį arba transportą, gavimas. Per metus tai leido padvigubinti aktyvių vartotojų skaičių ir padidinti krovinių kiekį iki 300 per dieną.
Sekantys du metai praėjo su nuostata – „nusibodo“! Trafikas be perstojo auga, serverį pastoviai tenka tobulinti, reikia mokėti atlyginimą sisteminiam administratoriui, programuotojui ir techninio aptarnavimo darbuotojams. Kasmetinės išlaidos tinklapio išlaikymui pradėjo viršyti 20 tūkstančių dolerių sumą. Bandome pardavinėti reklaminius banerius svetainėje, tačiau tai nepadengia net ketvirtadalio išlaidų.
2003 m. rudenį į pasaulį ateina „Skype“ ir „Google“, o senas geras „Netscape Navigator“, miršdamas, paleido į „Internet Explorer“ apnuodytą strėlę – atidarė pradinį naršyklės, kurios pagrindu greitai atsiranda „Mozilla Firefox“, kodą.
Vilniuje susitinkame su savo kolegomis/konkurentais iš Lenkijos, Čekijos ir Bulgarijos ir susitariame dėl apsikeitimo krovinių ir transporto duomenų bazėmis. Tai padvigubina krovinių kiekį sistemoje – dabar turime 400 savo vartotojų krovinių ir 400 iš partnerių. O tai reiškia, kad vėl reikia perdaryti Cargo.LT, pradedant nuo registracijos puslapio ir baigiant katalogu. Pirmą kartą pabandome atidaryti svetainėje transporto forumą, papildomai sukurta mašinų pardavimo skiltis, juodasis vairuotojų sąrašas ir daug kitų smulkmenų.
2004 m. pavasarį pasirodo dar kartą perrašytas tinklapis. Pagrindinis rodiklis – klientų krovinių kiekis – išauga iki 500-600 per dieną. Atitinkamai, auga trafikas ir didėja apkrova. 2005 m. vasarą įvyksta vienas įdomus įvykis, kuris parodė, kad mūsų pastangos nebuvo beprasmės. Šalia ofiso remonto darbų metu „Telekomo“ darbuotojai netyčia pažeidžia interneto kabelį. O kadangi Cargo.LT serveris ekonomijos tikslais stovėjo tiesiog mūsų patalpose, visas darbas sustojo. Paskambinome į „Telekomą“. Ten pasakė, kad „pataisys savaitės bėgyje“. Savaitė tai savaitė. Kai skambina nepatenkinti klientai, sakome: „Mes nekalti. Jeigu norite, skambinkite į „Telekomą“ ir ten aiškinkitės. Tinklapis nemokamas. Jo išlaikymas – mūsų gera valia. Atitinkamai, už nieką neatsakome“! Po valandos su nuostaba sulaukiame skambučio iš kažkokio „Telekomo“ viršininko, kuris sako, kad jie gavo šimtus skundų dėl to, kur reikia skubiai atvykti ir kokį kabelį pakeisti… Po pusantros valandos viskas buvo pataisyta!
Taip pat 2005 m. vasarą pirmą kartą sudalyvavome transporto parodoje Vilniuje, kur daug kas priėjo ir padėkojo už naudingą produktą. Kartu surinkome daug idėjų ir pageidavimų, ką ir kaip reikia pakeisti.
Rudenį mūsų apsikeitimo kroviniais „koalicija“ su čekais, lenkais ir bulgarais subyrėjo dėl jaunos lenkiškos biržos bankroto. Tada mes trise pasirašome sutartį dėl apsikeitimo kroviniais su nauju partneriu iš Lenkijos – „Login Trans“ (šiandien – Trans.eu), lygiagrečiai keisdami apsikeitimo duomenų bazėmis formatą ir pritaikydami naują „Google Maps API“ paslaugą atstumo apskaičiavimui. Tačiau svarbiausia, reikėjo ruošti tinklapį mokesčio už naudojimąsi juo įvedimui, nes bendros išlaidos Cargo.LT projektui jau peržengė visas priimtinas ribas – jis turėjo tapti mokamu arba užsidaryti.
