Transporto savaitė (spalio 29 d. – lapkričio 4 d.)
Naujų transporto priemonių registracijos apribojimai ir ekologiškas „Scania“ vilkikas Lietuvoje, svarbus Europos Parlamento sprendimas ir „Mobilumo paketo“ aktualijos, naujienos iš Vokietijos ir Lenkijos ir įspūdingas „Hegelmann Transporte“ pirkinys, lengvesnis būdas gauti draudiminę išmoką ir namais ant ratų virtęs sunkvežimis. Apie tai ir ne tik naujausioje „Transporto savaitėje“ iš Cargonews.lt
Atrodo, prasidėjo…
Pastaruoju metu Lietuvos transporto sektoriuje stebime įdomią situaciją. Iš pradžių jį žiniomis apie naujų vilkikų įsigijimą ir logistinės infrastruktūros plėtrą drebino tik kompanija „Girteka Logistics“. Tačiau nuo jos bando neatsilikti Vokietijos kapitalo krovinių pervežimo bei logistikos bendrovė „Hegelmann Transporte“, kuri pranešė, kad, siekdama atnaujinti ir plėsti savo transporto parką, pasirašė sutartį dėl 1000 naujųjų „Mercedes-Benz Actros“ vilkikų įsigijimo už beveik 90 milijonų eurų (beje, tai pirmoji masinei gamybai pateikta transporto priemonė, neturinti veidrodėlių).
„Lietuvoje veikiame daugiau nei 14 metų, savo klientams teikiame standartinių, specialiųjų ir greitųjų pervežimų paslaugas Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje bei kitose Vakarų Europos, Skandinavijos ir NVS šalyse. Siekiame lyderystės, todėl nuolat investuojame į plėtrą. Šiuo metu grupės bendrovės valdo 2500 vilkikų, kitais metais Lietuvoje numatome apie 25 proc. augimą“, – pažymėjo „Hegelmann Transporte“ direktorius Tomas Jurgelevičius.
Įdomu, kad šių metų rugsėjo pabaigoje 200 „Actros“ vilkikų užsisakė ir įmonė „Transtira“. Tai labai negera tendencija mažiems Lietuvos (ir ne tik) vežėjams. Kelių transporto ekspertai jau kurį laiką teigia, kad ateityje geriausius šansus išgyventi ir klestėti turės tik didelės kompanijos ar įmonės, kurios investuos į savo plėtrą, nes krovinių gabenimo kaštai auga, ir kompensuoti juos bei padėti neprarasti konkurencingumo galės tik vadinamoji „masto ekonomija“. Atrodo, prasidėjo…
Naujų transporto priemonių registracijos apribojimai
Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) informuoja, kad, įsigaliojus 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 661/2009, bus taikomi nauji transporto priemonių registravimo reikalavimai. M, N ir O kategorijų naujos transporto priemonės, kurių C1 ir C2 klasės padangos neatitiks Reglamento II priedo B dalies 2 lentelėje nustatytų pasipriešinimo riedėjimui ribinių verčių, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. neregistruojamos (daugiau detalių čia).
Kartu LTSA informavo, kad, įsigaliojus 2012 m. balandžio 16 d. Europos Komisijos reglamentui Nr. 347/2012, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. dėl priežasčių, susijusių su pažangiąja avarinio stabdymo sistema (AEBS), nebus galima registruoti ar pradėti eksploatuoti naujų M2, M3, N2 ir N3 klasių transporto priemonių, neatitinkančių Reglamento Nr. 347/2012 II ir III prieduose nustatytų reikalavimų (daugiau detalių čia).
Atplaukus keltu į Klaipėdą, vinjetę galima nusipirkti ne tik „Circle K“ degalinėje
„DFD Seaways“ keltuose kabo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymas sumokėti kelių naudotojo mokestį – įsigyti vinjetę – degalinėse, pažymėtose schemoje. Keltams atplaukus į Klaipėdą, daugelis sunkvežimių vairuotojų dėl „Routex“ kortelės iš karto važiuoja į schemoje nurodytą „Circle K“ degalinę prie prekybos centro „Banginis“, ir ten susidaro kamščiai.
