Erlandas Mikėnas: „Drauge galime viską“!
Šiandien Lietuvos transporto sektorius susiduria su daugybe iššūkių. Neaišku, kas bus su „Mobilumo paketu“ ir vežėjų draudimo bendrove, kalbama apie protesto akcijas dėl valdžios ketinimų padidinti tolimųjų reisų vairuotojų algos koeficientą. Tuo pat metu „Linavos“ gegužės 15 d. kongrese bus renkamas jos prezidentas. Vienas iš pagrindinių pretendentų į šį postą – dabartinis organizacijos vadovas Erlandas Mikėnas, kuris sutiko atsakyti į Cargonews klausimus apie tai, kas labiausiai rūpi Lietuvos vežėjams.
Pradėkime nuo aktualijų. Šiandien labai paaštrėjo minimalios tolimųjų reisų vairuotojų algos koeficiento padidinimo iki 2 klausimas. Ką apie tai manote? Kaip vertinate profsąjungų ir vyriausybės poziciją?
Tokį pasiūlymą vertinu neigiamai. Šis sprendimas keltų pavojų visam Lietuvos transporto sektoriui. Panašūs pasiūlymai pateikiami jau ne pirmą kartą. Anksčiau siūlyta apmokestinti dienpinigius. Įvairiais būdais ieškoma galimybių surinkti iš transportininkų daugiau mokesčių.
Ginu vežėjų interesus Trišalėje taryboje. Savo poziciją pristatėme valdžios institucijoms. Tačiau asociacija privalo dar daug padaryti, siekiant užkirsti kelią vairuotojų atlyginimo koeficiento padidinimui. Turime nemažai argumentų. Esminis – konkurencingumo praradimas tarptautinėse rinkose.
Dirbame su Seimo nariais, vyriausybe, profsąjungomis. Tačiau pastaruoju atveju dialogas nesigauna. Reikia „Linavos“ lyderystės, kad klausimas būtų nukeltas. Kitaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerija palaikys profsąjungų poziciją, kas būtų pražūtinga Lietuvos vežėjams.
Jie jau ieško atsarginių variantų. Neseniai lankiausi Lenkijoje, kalbėjau su ZMPD (lenkų vežėjų asociacija) atstovais. Aptarėme transporto įmonių steigimo ypatybes, mokestinę aplinką, grėsmes ir galimybes šioje šalyje. Šiandien vežėjų verslo sąlygos Lenkijoje ir Lietuvoje panašios. Jeigu padidinsime vairuotojų atlyginimo koeficientą, Lenkija bus patrauklesnė Lietuvos vežėjams. Negalime to leisti. Ji jau dabar patrauklesnė kai kuriais aspektais.
Kodėl pralaimėjome kovą Europos Parlamente (EP) dėl „Mobilumo paketo“? Ar dar yra šansas ištaisyti situaciją? Ką tokiu atveju reikia daryti?
EP sprendimas – dviejų didelių valstybių grupių, Vakarų Europos ir Centrinės ir Rytų Europos šalių priešpriešos rezultatas. Jis palankus „Senajai Europai“, kuri nori išstumti konkurencingus periferinių ES valstybių vežėjus iš savo rinkų. Tačiau tai dar ne pabaiga. Dabar laukia derybos tarp EP, Europos Komisijos ir Europos Tarybos [daugiau apie tai Cargonews straipsnyje].
Aktyviai sieksime – taip pat aš kaip „Linavos“ prezidentas, jeigu asociacijos nariai perrinks mane į šias pareigas – kad naujos kadencijos EP pakeistų savo nuomonę. Tai galima pasiekti. Turime Seimo ir vyriausybės palaikymą. Taip pat tikimės atsakingesnio elgesio iš naujų Lietuvos europarlamentarų. Jeigu matysime, kad pakoreguoti „Mobilumo paketo“ taip, kaip mums reikia, nepavyksta, reikalausime kiek įmanoma ilgesnio pereinamojo laikotarpio, kad Lietuvos vežėjai galėtų vienaip ar kitaip prisitaikyti prie naujų reikalavimų.
Kodėl vežėjai vis dar neturi draudimo bendrovės? Kokios jos steigimo perspektyvos, nes buvo planas gauti licenciją 2018 m. gruodžio 1 d.?
