Pakartotinis XXXIV „Linavos“ kongresas – ir vėl aštrus finalas
Didelių nesutarimų „Linavos“ prezidiume kontekste XXXIV pakartotinis asociacijos kongresas turėjo tapti savotišku lūžio tašku, nes jo metu buvo numatyta spręsti prezidento Erlando Mikėno atšaukimo klausimą. Galiausiai pastarasis liko savo poste, bet net ne tai tapo pagrindiniu renginio akcentu.
Prieš audrą
Pirmiausiai pažymėtina, kad į kongresą susirinko net 275 „Linavos“ nariai, kas rodo jų neabejingumą asociacijos likimui. Dar vienas įdomus niuansas – šį kartą prie scenoje stovėjusio stalo sėdėjo tik keturi žmonės: „Linavos“ prezidentas, du viceprezidentai ir generalinis sekretorius, o kiti prezidiumo nariai liko salėje (matyt, taip buvo norima išvengti nereikalingo sąmyšio dėl Mindaugo Račkausko ir Romo Vosyliaus narystės prezidiume).
Iki „pagrindinio patiekalo“ pateikimo vežėjams reikėjo priimti kažkokį sprendimą dėl asociacijos įstatų pakeitimo. Greičiausiai, jeigu šiuo klausimu prasidėtų diskusija, jis taptų vieninteliu kongreso darbotvarkėje, nes turėjo daug ginčytinų aspektų. Tačiau atsirado pasiūlymas atidėti įstatų pakeitimo svarstymą, kad juos galėtų nuodugniai išdiskutuoti regionai, ir kongresas jam pritarė.
Prieš pereinant prie E. Mikėno atšaukimo istorijos, prasminga užfiksuoti keletą svarbių momentų. Pirma, redakcijos turimame 2018 m. gruodžio 5 d. Registrų centro laiške teigiama: „Išnagrinėjus visus papildomai pateiktus dokumentus, paaiškinimus ir argumentus, nustatyta, kad Registro tvarkytojui nepateikti teisės aktais nustatyti dokumentai, patvirtinantys atitinkamų organų sprendimus atšaukti iš pareigų prezidiumo narį Romą Vosylių ir išrinkti į prezidiumą Mindaugą Račkauską“. Tad, kongreso pradžioje E. Mikėnui teko pavadinti Mečislavą Atroškevičių (kuris viso renginio metu daug nekalbėjo ir stengėsi elgtis maksimaliai neutraliai) „paskirtu generaliniu sekretoriumi“. Tuo pat metu Registrų centras nustatė „terminą trūkumams pašalinti iki 2018 m. gruodžio 20 d.“.
Be to, kongrese vėl kalbėjo „Linavos“ steigiamos draudimo bendrovės vadovas Saulius Peleckas, pasakęs keletą svarbių dalykų. Pirma, vis dar koreguojamas kuriamos draudimo kompanijos verslo planas, nes Lietuvos bankas (LB) abejoja dėl tam tikrų jo punktų – pavyzdžiui, dėl per mažo planuojamo darbuotojų skaičiaus. Esmė ta, kad, jeigu atsižvelgti į visus LB pageidavimus, S. Pelecko teigimu, reikėtų dar 4 mln. eurų, kurių asociacija neturi. Todėl diskusija vyksta dėl kiekvieno cento. Atitinkamai, galutinio verslo plano varianto pridavimo LB ir jo sprendimo dėl licencijos išdavimo terminai nusikelia neaiškiam laikui (geriausiu atveju ji bus išduota pirmame 2019 m. ketvirtyje), o tuo metu baigiasi pinigai, kuriuos „Linava“ skyrė darbinėms draudimo bendrovės reikmėms (300 tūkst. eurų).