Žinoma, „Routex“ kortelė, kuri yra „Statoil“ (dabar „Circle K“) išradimas, leidžia paprastai sumokėti kelių mokestį, kas ir verčia vairuotojus važiuoti būtent į „Circle K“ degalinę, o ne į EMSI ar „Orlen“, kurios irgi nurodytos schemoje. Tačiau kartu yra manančių, jog iš Klaipėdos miesto reikia išvažiuoti jau su vinjete. Iš tikrųjų, kaip pažymėjo Centrinio Klaipėdos terminalo vadovas Karolis Grigalauskas, jos gali nebūti iki pat autostrados ženklo. Kitaip tariant, vinjetę tikrai galima nusipirkti ir EMSI ar „Orlen“ degalinėse (galbūt ne taip paprastai kaip „Circle K“ degalinėje, turint „Routex“ kortelę, bet užtat nereikės stovėti eilėje). Dar daugiau, dabar Klaipėdos savivaldybė kalbasi su DFDS vadovybe dėl galimybės įsigyti vinjetę pačiame kelte (daugiau informacijos čia).
Paprastas būdas gauti draudiminę išmoką
Lietuvos rinkoje atsirado įrankis, kuris leidžia paprastai ir greitai gauti draudiminę išmoką eismo įvykio atveju. Klientui paskambinus į draudimo kompanijos skambučių centrą ir pranešus apie įvykį, jis į išmanųjį telefoną gaus nuorodą, kurią atidaręs, pamatys konkrečias instrukcijas, kaip pateikti prašymą išmokėti žalą. Jokios papildomos programos į telefoną įdiegti nereikia – nuoroda atidaroma interneto naršyklėje. Nufotografavus reikiamas automobilio vietas ir dokumentus, beliks įvesti banko sąskaitos numerį, į kurią pervesti draudimo išmoką, ir tuomet visa informacija apie žalą nukeliaus į draudimo kompanijos administravimo programą. Jos ekspertai kartu su nuotraukomis gauna paskaičiuotą žalos sumą ir pasirūpina jos išmokėjimu.
Beje, draudikai nuo lapkričio turi padengti iki 5 mln. eurų siekiančią neturtinę nukentėjusiojo žalą, ir šis reikalavimas gali pakelti privalomojo draudimo kainas vežėjams dar labiau.
Ne kiekviena kamera – greičio matuoklis
Šiuo metu Lietuvos keliuose galima pamatyti dviejų tipų greičio matuoklius – stacionarius ir vidutinio greičio. Stacionarūs užfiksuoja tik momentinį greitį, kuriuo automobilis važiuoja pro matuoklį. O vidutinio greičio matuokliai dirba tam tikruose ruožuose. „Atskirti, kur stacionarus, o kur vidutinio greičio matuoklis, galima pagal kelio ženklus. Prie sektorinį greičio matuoklį žyminčio kelio ženklo papildomai montuojama lentelė, kurioje nurodomas kontrolės ruožo ilgis“, – paaiškino Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus patarėjas Saulius Jansonas.
Kartu šalia kelio galima pastebėti kitą įrangą, kuri gąsdina vairuotojus. Greičio ji nematuoja, bet gali fiksuoti sunkiasvores transporto priemones, kurios neturi leidimo važiuoti šiuo keliu; identifikuoti kelių mokesčio nesumokėjusius sunkvežimius; padėti nustatyti automobilius, kurie neturi galiojančios techninės apžiūros ir nėra apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ir panašiai. O kartais tai tik meteorologinė stotelė ar kelio ženklais nepažymėtos kameros, nukreiptos į kelio dangą ir skirtos tik eismo sąlygoms stebėti.
Taip kad, gerbiami vairuotojai, žinokite, ko bijoti, o ko ne (kaip kas atrodo, galite pamatyti čia).
Austrijos pasiūlymai dėl „Mobilumo paketo“ netenkina Europos Komisijos
Kaip praneša žiniasklaida, šiuo metu pirmininkaujančios Europos Sąjungoje Austrijos pasiūlymai dėl „Mobilumo paketo“ (MP), apie kuriuos mes rašėme, netenkina Europos Komisijos (EK). Kaip pažymėjo jos atstovė, EK nemato priežasčių atsisakyti savo pirminio MP varianto, kuris buvo pateiktas 2017 m. gegužę, bet pasiruošusi diskutuoti dėl klausimų, susijusių su „išmaniaisiais tachografais“ ir kabotažu. Įdomiausia yra tai, kad, su austrais, kaip teigiama, nesutiko „Senosios Europos“ valstybės su Vokietija priešakyje.
