„Linavoje“ – mėginimo užgrobti asociacijos valdymą atgarsiai
Artėjant Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidento rinkimams asociacijos valdžios užgrobimo istorijoje atsiranda vis daugiau atsakymų.
Istorija prasidėjo praėjusių metų pabaigoje, kai į „Linavos“ būstinę buvo iškviesti policijos pareigūnai, nes prisidengiant galimai suklastotu prezidiumo posėdžio protokolu, buvo bandyta perimti asociacijos valdymą.
Dar gruodį valstybės įmonė Registrų centras, reaguodama į prašymus aukščiau nurodytų dokumentų pagrindu pakeisti asociacijos „Linava“ generalinį sekretorių, nurodė, kad tokie prašymai yra klaidinantys, prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams ir negali būti tenkinami.
Išvengė baisaus scenarijaus
Šių metų sausio 18 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, jog minimuose veiksmuose egzistuoja akivaizdūs nusikalstamų veikų požymiai ir nurodė pradėti ikiteisminį tyrimą valdžios užgrobimą inicijavusių asmenų atžvilgiu.
„Jeigu pažeidžiami šalies įstatymai, tai jau nėra asociacijos vidaus reikalas. Niekas nesugalvotų įtikinėti, kad žmonos mušimas yra šeimos vidaus reikalas“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.
M.Atroškevičiui taip pat labai apmaudu, kad su tokiomis problemomis tenka susidurti vežėjams itin svarbiu metu – tvyrant neaiškumui dėl „Brexit“, „Mobilumo paketo“ ir asociacijai „Linava“ kuriant savo draudimo bendrovę.
Būtent draudimo bendrovės kūrimas galimai yra viena svarbiausių priežasčių galingoms verslo jėgoms bandyti sukiršinti vežėjus.
Nepaisant to, M.Atroškevičius džiaugiasi, kad asociacijos „Linava“ veikla yra stabili ir buvo užkirstas kelias bet kokiems bandymams daryti neteisėtą įtaką asociacijos veiklai.
„Įsivaizduokite, kas būtų atsitikę, jeigu kažkokie žmonės būtų gavę prieigą prie svarbiausių asociacijos „Linava“ dokumentų, banko sąskaitų. O juk aš už visa tai esu atsakingas“, – kalbėjo M.Atroškevičius.
Jo nuomone, jeigu neteisėtą sprendimą priėmę prezidiumo nariai vadovavosi teisininkų išvadomis, reikėtų kalbėti ir apie tokių teisininkų atsakomybę.
M.Atroškevičiaus teigimu, jo tikslas – užtikrinti skaidrią bei teisėtą asociacijos veiklą ginant narių interesus, todėl dedamos visos pastangos, kad tokie bandymai ateityje nebepasikartotų.
Įtaria dokumentų klastojimu
2018 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Vilniaus apygardos prokuratūrai buvo pateiktas pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą tiek dėl Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (dokumentų klastojimo), tiek ir dėl kitų nusikalstamų veikų, kurios galimai buvo padarytos bandant užgrobti asociacijos valdžią.
Pareiškime buvo nurodyta, kad pateikus galimai suklastotus dokumentus buvo siekiama pakeisti Juridinių asmenų registro duomenis apie asociacijos vadovą ir darant psichologinį spaudimą M.Atroškevičiui buvo reikalaujama perduoti vadovo įgaliojimus kitiems asmenims.
Pasak asociacijos „Linava“ atstovo, į 2018 metų lapkričio 21 dieną vykusio prezidiumo posėdžio protokolą įrašius žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, buvo pagamintas netikras dokumentas, kuris buvo pateiktas valstybės įmonei „Registrų centras“.
Minimame prezidiumo posėdžio protokole buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie posėdyje dalyvavusius asmenis, jų įgaliojimus, kvorumo egzistavimą, svarstytus klausimus.
Šiuo dokumentu neva buvo nuspręsta pakeisti asociacijos „Linava“ generalinį sekretorių, perduodant jo įgaliojimus Genadijui Riabčukui.