Kitaip tariant, asociacijai reikia ruoštis papildomoms išlaidoms (ir gerai, jei tai bus tik keli šimtai tūkstančių eurų įsteigtos kompanijos, kuri po licencijos išdavimo turėtų tapti draudimo bendrove, funkcionavimui). Tačiau svarbu ne tik tai. Neįvykusiame XXXIV kongrese S. Peleckas nenorėjo kištis į priešpriešą „Linavos“ prezidiume, bet dabar sąmoningai ar nesąmoningai tapo jos dalimi. Jo prezidiumui skirtame laiške, kuris „nutekėjo“ dar prieš kongresą ir apie kurį renginio metu kalbėjo vienas iš pagrindinių E. Mikėno oponentų prezidiume Vytautas Bučinskas, teigiama: „Aš asmeniškai ir visa mano komanda dedame ir dėsime maksimalias pastangas, kad draudimo bendrovė būtų įkurta. Tačiau asociacijos prezidento atliekami veiksmai itin apsunkina visos komandos darbus. Mano vertinimu, trikdžiai prasidėjo nuo to momento, kai pradėjome svarstyti valdybos narių kandidatūras, ir tęsiasi iki šiol. Man labai apmaudu dėl 2018-11-23 prezidento inicijuotų įvykių, kurie įvyko iškart po 2018-11-22 susitikimo su Lietuvos banko atstovais ir kurie, manau, labai menkina asociacijos reputaciją ir tikrai neprisideda prie draudimo bendrovės steigimo. Pastarieji įvykiai sakyčiau kelia grėsmę visam projektui – jo įgyvendinimui…“ Dar daugiau, šiame kontekste pasklido gandai, kad E. Mikėnas nori pakeisti S. Pelecką ir jau ieško kandidatų į jo vietą. Tuo pat metu LB, pasak steigiamos draudimo kompanijos vadovo, kol kas oficialių reputacinių pretenzijų „Linavai“ neturi – tik žada atidžiai stebėti, kas joje vyksta.
O dabar prie prezidento atšaukimo kongrese aktualijų.
„Brisiaus galas“ neįvyko. Kas su Kaunu?
Konflikto „Linavos“ prezidiume dalyvių ir jų šalininkų pozicijos žinomos jau seniai, ir nieko naujo jie savo kalbose kongrese prieš balsavimą nepasakė. E. Mikėnas akcentavo nesąžiningų žmonių „iš praeities“ norą visais įmanomais būdais vėl užgrobti valdžią asociacijoje ir pareiškė, kad kandidatų į S. Pelecko postą neieško. Pažymėtina tai, kad susiklosčiusioje situacijoje jis pasiūlė kuo greičiau pateikti informaciją apie atskirų vežėjų indėlį į būsimą draudimo bendrovę (jos iš IRU pinigų suformuotą įstatinį kapitalą), ko jie seniai reikalauja. Prezidento oponentai apkaltino jį viskuo, kuo tik galima buvo apkaltinti, išskyrus (kaip pajuokavo vienas vežėjas) priekabiavimą prie moterų. Žodį tarė ir „atsargiu naktiniu paukščiu“ vadinamas „Transekspedicijos“ vadovas Vidmantas Pelėda, kuris išreiškė paramą E. Mikėnui. Be to, debatuose nuskambėjo logiška mintis – kam keisti prezidentą dabar, jeigu greitai bus jo rinkimai. Daug kas pastebėjo, jog visa suirutė prasidėjo nuo sprendimo kurti draudimo bendrovę (skaityk, nuo noro pasipelnyti iš jos).
Bendrai paėmus, eiliniams vežėjams, greičiausiai, buvo labai sunku priimti sprendimą dėl E. Mikėno ateities: kadangi abiejų pusių kaltinimai viena kitos atžvilgiu yra kategoriški, o susigaudyti įvairiose konflikto „Linavos“ prezidiume bei su juo susijusių teismo bylų detalėse be galo sudėtinga, faktiškai reikėjo tiesiog patikėti viena iš dviejų siūlomų tiesų. Galiausiai prezidento atšaukimui pritarė 120 kongreso dalyvių, 132 nubalsavo prieš, kas daugelį nustebino (vieni negalėjo patikėti savo sėkme, kiti – savo pralaimėjimu). Galbūt, laikas parodys, kad tai buvo klaidingas sprendimas, nes jis reiškia, kad priešprieša „Linavoje“ tęsis. Galbūt, tai geros konflikto pabaigos pradžia. Kaip ten bebūtų, „tautos“ balsas yra toks, koks yra, ir juo reikia vadovautis.
Po E. Mikėno pergalės iš karto iškilo jo teisių (į telefoną, automobilį ir t.t.) atstatymo klausimas, bet atrodė, kad po nedidelio triukšmo aistros aprims, ir kongresas korektiškai pasibaigs. Straipsnio autorius net spėjo maloniai nustebti, kad didžiulį skandalą žadėjęs renginys liks be dvivaldystė intrigos. Tačiau tuomet prabilo kauniečiai.