Džiugina tai, kad Lietuva kartu su bendraminčiais bando ginti savo vežėjų interesus. Praeitą savaitę Baltijos šalių ministrai ES transporto komisarei Violetai Bulc pristatė bendrą poziciją dėl svarbiausių „Mobilumo paketo“ nuostatų. Kaip šiame kontekste teisingai pažymėjo Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis: „Dabartinis Mobilumo paketo kompromisas gerokai nutolo nuo savo pirminių tikslų. Vietoje bandymo modernizuoti sektorių ir surasti balansą tarp platesnės konkurencijos ir geresnių socialinių bei darbo sąlygų šiuo metu matome siūlymą įvesti nepagrįstus apribojimus ir išstumti mūsų vežėjus iš kitų šalių rinkų“ (daugiau detalių čia).
Kova tęsiasi. Austrija nori pasiekti susitarimą dėl „Mobilumo paketo“ iki gruodžio 3 dienos. Pažiūrėsime, ar pavyks.
Europos Parlamento sprendimas dėl kelių mokesčių ES
Europos parlamentas, vadovaudamasis principu „kas teršia – tas moka“, priėmė sprendimą, kad ES valstybės, kurios naudoja vinjetes kaip kelių mokesčių surinkimo būdą, nuo 2023 metų turės pereiti prie šių mokesčių surinkimo priklausomai nuo sunkvežimio nuvažiuoto atstumo, lengvesnių nei 2,4 tonos furgonų atveju – nuo 2027 metų (kas įdomu, Lietuvoje tai ir galvojama padaryti, o pavyzdžiui, Prancūzijoje, priešingai, yra vinječių įvedimo planai). Kartu pažymėtina, kad naujų rinkliavų dydis turėtų priklausyti nuo transporto priemonės ekologiškumo (taip pat triukšmingumo). Dabar savo poziciją šiuo klausimu suformuluos ES valstybių ministrai, o po to bus priimamas galutinis sprendimas. „Mobilumo paketo“ pavyzdys rodo, kad procesas gali užsitęsti, bet manytina, kad šiuo atveju viskas įvyks greičiau.
Belgijoje nauji kelio mokesčiai
Nuo 2019 m. sausio 1 d. Flandrijoje atsiras trys nauji kelio ruožai, už važiavimą kuriais reikės sumokėti – atkarpa A11 greitkelyje (Bruges-Knokke), N36 (Roulers-Zarren) ir N722 (Hasselt-StTrond). Tuo pat metu kelių operatorius „Sofico“ paskelbė kelių mokesčių tarifus, kurie nuo kitų metų pradžios įsigalios Valonijoje (juos galite rasti čia).
Vokietija sušvelnins darbo imigracijos sąlygas?
Kaip praneša žiniasklaida, Vokietijoje aktyviai ruošiama įstatyminė bazė, kuri liberalizuos darbo migraciją į šalį ir kuri gali pradėti veikti jau kitais metais. Transporto sektoriaus atveju tai reiškia, kad Vokietijoje, kuriai labai trūksta sunkvežimių vairuotojų, galės lengviau įsidarbinti ukrainiečiai. Atitinkamai be vairuotojų iš šios valstybės gali likti Lietuvos ir Lenkijos vežėjai, kurie tokiu būdu praras savo konkurencinį pranašumą. Tiesa, yra nuomonė, kad tie vairuotojai, kurie norėjo dirbti Vokietijoje, ten jau dirba, ir nerimauti nėra reikalo. Tačiau lengvesnės įsidarbinimo sąlygos turi reikšmės. Beje, dabar darosi dar aiškiau, kodėl „Girteka Logistics“ taip veržiasi į Vokietijos rinką.
