Tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimo koeficiento didinimas – smūgis Lietuvos vežėjų konkurencingumui
Apie darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių, kuriuos gauna tolimųjų reisų vairuotojai, santykį Lietuvoje kalbama jau seniai. Vairuotojai reikalauja didinti bazinę algą kaip jų socialinės saugos pagrindą. Vežėjai savo ruožtu teigia, kad vairuotojo atlyginimo koeficiento padidinimas, apie ką dabar kalba šalies vyriausybė, taptų skaudžiu finansiniu smūgiu jų verslui, dėl ko tie patys vairuotojai apskritai gali netekti darbo. Cargonews.lt redakcija nusprendė išklausyti visas suinteresuotas puses ir įvertinti vyriausybės iniciatyvos perspektyvas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei profsąjungos pozicija
Kaip mums paaiškino Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atlyginimo ir dienpinigių santykio problema kelių transporto sektoriuje jau egzistuoja seniai, ir virš metų šios problemos nepavyksta išspręsti kolektyviniu keliu. Todėl kyla poreikis kartu su socialiniais partneriais tobulinti teisėkūrą komandiruotpinigių reguliavimo klausimais. Atsižvelgus į tai, 2018 m. gruodžio pabaigoje Darbo grupei prie Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos krovinių pervežimo kelių transportu tarptautiniais maršrutais darbuotojų problemoms spręsti buvo pateiktas pasiūlymas nustatyti, kad visa mokama dienpinigių suma būtų neapmokestinama, tik jeigu šiame sektoriuje dirbantys darbuotojai gautų 2 minimalių mėnesinių algų dydžio darbo užmokestį (dabar mėnesinė alga yra 555 eurai ant popieriaus, bet koeficientas – 1,3).
Koeficientas 2, ministerijos teigimu, buvo pasirinktas, įvertinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinės darbo inspekcijos gautą informaciją apie situaciją kelių transporto srityje. Iš turimų duomenų matyti, jog krovininio kelių transporto sferoje didelę dalį darbuotojų atlygio sudaro komandiruočių dienpinigiai, nuo kurių socialinio draudimo įmokos nėra mokamos, o mažesnės socialinio draudimo įmokos lemia, kad šių darbuotojų socialinės garantijos yra mažesnės palyginti su jų gaunamomis pajamomis (mažesnės ligos išmokos, mažesnės pensijos ateityje ir t.t.).
Jeigu kalbėti apie vairuotojų atstovų poziciją, tai Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Cuzanauskas pažymėjo mums, kad jaučia vyriausybės geranoriškumą atlyginimo koeficiento didinimo tolimųjų reisų vairuotojams klausimu ir labai tikisi, kad atitinkamas sprendimas bus priimtas. Tuo pat metu jis itin kritiškai kalbėjo apie „Linavos“ konkrečiai ir transporto kompanijų bendrai požiūrį į vairuotoją – profsąjungos atstovo nuomone, net jeigu minėtas sprendimas dėl koeficiento didinimo bus priimtas, vežėjai gali ieškoti būdų, kaip nemokėti įstatyme numatytų pinigų, nes pastoviai ieško galimybių sutaupyti darbuotojo sąskaita ir nenori pasirašyti su profsąjungomis kolektyvinės sutarties.
Vežėjų pozicija
„LINAVA ketinimus nuo 1,3 iki 2 padidinti vairuotojų atlyginimo koeficientą vertina labai blogai – manome, kad tokie sprendimai kelia pavojų visam transporto sektoriui. Nereikia pamiršti, kad vežėjai pastaruoju metu susiduria su daugybe kitų problemų – nerimą kelia „Mobilumo paketo“, 95 kodo mokymo klausimai. Vežėjai, vertindami situaciją, neatmeta galimybės ieškoti verslui palankesnių sąlygų ir iškelti savo verslus iš Lietuvos“, – pažymėjo „Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.
Asociacija akcentuoja kelis ekonominius momentus:
– Nuo 2019 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje padidėjo iki 555 eurų ant popieriaus (430 eurų į rankas), ir dėl taikomo 1,3 koeficiento (taikomas nuo 2003 m., kai MMA buvo 130 eurų ant popieriaus) atlyginimai tolimųjų reisų vairuotojams didės daugiau nei daugumai kitų šalies darbuotojų;
– Jeigu kalbėti apie konkurenciją su kitomis (pirmiausiai, Vidurio ir Rytų Europos) valstybėmis, tai Lietuvoje tolimųjų reisų vairuotojų MMA (721 eurų ant popieriaus arba 559 eurų į rankas) didesnis nei Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje (žiūrėkite grafiką apačioje, kuriame nurodomas įvairių šalių MMA ant popieriaus);
– Grynasis lietuviškų krovininio transporto įmonių pelningumas (3,3 proc.) yra vienas mažiausių, lyginant su kitais šalies ekonomikos sektoriais, ir daugiau nei 2 proc. atsilieka nuo bendro grynojo Lietuvos įmonių pelningumo (5,4 proc.);
– Kasmet vežėjų išlaidos (kurui, transporto priemonių draudimui, kelių mokesčiams ir t.t.) tik didėja, ir tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimo koeficiento didinimas taptų dar vienu rimtu iššūkiu jų finansiniam stabilumui.