Vieša paslaptis, kad jie jau seniai reikalauja surengti neeilinį Kauno regiono susirinkimą, kuriame pasiruošę perrinkti visus savo atstovus prezidiume, kad jame pagaliau pasibaigtų „sostų karai“. Tačiau prezidiumas dėl ne iki galo suprantamų priežasčių jau ilgą laiką netenkina jų noro, dėl ko net buvo kreiptasi į teismą. Šiame kontekste nenuostabu, kad Kauno vežėjai paprašė kongreso įpareigoti prezidiumą ir generalinį sekretorių pagaliau sušaukti neeilinį regiono susirinkimą. Kongresas buvo linkęs pritarti tai iniciatyvai. Tačiau renginiui pirmininkavęs „Linavos“ viceprezidentas Rimantas Martinavičius griežtai atsisakė skelbti balsavimą šiuo klausimu, o po to dėl nelabai suprantamų priežasčių užbaigė kongresą ir išėjo, nors formaliai dar buvo likęs paskutinis darbotvarkės punktas „Asociacijos „Linava“ narių pasisakymai ir pasiūlymai“, ir vežėjai aktyviai kalbėjo apie situaciją Kaune.
Viena vertus, R. Martinavičius pagrįstai pažymėjo, kad pastarojo klausimo nėra kongreso darbotvarkėje, ir todėl jo dalyviai šiuo atveju negali priiminėti įpareigojančių sprendimų. Kita vertus, kongreso metu buvo priimta rezoliucija, kuri patvirtino „Linavos“ ryžtą kurti draudimo bendrovę, bet punkto dėl kurios irgi nebuvo darbotvarkėje. Trumpai sakant, vežėjų nuotaikų kontekste buvo logiška bent jau pabandyti surasti kokį nors kompromisą dėl neeilinio Kauno regiono susirinkimo, o ne visiškai ignoruoti jų poziciją.
Galiausiai, nauju kongreso pirmininku buvo išrinktas Marjan Svirko, ir vežėjai priėmė sprendimą įpareigoti „Linavos“ valdžią pritarti neeilinio Kauno regiono susirinkimo surengimui 2019 m. sausio 9 d. Kitaip tariant, renginys ir vėl baigėsi dviprasmiška situacija su neaiškiomis pasekmėmis. Todėl CargoNews redakcija, vengdama nepagrįstų spekuliacijų, kreipėsi su prašymu pakomentuoti, tai, kas įvyko, į „Linavos“ prezidentą E. Mikėną ir jos generalinį sekretorių M. Atroškevičių.
Interviu su „Linavos“ prezidentu E. Mikėnu
Redakcija: Ką galite pasakyti apie „Linavos“ kuriamos draudimo bendrovės vadovo S. Pelecko kaltinimus Jūsų atžvilgiu ir jos steigimo perspektyvas?
E. M.: Manau, kad tai jo nuomonė, ir kiekvienas turi teisę turėti nuomonę. Klausimas – ar būtina ją reikšti garsiai, ir ar ji kam nors įdomi? Neketinu polemizuoti su ponu S. Pelecku. Tai, kad jis neatsirenka, ką kalbėti ir su kuo eiti riešutauti, jo problema. Jis yra pasamdytas kaip profesionalas vadovauti draudimo bendrovės steigimo procesui, o ne politikuoti ir veltis į vidinius „Linavos“ konfliktus, kurių, deja, turime. Man, kaip prezidentui, svarbiausia, kad draudimo bendrovė būtų įsteigta, o jo nuomonė apie mane šiam procesui jokios įtakos neturi. Kongreso išvakarėse gavome Lietuvos banko nuomonę, kurioje Bankas įvardino priežastis, dėl ko licencija dar nesuteikta. Pagrindinė priežastis – verslo planas, kuris, anot Banko specialistų, yra perdėm optimistinis, galintis bendrovės akcininkams sukelti nepagrįstai didelių lūkesčių. Užsimenama, kad gali tekti didinti įstatinį kapitalą. Šį klausimą spręs prezidiumas, o ne vienas prezidentas. Aš tik, kaip užsakovo atstovas, galėčiau paklausti p. S. Pelecko, kodėl iki šiol verslo planas nesuderintas su Lietuvos banku? Juk tai jo darbas, už kurį jam mokamas atlyginimas, ir jo atsakomybė. Tik suderinus verslo planą bus nagrinėjami kiti draudimo bendrovės steigimo dokumentai.
Kaip vertinate kongreso sprendimą palikti Jus užimamose pareigose, ir kokį dabar matote konflikto „Linavos“ prezidiume sprendimą?