Nusprendžiama padaryti jį mokamu, bet iškilo viena problema – projektuojant architektūrą, nebuvo pagalvota apie tai, kad kompanijoje dirba ne vienas darbuotojas. Kitaip tariant, tinklapyje užsiregistravo šimtas „Transekspedicijų“, trisdešimt „Transimeksų“ ir taip toliau. Dėl mūsų klaidos kiekvienas bet kurios kompanijos darbuotojas turėjo registruoti „naują“ kompaniją. Todėl reikėjo viską perrašyti ir perrašyti globaliai, sukurti naują architektūrą, bet tuo pat metu neprarasti klientų duomenų su jų apskaitos įrašais, juodaisiais sąrašais ir taip toliau.
2006 m. sausį užsakėme naują dizainą, perrašėme techninę užduotį, ir traukinys pajudėjo. Planavome pradėti darbą 2007 m. sausio 1 d., tačiau, kaip sakoma, „gražu buvo ant popieriaus…“. Trumpai sakant, galima buvo startuoti 2007 m. vasario 1 d., bet reikėjo, kad kiekvienas vartotojas užsiregistruotų sistemoje iš naujo ir prisijungtų prie savo kompanijos, o nauja autorizacija vyko elektroniniu paštu. Naktį išjungėme seną serverį, ir ryte prasidėjo… 9 valandą ryto buvo karšta – atsakinėjome ir padėdavome, kalbėdami iš karto keliais telefonais, vos spėdavome perskambinti, praleidus skambutį. Atrodė, kad greitai viskas apsiramins, bet tai tebuvo tyla prieš audrą – 9:17 dėl apkrovos „numirė“ pašto serveris, ir keli tūkstančiai vartotojų negalėjo gauti paštu savo slaptažodžio. Paleidome serverį iš naujo, tačiau „lavina“ traiškė viską savo kelyje. Tam tikru momentu, kalbant su klientu 3-4 minutes, 236 laukė savo eilės!!!
Manome, kad kažkas iš Jūsų dar prisimena šias dinas. Galiausiai, vasario viduryje tinklapyje buvo 2760 aktyvių kompanijų, o kovo pabaigoje – 3122 kompanijos, ir mes pradėjome ruoštis naujam svarbiam projekto raidos etapui – mokesčio už paslaugas įvedimui.
Pasirengimui, mokėjimo ir administravimo modulio parašymui prireikė keturių mėnesių. Tuo metu (2007 m. birželis) kasdienis krovinių kiekis sistemoje išaugo iki 1000-1100, o aktyvių kompanijų skaičius – iki 4860. Taip pat buvo visiškai perrašytas SMS žinučių modulis – dabar sutapimą pagal savo užklausą galima buvo gauti žinute.
Po to, kai vasarą Cargo.LT paslaugos tapo mokamos, bijojome, kad krovinių ir transporto kiekis sistemoje gali sumažėti, o jis padvigubėjo ir pasiekė 2000 ribą. Turbūt, suveikė psichologinis faktorius – reikia „atmušti“ pinigus.
Papildomai pagrindiniame puslapyje sukūrėme čiatą, kurį žmonės kažkodėl pradėjo naudoti kaip vietą užklausų talpinimui ir savo spamui. Pusę metų bandėme kovoti, trindami čiate pranešimus apie krovinius ir transportą ir prašydami talpinti juos ir informaciją apie tuos, kas nesumokėjo, tam skirtose vietose. Tačiau pusvalandiniai ginčai telefonu baigėsi mūsų kapituliacija – rašykite, ką norite!
Jau 2008 m. sausį Cargo.LT paslaugomis aktyviai naudojosi 5920 kompanijos, vidutinis krovinių skaičius sistemoje išaugo iki 3000 per dieną. Vietoj beveik „mirusio“ forumo padarėme „Administratoriaus blogą“, kuris netikėtai tapo labai populiariu, ir po tam tikro laiko žmonės paprašė vietoj šito blogo padaryti jiems normalų forumą. Keista – niekam forumo nereikėjo, o kai mes rekomenduodavome jį vartotojams, dažniausiai girdėjome atsakymą: „Kodėl aš turiu padėti konkurentams“? Tačiau kuomet forumo nebeliko, jo visiems prireikė! Na, mums ne gaila – pora dienų, ir forumas Jūsų paslaugoms.
Be to, svetainėje atsirado „Juridinės konsultacijos“ skiltis, kurioje vartotojai gali nemokamai užduoti klausimą profesionaliam juristui. Taip pat pradėjo veikti vidinis mesendžeris.