Noriu pabrėžti, kad visuomet buvau už draudimo bendrovės, kuri turi sumažinti draudimo kainas Lietuvos vežėjams, steigimą. Nepaisant to, esu kaltinamas jos kūrimo stabdymu. Dabartinė „Linavos“ prezidiumo dauguma apribojo mano vaidmenį draudimo bendrovės steigimo procese, tačiau ji vis dar nepradėjo savo darbo. Lietuvos Bankas leido suprasti, kad, kol nebus atsakyta į visus klausimus, susijusius su kai kurių prezidiumo narių ir asociacijos generalinio sekretoriaus teise eiti šias pareigas, licencijos išdavimo ateitis yra miglota.
Taip pat neramina tai, kad prezidiumas, nepasitaręs su kongresu, perdavė draudimo bendrovei „Linavos“ pastatą, ir padarė tai kartu su nuomininkais, kurie per metus atnešdavo asociacijai 60 tūkstančių eurų pajamų. Kaip bus kompensuotas jų praradimus, neaišku. Tuo metu advokatai, kurie samdomi draudimo bendrovės steigimui, rašo skundus, kad būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai nepatogių „Linavos“ narių atžvilgiu.
Šiuo metu išleidžiamos didelės sumos draudimo bendrovės steigimui, bet nesprendžiama esminė – asociacijos kompromitavimo – problema, kuri stabdo šį procesą.
Gal šiame kontekste galėtumėte daugiau papasakoti apie situaciją Kauno regione?
„Linavos“ prezidiumas ir generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius ignoruoja Kauno regiono narių norą sušaukti neeilinį regioninį susirinkimą, perrinkti regiono atstovus asociacijos prezidiume ir taip užbaigti visus su tam tikrų prezidiumo narių teise eiti savo pareigas susijusius juridinius ginčus, kuriems „Linava“ per 2018 m. išleido 23 tūkstančius eurų, apmokėdama advokatų kontoros „Glimstedt“ paslaugas. Tai šiurkštus „Linavos“ įstatų pažeidimas. Kaip jau minėjau, mano nuomone, bankas duoda aiškų signalą, kad turime susitvarkyti.
Teismai konstatuoja, kad Mindaugo Račkausko atšaukimas iš prezidiumo narių yra ne prezidiumo kompetencijoje, ir tai gali padaryti tik Kauno regioninis susirinkimas. „Linavos“ Revizinė komisija irgi mano, kad prezidiumo sprendimas sustabdyti M. Račkausko įgaliojimus viršijo prezidiumo įgaliojimus, rekomenduodama stabdyti teisinius ginčus ir sušaukti neeilinį Kauno regiono susirinkimą. Tačiau grupė prezidiumo narių su generaliniu sekretoriumi priešakyje visomis išgalėmis stengiasi išlaikyti Romą Vosylių asociacijos prezidiume. Neseniai jis pradėjo vadovauti naujai įsteigtam „Vidurio Lietuvos vežėjų klubui“, kuris dar labiau skaldo Kauno regiono vežėjų bendruomenę.
Kodėl apskritai susiklostė konfliktinė situacija „Linavos“ valdymo struktūroje, ir kokią matote išeitį iš šios krizės?
Į tai, kas dabar vyksta „Linavoje“, reikėtų pažiūrėti sistemingai. Šiuo metu matau akivaizdžius ženklus, kad greitai ji gali susidurti su rimtais finansiniais sunkumais (išlaidos, susijusios su buvusių vadovų finansiniais pažeidimais, kuriamos draudimo bendrovės įstatinio kapitalo didinimas ir taip toliau). Taip pat destrukcinę įtaką asociacijos valdymui stengiasi daryti anksčiau joje dirbę žmonės. Visos „Linavos“ teisės gali būti perleistos kitai asociacijai. Tai išgirdau pats, lankydamasis vyriausybėje.
Ir štai šiame fone generalinis sekretorius su grupe prezidiumo nariu bando mane – teisėtai išrinktą prezidentą, turintį didelę darbo patirtį ir pasitikėjimą valstybės institucijose – izoliuoti nuo valdžios, dėl ko, nenorėdamas palikti vežėjų likimo valiai, pavyzdžiui, į komandiruotes esu priverstas vykti savo sąskaita. Įvairiais būdais diskredituojami prezidiumo nariai, turintys kitą nuomonę. Neinama į jokius kompromisus.