Balsavimas parodė, kad žmonės atsirenka grūdus nuo pelų, mato ir supranta procesus, kurie vyksta asociacijoje. Apie tai kalbėjau ir kongrese, ir susitikimuose su vežėjais. Jei kam atrodo, kad konfliktas yra dėl postų ir asmenybių, tai jie labai klysta. Nesutarimai kilo po to, kai mes sukilome prieš savivalę, įstatų pažeidinėjimą, atgyjančias užmačias asociacijoje tvarkytis kaip savo uždarojoje bendrovėje. Mums nebuvo lengva išvalyti šią organizaciją nuo vadovų, kurie po savęs paliko išvogtus milijonus, dėl kurių iki šiol miname teismų slenksčius. Jie veikė panašiais metodais. Ne tam mes kovojome, kad vėl leistume asociacijai apaugti piktžolėmis. Saujelė žmonių su prezidiumo nariais ėmė žaisti, kaip su pėstininkais šachmatų lentoje, regzti planus, kaip nukirsti vieną, kitą ir taip užsitikrinti sau palankią daugumą. Nesiskaitydami su priemonėmis ir laužydami įstatus, pakirto Mindaugą Račkauską, vietoj jo taip pat neteisėtai atsivedė sau palankų Romą Vosylių. Mes kovojame ne už M. Račkauską, o už Kauno regiono vežėjus, kurių teisės ir interesai buvo grubiai pažeisti, nesilaikant įstatų raidės. Negalime leisti, kad asociacijoje įsigaliotų tolerancija pažeidimams, nes tai tiesus kelias atgal, į laikus iki 2015-ųjų metų.
Po šio kongreso konflikto sprendimas yra vežėjų rankose, kaip ir dera demokratiškai valdomai struktūrai. Kongresas įpareigojo generalinį sekretorių sušaukti Kauno regiono susirinkimą, kuriame jie iš naujo išrinks savo atstovus į prezidiumą. Jie turi tokią teisę. Ir bus aišku, kas prezidiume atstovauja Kauno vežėjams.
Kaip pakomentuotumėte tai, kas įvyko kongrese diskusijos dėl neeilinio Kauno regiono susirinkimo kontekste?
Tai buvo desperatiški bandymai eilinį kartą nutildyti Kauno vežėjus. Šie žmonės dar sykį – šį kartą viešai – pademonstravo, kokiais metodais jie dirba. Labai gaila, kad vežėjai, kongreso išvakarėse daug kartų kviesti ir raginti būtinai atvykti, turėjo pasijusti kaip nekviesti svečiai, kuriems prieš nosį bandė užtrenkti duris. Pamatėme, kad nariai reikalingi tik kaip statistiniai vienetai, kurie balsuoja taip, kaip reikia. Jei ne – kongresas baigtas!
Galbūt, norėtumėte ką nors pridėti nuo savęs?
Aš labai tikiuosi, kad ilgai šitai nebesitęs, ir darbas asociacijoje sugrįš į normalias vėžes.
Interviu su „Linavos“ generaliniu sekretoriumi M. Atroškevičiumi
Redakcija: Ką manote apie „Linavos“ prezidento E. Mikėno ir asociacijos draudimo bendrovės vadovo Sauliaus Pelecko santykių istoriją ir galimą jos poveikį draudimo bendrovės kūrimui?
M. A.: Situacija tikrai bloga, bet Saulius Peleckas „pratrūko“ ne iš gero gyvenimo. Erlandas Mikėnas nesupranta labai paprastų dalykų, ir savo veiksmais gali pakenkti draudimo bendrovės kūrimui. Lietuvos Bankas, svarstydamas licencijos suteikimo klausimą, vertina, ar būsimai draudimo bendrovei ateityje nebus daroma įtaka atskirų asmenų ar asmenų grupių. Tai yra vienas iš svarbesnių draudimo bendrovės sėkmingos veiklos faktorių. Ir niekam, nei prezidentui, nei generaliniam sekretoriui, nei revizijos komisijos ar prezidiumo nariui nevalia šių taisyklių pažeidinėti. Draudimo bendrovės valdymas bus vykdomas per jos valdybą, kurios nariu yra vežėjų atstovas, vėliau bus priežiūros organas – Taryba, kurioje galės būti vien vežėjų atstovai. Ir viskas!!! Tokia yra valdymo struktūra. Ir niekam nevalia šių taisyklių laužyti. „Linava“, pasirašiusi sutartį su Sauliumi Pelecku, įsipareigojo laikytis tam tikros bendravimo su Lietuvos Banku tvarkos. Pasirodo, kad Erlandas Mikėnas tos tvarkos nesilaiko ir ją pažeidinėja: jis susirašinėja su Lietuvos Banko darbuotojais draudimo bendrovės kūrimo klausimais. Kas jį tam įgaliojo? Jis yra virš taisyklių ir įstatymų, tai yra grynai teisinis nihilizmas. Bet svarbiausia, kad jis net tuo didžiuojasi, koks jis yra neva „svarbus“. Iš čia ir kyla ta santykių istorija.