Asociacijos tinklapyje teigiama: „Prezidiumo nariai konstatavo, kad „Linava“ paskutiniu metu tinkamai nedalyvavo derybose dėl koeficiento pakeitimo, neieškojo socialinio dialogo su vairuotojų profesinėmis sąjungomis“. Šiame kontekste mūsų redakcija nusprendė pasidomėti, kodėl taip atsitiko, ir ką „Linava“ daro (planuoja daryti), kad situacija pasikeistų.
Atsakyme Asociacija akcentavo savo Socialinių reikalų komiteto su Erlandu Mikėnu priešakyje darbo neefektyvumą – todėl buvo paskirtas naujas komiteto pirmininkas, ir sudaryta darbo grupė problemai spręsti. „Susitikimai vyksta tiek kartu su Lietuvos pramoninkų konfederacija, tiek ir be jų – įvairių ministerijų vadovams pristatomi „Linavos“ argumentai, ieškoma būdų išspręsti susiklosčiusią situaciją. Bandoma organizuoti derybas dėl koeficientų didinimo su profesinių sąjungų atstovais. Tikimės, kad profesinės sąjungos deramai įvertins susiklosčiusią situaciją ir suras galimybių konstruktyviai aptarti koeficiento didinimo klausimus, kad būtų išdiskutuotas bendras sprendimas“, – teigiama „Linavos“ komentare.
Jeigu kalbėti apie konkrečius vežėjus, tai didelės lietuviškos transporto kompanijos «Transekspedicija» vadovas Vidmantas Pelėda pareiškė, kad koeficiento padidinimo atveju išlaidos vienam vairuotojui padidėtų 395 eurų, per metus – 4740 eurų. „Tai būtų pražūtinga. Vien dėl to ekspedicija neužsiimančio vežėjo pelningumas sumažės 4 proc. O dabar vežėjai dirba, pasiekdami 2–3 proc. pelningumą. Profsąjungos, žinoma, gali daug ką siūlyti, bet aš nemanau kad toks sprendimas realus. Profsąjungos mato, kad mes perkame mašinas, bet juk jas perkame už bankų pinigus tam, kad galėtume palaikyti konkurencingumą“, – pabrėžė V. Pelėda.
Jei taip reaguoja sektoriaus lyderiai, ką jau kalbėti apie mažesnius transporto rinkos dalyvius. Kompanijos „Imgrota“ atstovo Andžejaus Grochovskio teigimu, žiūrint žmoniškai, vairuotojams atlyginimo koeficiento padidinimas būtų naudingas, bet verslui – labai blogas, nes darbo kaštai pastebimai išaugtų. Toliau, anot A. Grochovskio, arba valstybė turėtų pasiūlyti vežėjams kokį nors kompensacinį mechanizmą, arba jiems teks kelti paslaugų kainas. Panašią nuomonę išsakė pagrinde Lietuvoje dirbančios transporto įmonės „Logerma“ vadovas Ernestas Mateika.
Svarbu tai, kad Europos vežėjai jau seniai kalba apie tai, kad dėl augančių kaštų transporto paslaugos turi brangti. Tačiau kol kas šie žodžiai lieka žodžiais, ir jeigu kainas pakels tik Lietuvos vežėjai, jų konkurencingumas vienareikšmiškai nukentės.
Situacijos perspektyvos
Gerai, kad „Linava“ susigriebė ir ėmė taisyti padėtį. Tačiau garantijos, kad istorijos pabaiga vežėjams bus sėkminga, nėra. „Situacija yra sudėtinga, todėl prognozuoti nesiryžtame. Bet mes neturime kito kelio, kaip tik įrodyti savo tiesą. Tam reikia visų mūsų vienybės, supratimo ir vežėjų palaikymo“, – konstatuota Asociacijos komentare mūsų redakcijai.
Tuo pat metu optimistiškai nuteikia Socialinių reikalų ir darbo ministerijos pozicija. Ji tokia: „Šiuo metu Vyriausybės nutarimo projektas dar nėra oficialiai pateiktas institucijoms derinti ir visuomenei susipažinti. Jo perspektyvos priklauso nuo socialinių partnerių sutarimo. Ministerijos specialistai visada laikėsi ir laikosi nuomonės, jog konkrečiame sektoriuje kylančios problemos turėtų būti sprendžiamos kolektyvinių derybų keliu, o ne galiojančių teisės aktų keitimu“.
Reiškia, šansų pasiekti kažkokį kompromisą, kuris patenkintų tiek norinčius išvengti papildomų išlaidų vežėjus, tiek siekiančius didesnių socialinių garantijų vairuotojus, dar yra.
Vietoj išvadų
Sausio 22 d. įvyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame buvo nuspręsta, kad „socialiniai partneriai“ (tai yra „Linava“ ir profesinės sąjungos) derybų būdu turi surasti galimybių užtikrinti darbuotojų, darbdavių ir valstybės interesus. Viena vertus, tai nežada Asociacijai (vežėjams) nieko gero, nes profsąjungų pozicija šiuo atveju yra gana kategoriška, ir susitarti su jomis „Linavai“ bus labai sunku. Kita vertus, tai reiškia, kad aukščiau minėtas koeficientas kol kas nedidinamas, o vesti derybos galima ilgai, ir rezultato nebuvimas jose (status quo išsaugojimas) vežėjams jau būtų geras rezultatas.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.