2009 m. toliau stengiamės patobulinti tinklapį – integravome „Google“ žemėlapius su maršruto planavimu, pasiūlėme IP telefonijos paslaugą. Dėl pasaulinės krizės užsiregistravo daug naujų transporto kompanijų. Persikeliame į naują ofisą, techninio aptarnavimo personalas išauga iki 5 žmonių. Paleidome informacinį www.cargonews.lt projektą, kuriame pradeda dirbti 3 žurnalistai ir vertėjas.
2010 m. supratome, kad mūsų svetainės dizainas moraliai paseno, ir reikia viską keisti. Pavasarį išvydo šviesą Cargo.LT „naujame madingame kostiumėlyje“.
2011 m. augo pasaulio ekonomika, o kartu krovinių ir transporto pasiūla tinklapyje, kuri sumušė visus rekordus. Plečiame ofisą. Atsiranda Europos regionų žemėlapiai ir galimybė, naudojant juos, ieškoti krovinių. Sausį pradėjo veikti sutarčių sudarymo per Cargo sistema su frachto apmokėjimu vežėjui, jeigu jis negavo pinigų. Iš esmės, vidinis Cargo faktoringas. Tačiau jis nepasiteisino… Vežėjas gyvena „šia diena“ ir negalvoja apie tai, kaip jam gauti pinigus už frachtą po mėnesio – kaip nors. O ekspeditoriams nėra didelės prasmės turėti reikalų su Cargo.LT kaip su „skolų išmušinėtoju“. Todėl metų bėgyje idėja sėkmingai „mirė“.
Toliau kažkas iš konkurentų nusprendė užimti mūsų vietą, arba „susikirto keliai“ – sunku pasakyti, bet kovo mėnesį prieš tinklapį buvo įvykdyta masinė DDoS ataka. Pusę dienos niekas neveikė, tačiau link vakaro kažkaip susitvarkėme, o kitą dieną uždarėme nereikalingus IP adresus, kai ką pataisėme, ir viskas vėl pradėjo veikti. Atakos užsakovų nustatyti nepavyko – belieka tik spėlioti, kas tai galėjo būti…
2012 m. gimė daug naujų idėjų, o pažangios internetinės technologijos sukūrė daug naujų galimybių. Tačiau senas dizainas buvo joms per „siauras“. Todėl pradėjome kurti naują dizainą ir naują Cargo.LT versiją (kuri veikia ir šiandien). Metų pabaigoje vyksta intensyvus darbas, ir planuojama, kad nauja platforma atsiras kitų metų vasarą.
2013 m. iki vasaros parašytas ir išbandomas naujas Cargo. Padarytas greitas pasiūlymų patalpinimas – tai reiškia, kad pasiūlymą tinklapyje galima pateikti teksto pavidalu ar balsu (rusų ar lietuvių kalba), o sistema jį atpažins ir patalpins į duomenų bazę. Tas pats skriptas veikia čiate pagrindiniame puslapyje: jei kas nors ten pateikia pasiūlymą, jis atpažįstamas ir patalpinamas kaip šio vartotojo pasiūlymas į duomenų bazę. Taip pat naujojoje versijoje galima ieškoti krovinių žemėlapyje. Rugsėjo mėnesį ji buvo įdiegta, ir visiems teko pradėti ja naudotis, kaip sunku bebūtų. Techninės galimybės palikti abi versijas (ir seną, ir naują), deja, nėra.
2014 m. prasideda apsikeitimas duomenų bazėmis su „Teleroute“: prie turimų maždaug 10 tūkstančių krovinių per dieną prisideda dar 10 tūkstančių europinių užklausų. Sausio 15 d. pasirodo įrenginiams su „iOS“ operacine sistema pritaikyta programėlė, o sausio 29 d. – skirta įrenginiams su „Android“ operacine sistema. Ir tai yra pirmosios mobiliosios programėlės tarp visų Europos ir JAV biržų!
Pavasarį vėl „atskriejo“ DDoS“ ataka, ir šį kartą ne tokia paprasta, kaip prieš tris metus, o labai rimta! Sunku net įsivaizduoti, kiek ji kainavo užsakovams. Adresų blokavimas nepadėjo – jie pusvalandžio bėgyje buvo keičiami. Visos ankstesnės apsaugos priemonės buvo sulaužytos, svetainė neveikė visą dieną, ir dirbti galima buvo tik per mobilias programėles. Kitą dieną buvo nuspręsta nukreipti trafiką per „Cloudflare“ – tegul pabando pralaužti profesionalų apsaugą! Galiausiai, „audra“ nurimo, ir viskas pradėjo veikti kaip anksčiau.