Būtent asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius yra vienas svarbiausių vykdančiosios valdžios atstovų, o prezidentas yra tik 1 iš 11 prezidiumo narių, kuris gali reprezentuoti asociacijos nuomonę, suformuotą asociacijos valdymo organų.
Teismas išgirdo argumentus
„Tai, kas buvo padaryta, prasilenkia su tikrove ir įstatymais“, – nurodyta asociacijos „Linava“ teisėsaugai įteiktuose dokumentuose. Tai pripažino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas.
Valdžios užgrobimo istoriją pradėję asmenys, siekdami sudaryti įspūdį dėl kvorumo egzistavimo prezidiumo posėdžio metu, pasitelkė vieną iš buvusių prezidiumo narių, kuris nuo 2018 metų rugpjūčio 20-osios yra netekęs prezidiumo nario įgaliojimų ir tai aiškiai užfiksuota Juridinių asmenų registre.
Tas pats prezidiumo narys Vilniaus miesto apylinkės teisme yra inicijavęs net keletą civilinių bylų, kuriose siekia susigrąžinti prarastus prezidiumo nario įgaliojimus.
Tačiau teismas nei vienoje byloje nėra priėmęs jokio sprendimo dėl tokių jo reikalavimų tenkinimo. Taigi, 2018 metų pabaigoje šis asmuo nebuvo ir šiuo metu nėra prezidiumo narys.
Regi sąsajų su kita užvaldymo istorija
Kalbėdamas apie bandymą užvaldyti asociaciją, M.Atroškevičius atkreipė dėmesį į istoriją Klaipėdoje, kai dar 2012 metais buvo siekiama užvaldyti maždaug 900 tūkst. eurų vertinamą bendrovę „Hoja Electronics“.
Tiriant šią istoriją buvo nustatyta, kad grupėje veikę asmenys pagamino netikrą dokumentą, taip įgijo bendrovės „Hoja Electronics“ akcijas, didelės vertės turtines teises ir padarė didelę žalą įmonei.
Šią aferą sumanę bendrininkai šiuo metu teisiami. Tarp jų – ir vienas kaunietis, kurio žmona figūruoja ir asociacijos „Linava“ užgrobimo istorijoje.
Ji ne tik teikė teisines išvadas, kuriomis ginasi asociaciją bandę užvaldyti asmenys, bet ir teismuose atstovauja ankščiau minėtam ir įgaliojimų neturinčiam prezidiumo nariui.
Dar vienas įdomus sutapimas, jog „Hoja Electronics“ užvaldymo istorijoje taip pat figūravo ir advokatų kontora, kurioje dirbo ta pati teisininkė.
M.Atroškevičius tikino labai nustebęs, kai net šį vyrą išvydo pernai gruodį vykusiame asociacijos „Linava“ kongrese, kuriame pašaliniai žmonės paprastai negali dalyvauti.
„Galbūt tas pašalinių žmonių dalyvavimas kongrese reiškia tai, kad ta pati ranka jau dirigavo bandymui užvaldyti asociaciją „Linava“?“ – svarstė M.Atroškevičius.
Tuo tarpu pats kaunietis, kurio tapatybė redakcijai žinoma, tikino jokių verslo ar kitokių interesų asociacijoje „Linava“ neturintis.
„Tiesiog atvežiau į kongresą žmoną, kuri teisiniais klausimais konsultuoja Kauno vežėjų klubą. Užėjau į vidų tik todėl, kad nereikėtų šalti automobilyje“, – aiškino vyras.
M.Atroškevičiaus nuomone, tokie teiginiai ir aplinkybių visuma verčia manyti, jog tai labiau melas, negu tiesa.
„Bet kuriuo atveju, tiesa ir atsakymai į dar neatsakytus klausimus tikrai bus atskleisti, o asmenys, pradėję asociacijos valdžios užgrobimo istoriją, gali būti patraukti net baudžiamojon atsakomybėn“, – perspėjo vienas „Linavos“ vadovų.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.