Buvęs tolimųjų reisų vairuotojas: yra vietų, kur niekas nenori važiuoti, todėl siunčia lietuvius
Romantika, sunkus darbas ir pavojai – taip daugelis galėtų apibūdinti tolimųjų reisų vairuotojo darbą. LRT RADIJO laidoje „Radijo popietė“ svečiavosi du buvę tolimųjų reisų vairuotojai Ivanas Cendra ir Audrius Mačiūnas, kurie pasidalijo savo patirtimi ir papasakojo, koks šis darbas yra iš tikrųjų.
Abu vairuotojai gali pasigirti tuo, kad nėra šios srities naujokai ir per keliolikos metų patirtį ragavo ir šilto, ir šalto. A. Mačiūnas sako, kad didžiąją dalį patirties sukaupė važinėdamas Europos keliais. „Europa ir tik Europa. Manęs netraukia toks ekstremalumas kaip Norvegijos šiaurinė dalis, nes iš ten nebūtinai gali grįžti. Toje vietovėje yra daug serpantinų, būna, kad net nukrenta sunkvežimiai“, – pasakoja A. Mačiūnas.
Tuo metu jo kolega I. Cendra yra patyręs, ką reiškia važiuoti šiaurinės Norvegijos keliais, todėl gali papasakoti, kokie pavojai ten laukia. „Ten net ir su lengvuoju automobiliu ne visada galėsi prasilenkti, be to įkalnės yra 10–12 proc., todėl kartais kyli į kalną ir galvoji: pavyks pakilti ar nučiuoši atgal. Į šiaurinę Norvegijos dalį niekas nenori važiuoti, todėl siunčia vietinius arba mus, lietuvius. Mes esame kaip bandomieji triušiai, mums liepia – mes važiuojame“, – LRT RADIJO laidai „Radijo popietė“ sako I. Cendra.
Jo kolega juokaudamas priduria: „Penkiais euriukais daugiau per dieną mokės ir lietuvis kur reikės, ten nuveš, nors ir iki kosmoso.“ Pavojus ne kelyje, bet sustojus Kalbėdami apie pavojus kelyje abu vairuotojai pritaria, kad ne avarijos yra didžiausia baimė. Kur kas didesni pavojai gali laukti sustojus poilsio aikštelėse.
A. Mačiūnas pasidalijo istorija, kuri nutiko vienam jo kolegai. „Papasakosiu, kas mūsų kolegai nutiko prieš maždaug keturis ar penkis mėnesius, kai jis sustojo naktiniam poilsiui tarp Antverpeno ir Briuselio. Atsikėlęs ryte jis kabinoje nieko neberado. Į kabiną jam buvo prileista dujų ir jį apvogė. Atsikėlęs nerado nei mobilaus telefono, nei dokumentų“, – LRT RADIJO laidai „Radijo popietė“ istoriją pasakojo A. Mačiūnas.
Jis taip pat priduria, kad prarasti daiktai yra tik viena medalio pusė. Kur kas didesnis pavojus tokioje situacijoje yra uždusti. Laimei, šį kartą tragedijos išvengti pavyko, tačiau jei po išpuolio su dujomis kabina nėra laiku atidaroma, vairuotojas gali mirti taip ir nepabudęs. Kad tokie dalykai tikrai vyksta patvirtina ir I. Cendra. Jis prisiminė taip pat ne itin seną nutikimą, kai pats galėjo tapti vagių auka. Kaip gali pailsėti, kai tavo kabina yra du metrai ant dviejų, nėra jokios poilsio bazės? Nėra vietos išsiskalbti drabužius ar dušo nusiprausti. Taip, išsimiegoti galima, nes daugiau nėra kuo užsiimti“, – teigia I. Cendra.
Jis prisimena ir tai, kaip esant daugiau nei 30 laipsnių šalčiui mėgino išsiplauti indus. Užšalęs indų plovimo skystis ir ledinis vanduo tikrai nepadėjo tą padaryti greitai ir kokybiškai. Todėl poilsis šiame darbe prasideda tik tuomet, kai grįžtama į namus. Visą pokalbį su I. Cendra ir A. Mačiūnu galite išgirsti LRT RADIJO laidos „Radijo popietė“ garso įraše.
Komentarai
Tankiausiai apvagineja tuos vairuotojus, kurie isgerineja, juos stebi, o paskui ..............nes toks ilgokai ciuchinasi, Man teko ir sibiro keliais pavazineti ir siaures, cia yra darbas ir jeigu nori uzdyrbti, turi dyrbti, o ne dejuoti, Masinos naujos, kartais geriau pailsi, nei viesbutyje, kadangi iprates prie sdavo masinos, o dusai yra pakelese, arba ten kur kraunasi-issikrauna, tik reikia paklausineti, pasidometi, cia darbas gan idomus, juk prie stakliu stoveti visa diena ir gauti minimuma irgi nekas, o tie kur uzsienyje dirba, ka, gal jie geriau gauna? ten daugiau vergauja, tik kartais gryze pasigiria, kaip ten gerai, o paklausus , kodel nelikai, - susimasto
Tikrai sutinku su kolegomis apie sunkų vairuotojų darbą reikalaujantį atsakingumo budrumo ir sumanumo esant panašiom situacijom. Norėčiau pridėti kad ne ką maloniau patekus i pareigūnų rankas negeranoriškai nusiteikusių rytų europos vežėjų atžvilgiu. Vairuotojų darbas 1997-2005 metais Azijos valstybėse arba kelionės i tuometinę užkaukazę tikrai prisiminimų ne mažiau. Ir visdėlto už vairo geriau nei ofise organizuojant šitą darbą
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.