Ispanijoje dėl blogo oro uždaromi keliai
Ispanijoje dėl blogėjančių oro sąlygų jau ribojamas sunkiasvorių transporto priemonių eismas. Tikslią situaciją galima sužinoti šalies Generalinio kelių eismo direktorato (DGT) puslapyje. Žalia spalva pateikiamame žemėlapyje reiškia, kad lyja, ir reikia važiuoti saugiu (100 kilometrų per valandą greitkeliuose ir 80 kilometrų per valandą valstybinės reikšmės keliuose) greičiu; geltona – kelias dalinai padengtas sniegu, ir sunkvežimiai juo važiuoti negali; raudona – kelias visiškai padengtas sniegu, ir sunkvežimiai juo važiuoti negali; juoda – kelias uždarytas.
Eismo naujienos iš Lenkijos
Iš Lenkijos atėjo geros ir blogos naujienos apie infrastruktūros remontą. Trasos S8, jungiančios Balstogę ir Varšuvą, rekonstravimo darbai tęsėsi keletą metų ir, kaip praneša žiniasklaida, pagaliau baigti – autostrada jau veikia be apribojimų. Tuo tarpu lenkiškų patikros punktų pasienyje su Baltarusija – Kuznica ir Bobrowniki – teritorijoje iki gruodžio vidurio bus modernizuojama infrastruktūra, dėl ko vežėjams, pagal galimybes, siūloma rinktis alternatyvius maršrutus.
Pagaliau, lapkričio 10 (nuo 17 iki 21 valandos Lenkijos laiku) ir 11 (nuo 7 iki 21 valandos Lenkijos laiku) dienomis dėl šventės bus uždraustas sunkiasvorių transporto priemonių eismas Lenkijos bendro naudojimo keliais (išskyrus tas, kurios veža pavojingus krovinius, greitai gendančius produktus ir gyvulius).
O taip lenkai protestuoja prieš europinę komandiravimo direktyvą.
Lietuvoje pristatytas dujinis „Scania“ vilkikas
Klaipėdoje „Scania“ pristatė pirmą Lietuvoje vilkiką su dujiniu varikliu, naudojančiu suspaustas gamtines dujas (angl. CNG). „Palyginus su dyzeliu varomu vilkiku, jau iškart matomas skirtumas: kiekvienam litrui degalų apie 30-40 centų už litrą. Be to, nuo sausio 1 dienos Lietuvoje buvo panaikintas dujų akcizas, tad dujų kaina tapo daug patrauklesnė vežėjams“, – pažymėjo „Scania Lietuva“ direktorius Darius Snieška. Su pilnais bakais automobilis gali įveikti maždaug 500 kilometrų atstumą. Investicija į tokią transporto priemonę turėtų atsipirkti per 3-4 metus.
Lietuvoje ją išbandys kompanija „Vlantana“, kurios vykdantysis operacijų direktorius Algimantas Šniepis neskubėjo girti automobilio – tačiau ne dėl jo techninių parametrų, o dėl to, kad Lietuvai dar labai trūksta infrastruktūros ir specialiai tokioms mašinoms pritaikytų degalinių (šalyje tik šiais metais buvo įrengtos devynios degalinės, kuriose dujas gali įsigyti ne tik lengvųjų automobilių, bet ir vilkikų vairuotojai). Kita vertus, Klaipėdoje veikia suskystintų gamtinių dujų terminalas, galintis paskatinti dujinių sunkvežimių naudojimą Lietuvoje. Tačiau svarbiausia šiuo atveju, kad ne tik mūsų šalyje, bet ir visoje Europoje būtų aktyviau realizuojamas „Mėlynojo koridoriaus“ projektas, numatantis, kad kas 400 kilometrų turi būti įrengtos degalinės, kuriose dujiniai vilkikai galėtų papildyti kuro atsargas.
Porelė seną sunkvežimį pavertė jaukiais namais ant ratų
Nežinote, ką daryti su senu sunkvežimiu? Pora iš Jungtinės Karalystės nusprendė perdaryti vieną tokį į namus ant ratų, kad galėtų keliauti ir negyventi viešbučiuose. Pažiūrėjus į žemiau pateiktą nuotrauką, galima sakyti, kad gavosi visai neblogai. Galbūt, tokia prieiga galėtų kaip nors padėti ir sprendžiant sunkvežimių vairuotojų 45 valandų poilsio problemą.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.