Į sekretoriatą grąžinami žmonės, susiję su buvusiais susikompromitavusiais asociacijos vadovais. Generalinis sekretorius M. Atroškevičius į sekretoriaus inovacijoms ir paslaugų plėtrai postą be jokio konkurso paskyrė Zenoną Buivydą. Pastarojo etatas yra naujas „Linavos“ sekretoriato struktūroje, vežėjams ataskaitos apie jo veiklą nepateikiamos. Be to, šis etatas ir keli kiti bereikalingi etatiniai pakeitimai sekretoriate asociacijai per metus kainuoja apie 70 tūkstančių eurų.
M. Atroškevičius iškėlė bylą dėl prezidento atlyginimo, nors jį gali reguliuoti tik kongresas. Teisinės išlaidos – 12 tūkstančių eurų! Protu nesuvokiama. Šios bylos finansavimui M. Atroškevičius nėra gavęs prezidiumo pritarimo. O tai pažeidžia nustatytą tvarką, nes suma viršija 6 tūkstančius eurų. Ir tai nėra pavienis atvejis, kai viršijami generalinio sekretoriaus įgaliojimai. Apie tai rašo ir Revizinė komisija savo ataskaitoje.
Generalinis sekretorius pasirašo bendradarbiavimo sutartis su abejotinais „partneriais“ [daugiau apie tai Cargonews straipsnyje] ir, viršydamas savo įgaliojimus, neatsakingai švaisto „Linavos“ lėšas, ką pažymi ir Revizinė komisija. Siūlomi įstatų pakeitimai, kuriems priešinasi daug asociacijos narių, nes jie gali jai pakenkti. O jeigu teismai nuspręs, kad R. Vosylius neteisėtai tapo prezidiumo nariu, net baisu pagalvoti, koks chaosas mūsų laukia.
Aš ir mano bendraminčiai tiesiog negalime susitaikyti su tuo, kas vyksta, ir bandome stabdyti savivalę, užkirsti kelią įvairiems piktnaudžiavimams, informuoti vežėjus apie juos.
Todėl kandidatuojate į asociacijos prezidentus?
Ne tik. Reikia baigti draudimo bendrovės, kuri turi dirbti vežėjams, o ne neaišku kam, steigimo procesą, „uždaryti“ vairuotojų atlyginimo koeficiento didinimo klausimą, dar aktyviau kovoti prieš „Mobilumo paketą“. Siekiu prezidento posto, kad „Linava“ nepralaimėtų, sprendžiant šias ir kitas problemas.
Nors prezidiume prezidento balsas yra tik 1 iš 11, jis turi nemažai kitų svarbių galių, leidžiančių efektyviai dirbti asociacijos labui. Be to, LPK įgyvendino seną asociacijos „Linava“ siekiamybę – paskyrė mane, kaip LPK viceprezidentą, į Trišalę tarybą. Ar tai tęsis, priklausys tik nuo LPK sprendimo. Kol kas turiu jos prezidiumo pasitikėjimą.
Siekti nubrėžtų tikslų padeda ir ilgo bei nuoseklaus darbo dėka susiformavusios asmeninės pažintys valdžios, verslo ir žiniasklaidos sluoksniuose. Kadencija IRU valdyboje padėjo užmegzti ryšius ir užsitarnauti autoritetą tarptautiniu lygmeniu. Todėl gauname kvietimus į įvairius oficialius susitikimus ir neoficialius pokalbius Lietuvoje ir užsienyje.
„Linavos“ nariai išrinko mane prezidentu, o vėliau neleido nušalinti nuo valdžios. Todėl jaučiu pareigą ir galiu rezultatyviai tęsti pradėtus darbus ir spręsti vis kylančias problemas.
Kokie būtų Jūsų pirmieji darbai?
Šiuo metu dalis vežėjų yra neįleidžiami į asociaciją, jiems neteikiama informacija, neatsakoma į jų raštus. Tokia situacija yra nenormali. Taip pat noriu paklausti vežėjų regionuose: „Ar Jus tikrai pasiekia visa informacija iš Jūsų išrinktų prezidiumo narių? O gal Jums sakoma tik tai, ką norite girdėti? Ar tikrai Jūsų išrinkti atstovai tinkamai Jums atstovauja?“
Kitaip tariant, pirmiausiai garantuosiu „Linavoje“ viešumą, skaidrumą ir objektyvumą. Visada pateikiu situaciją be pagražinimo, tokią, kokia yra. Jeigu ir toliau bus trukdoma dirbti, gali padėti tik viešumas ir kongreso sprendimai. Drauge galime viską!
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.