Vasarą transporto verslą užklupo naujos problemos – Krymas, Ukraina, Rusija, sankcijos. Tūkstančiams įmonių teko ieškoti naujų rinkų. Kroviniai į Rusiją faktiškai pasibaigė. Atidarome ofisą Balstogėje. Tuo pat metu sugalvojome ir padarėme naują „Neapmokėtų sąskaitų“ skiltį, kuri per trumpą laiką tapo labai populiari, ir beveik 60 proc. tų, kurie patenka į „nemokančių“ sąrašą, sumoka skolą per 5 dienas.
2015 m. paprastą prekybą automobiliais pakeitė aukcionas. Dabar bet kuris Cargo vartotojas gali parduoti tinklapyje nereikalingas atsargines dalis ir liekanas. Kompanijų, kurios aktyviai naudojasi Cargo.LT paslaugomis, jau 8150, vidutinis krovinių kiekis per dieną – 6200-6800. Atidarome ofisą Kijeve.
2016 m. atsirado tam tikrų „skanėstų“. Pavyzdžiui, multipaieška, atidarius kelis langus su automatiniu pasiūlymų atnaujinimu (tai yra, dabar nereikia pačiam pastoviai atnaujinti puslapio). Vasarą stambi logistikos kompanija iš Latvijos pasiūlė tikrinti darbuotojų ir įmonių žinias ir kompetenciją. Pradedame rengti projektą „Sertifikavimas“. Uždarėme ofisą Rusijoje kaip neperspektyvų.
2017 m. Baltarusijos transporto įmonės užtikrintai užėmė nišą Vakarai-Rusija, kurioje anksčiau aktyviai dirbo Baltijos šalių kompanijos. Atidarome atstovybę Minske ir antrąjį ofisą Ukrainoje (Žitomiro mieste).
Rudenį supratome, kad prasideda mesendžerių era. Pradedame rašyti multiplatforminį „Cargo Messenger“, kuris turėtų sinchroniškai veikti saityne (kaip instaliuojama versija) ir įrenginiuose su operacine sistema „iOS“ ir „Android“. Cargo aktyviai naudojasi jau 8350 kompanijų, o kasdien „atskrendančių“ krovinių skaičius – apie 11 tūkstančių. Tam, kad visa tai ir naujasis mesendžeris veiktų, tenka viską perrašyti. Viską!!!
2018 m. atidarome ofisus Rygoje, Almatoje, Taškente, Vroclave ir Lucke. Visa serverinė tinklapio dalis perrašyta ir paruošta naujovėms. Gegužės mėnesį paleidžiame mesendžerį svetainėje, lapkritį pasirodo jo versija įrenginiams su operacine sistema „Android“, o po jos – versija darbalaukiui.
Pavasarį startuoja „Sertifikavimas“. Be darbo patirties ir žinių labai sunku gauti net „bronzą“. Tačiau, įdarbindami žmogų, kuris turi Cargo sertifikatą, žinosite, kad jis gerai supranta logistiką! Aktyvių įmonių tinklapyje – 9064, krovinių – vidutiniškai 18600 per dieną.
2019 m. pradžioje perrašytas kartografinis variklis. Maršrutų planavimas ir išlaidų pervežimui skaičiuoklė buvo visiškai perdaryti, atsižvelgiant į krovininio transporto eismo draudimus ir apribojimus, o važiuojant iš Baltijos regiono į Vakarus – ignoruojant „užvažiavimus“ į Kaliningradą ar Baltarusiją. Po kelių išleidimo datos perkėlimų nauja programėlė pagaliau tapo prieinama „iPhone“ savininkams „App Store“ servise.
Pagal naujausius duomenis, į Cargo sistemą kasdien patenka informacija apie daugiau nei 22 tūkstančius krovinių ir 23 tūkstančiai krovinių iš „Teleroute“, o aktyvių įmonių skaičius tik auga! Štai taip mažas „naminis“ projektas per 20 metų tapo dideliu pagalbininku tūkstančiams žmonių.
***
Vietoj apibendrinimo dar truputis statistikos, kad galima būtų geriau suprasti, kas yra Cargo 2019 m. gegužę.
– 12 regioninių ofisų;
– 69 darbuotojai;
– 9147 aktyvios kompanijos, kurios naudojasi mūsų paslaugomis;
– 15500 aktyvių vartotojų;
– 5500 vartotojų online darbo dienos metu.
Komentarai
go Cargo, go!
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.