Kaip vertinate kongreso sprendimą neatšaukti asociacijos prezidento E. Mikėno iš užimamų pareigų? Kokios dabar konflikto „Linavos“ valdymo struktūroje sureguliavimo perspektyvos?
Sprendimo nebuvimas tikrai nepalengvins asociacijos darbo. Pritrūko tikrai nedaug balsų, ir suveikė vadinamasis „žmogiškais“ faktorius, kai žmonės pasisakė, kad „gal paliekame trims mėnesiams iki ateinančių rinkimų, kam čia žmogui gyvenimą gadinti“. Tik tie žmonės nesupranta, kad darbai nelaukia, o Erlandas Mikėnas šiandien tapo asociacijos destruktyvia jėga ir nesugeba suvienyti ir konsoliduoti žmonių aplink save bendriems tikslams. О darbai nelaukia: 95-to kodo mokymo programų lygioje vietoje iškilusi problema, dabar Vyriausybei pateiktas minimalaus apmokėjimo koeficiento didinimas nuo 1,3 iki 2 – tai tik dalis vežėjų problemų, kurių sprendimo mes negalime atidėti, jas reikia spręsti jau šiandien. Erlandas Mikėnas asmeniškai atsakingas už šių problemų sprendimo vilkinimą. O kad konflikto praktiškai nebus įmanoma sureguliuoti, labai gerai pavaizdavo kongreso popietinė dalis, kur Erlandas Mikėnas parodė savo tikrą veidą. Tokios destrukcijos, teisinio nihilizmo bei nepagarbos vežėjams iš prezidento Erlando Mikėno seniai neteko matyti.
Kaip galite pakomentuoti tai, kas įvyko diskusijos dėl neeilinių prezidiumo narių rinkimų Kauno regione kontekste?
Neturiu ko komentuoti. Su Kauno regiono vežėjų paraiškos teisiniu įvertinimu vežėjai supažindinti, mano laiškas jiems nusiųstas dar lapkričio mėnesį. Tokios paraiškos, kokia pateikta, tenkinti tikrai negalima, nes tai sukels dar didesnių teisminių ginčų, kuriuose „Linava“ jau baigia paskęsti. Bet Erlandas Mikėnas ir toliau bando eskaluoti šį klausimą, reikalauja iš manęs kaip generalinio sekretoriaus neteisėtų veiksmų. Kad ir bandymas organizuoti neteisėtą balsavimą kongreso metu. Visi puikiai žinome, kad kongresas neturi teisės priimti nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu jame dalyvauja ne visi nariai. Arba tas reikalavimas sušaukti susirinkimą sausio 9-tą dieną, kai įstatai reikalauja apie šaukiamą susirinkimą pranešti ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų… Matant tokius reikalavimus, supranti, kad tie žmonės nori ne rezultato, o jovalo ir dar didesnių teisminių procesų. Paversti asociacijos kongresą cirku Erlandui Mikėnui pavyko.
Galbūt, norėtumėte ką nors pridėti nuo savęs?
Labai didžiuojuosi asociacijos sekretoriato darbuotojais. Kitą dieną surinkau kolektyvą ir padėkojau visiems už gerą ir sklandų darbą. Kongresas tikrai pavyko (turiu omenyje, organizacine prasme), jau turime gerų atsiliepimų iš rėmėjų. Jei niekas netrukdys dirbti, tai turime labai didelių ir ambicingų planų. Aš tikiu, kad ir vežėjai pagaliau supras, kad „Linavoje“ įsivyravęs beveik Brežnevinis (Mikėninis) sąstingis bus įveiktas, ir mes po kurio laiko pagaliau turėsime stiprią, novatorišką asociaciją, sugebančią padėti savo nariams.
Vietoj išvadų
Verta pažymėti, kad kongreso metu buvo išbandyta įdomi internetinio balsavimo technologija, kuri leido „Linavos“ sekretoriatui surinkti įvairią naudingą informaciją apie asociacijos narių vykdomų pervežimų geografiją, jų naudojamą transportą ir panašiai. Kartu renginyje buvo užsiminta apie Lietuvos valdžios planus didinti tolimųjų reisų vairuotojų darbo užmokesčio koeficientą nuo 1,3 iki 2, kas neišvengiamai sumažins šalies vežėjų konkurencingumą. Problema ta, kad šiuo metu pirmame plane „Linavoje“ ne konstruktyvumas ir aktualių klausimų sprendimas, o niekaip nesibaigianti kova dėl valdžios, ir vėl belieka tik tikėtis, kad ji greitai pasibaigs be didelės žalos asociacijai ir jos kuriamai draudimo bendrovei.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.