Vežėjų situacija: jie „pliuse“ ar „minuse“?
Šio straipsnio temą padiktavo Lietuvos Susisiekimo ministerijos tinklapyje paskelbta informacija/ataskaita apie Lietuvos transporto sektoriaus raidą 2017 m. Pasak ministerijos, praėjusiais metais Lietuvos transporto sektorius augo neregėtais tempais. „Pasigavusios“ šią informaciją, kai kurios žiniasklaidos priemonės sureagavo vos ne kaltinimais vežėjų adresu, neva tai jie nuolatos skundžiasi, o iš tiesų uždirba visai padoriai, ir kuo toliau, tuo daugiau. Vežėjai nesutiko su tokiais priekaištais ir atrėžė, kad statistika tikrosios padėties neatspindi. Mūsų redakcija nusprendė išsiaiškinti, kas teisus – ministerija, žiniasklaida ar vežėjai.
„Sausi“ skaičiai ir žiniasklaidos išvados
Pranešime, kurį šių metų vasario pabaigoje išplatino Susisiekimo ministerija, keli momentai išties verti dėmesio. Pirmiausia, teigiama, jog augimas buvo stebimas visose transporto šakose, ir kiekvienoje šakoje augo visi pagrindiniai ekonominiai rodikliai. Antra, pasak pranešime esančios informacijos, praėjusiais metais transporto paslaugų eksportas paaugo 26,8 proc. (lyginant su 2016 m.), o gautos iš transporto paslaugų pajamos – 19 proc. Daugėjo šiame sektoriuje veikiančių įmonių ir jų darbuotojų, augo transporto įmonių veiklos apyvarta, investicijos į transporto priemonių parko atnaujinimą, intelektinius produktus. Trečia, vertinant krovinių vežimą ir krovą, didžiausias augimas per metus pastebimas sausumos transporte – palyginti su 2016 m., pernai kelių transportu pervežta 15,5 proc. daugiau krovinių. Ministerijos teigimu, Lietuvos vežėjai vis sėkmingiau įsitvirtina Šiaurės ir Vakarų Europos rinkose.
Kovo pabaigoje Susisiekimo ministerija išplatino dar vieną informaciją, kurioje sakoma, jog 2017 m. Lietuvos transporto paslaugų eksportas gerokai (2,1 mlrd. eurų) viršijo importą, todėl pernai šalies transporto sektorius uždirbo 586 mln. eurų (arba 37 proc.) daugiau, nei 2016 m. Ir didžiausią įtaką šiam augimui turėjo kelių transporto sektorius.
Matyt, būtent pastaroji informacija „įkvėpė“ portalo 15min.lt redakciją paskelbti straipsnį „Krokodilo ašaros: nuolat kažkuo besiskundžiantys vežėjai pernai uždirbo net 37 proc. daugiau“. Portalo manymu, visi Lietuvos vežėjų skundai dėl drakoniškų draudimo kainų, nerimas dėl ketinimų apmokestinti dienpinigius, veiklos apribojimų Vakarų Europoje ir Rusijoje, augančių kuro kainų ir t.t. tėra fantazijos – juk pelnas auga kaip ant mielių. Tik ar pelnas, ar visgi pajamos?
Vienas iš pirmųjų į tokią, jo manymu, nepagrįstą ir neteisingą žiniasklaidos priemonių poziciją sureagavo vežėjams gerai žinomas „Linavos“ narys Mečislavas Atroškevičius. Jis be užuolankų paskelbė tokį komentarą: „Palyginti su 2016 m., šalies transporto sektorius pernai uždirbo 586 mln. eurų (37 proc.). O kaip šiuos skaičius pateikė visuomenei Lietuvos spauda? Dienraštyje 15min. paskelbtas straipsnis pavadinimu:”Krokodilo ašaros: nuolat kažkuo besiskundžiantys vežėjai pernai uždirbo net 37 proc. daugiau”. Bet to paties dienraščio facebooke šis pavadinimas kiek skiriasi: “Krokodilo ašaros: nuolat kažkuo besiskundžiantys vežėjų pelnas pernai augo net 37 proc.”. Ar jaučiate skirtumą? Kur uždirbo, o tiksliau gavo pajamų, o kur gavo pelną. Na ir kaip rusai sako: “Понеслось …овно по трубам”. Pilna komentarų apie vežėjus, kraunančius milijonus ir t.t. Manipuliavimas skaičiais be gilios analizės nieko gero neduoda. O tiesa yra paviršiuje. Sumažėjus darbui Rytuose, atnaujinus savo parką, vežėjai Vakaruose gauna daugiau pajamų. Ir tai natūralu, didesni frachtai, daugiau gauna pajamų, nes pravažiuoja daugiau kilometrų per tą patį laikotarpį. Bet ir sąnaudos yra nepalyginamos didesnės. Bet niekam tai nerūpi, visuomenei pateikiama informacija apie nežmoniškus ir nepadorius vežėju pelnus. Kažkam tai naudinga“.
Viena vertus, M. Atroškevičiaus pasisakymą galima būtų laikyti tiesiog jo subjektyvia nuomone, tačiau labai panašios pozicijos laikosi ir kiti Lietuvos transportininkai. Nenorėdama daryti skubotų išvadų, redakcija paprašė komentaro Susisiekimo ministerijoje.
Ministerijos komentaras ir vežėjų nuomonė
Lietuvos Susisiekimo ministerijos pateiktame komentare sakoma: „Atkreipiame dėmesį, kad Jūsų nurodytos interneto portalo publikacijos antraštė („Krokodilo ašaros: nuolat kažkuo besiskundžiantys vežėjai pernai uždirbo net 37 proc. daugiau“) neteisingai interpretuoja toliau tekste pateikiamus 2017 m. statistikos duomenis. Čia kalbama ne apie vežėjų pelną, o apie Lietuvos transporto paslaugų eksporto balansą, kuris 2017 m. buvo teigiamas ir 37 proc. didesnis nei 2016 m. Paprastais žodžiais tariant, pernai užsieniečiai Lietuvos transporto ir logistikos įmonėms sumokėjo 2,1 mlrd. eurų daugiau, nei lietuviai – atitinkamoms užsienio įmonėms. Taigi Susisiekimo ministerijos pateikti duomenys apie transporto paslaugų balansą niekaip nėra susiję su vežėjų pelno duomenimis. Privataus verslo pelno ministerija komentuoti negali“. Savo ruožtu privatus verslas pasisakė su dideliu malonumu.
Kaip pažymėjo „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas: „Lietuvos banko pateikti ir Susisiekimo ministerijos pakomentuoti duomenys turėtų būti nagrinėjami ir vertinami visapusiškai, siekiant objektyviai atspindėti strateginio sektoriaus padėtį. Krovinių pervežimų ir įmonių apyvartos augimas džiugina, tačiau tai tik pusė situacijos vaizdo, kita pusė – verslo sąnaudos, kurios pastaraisiais metais smarkiai didėjo. Taip pat labai rimti iššūkiai tiek Europos Vakaruose, tiek Rytuose“.
E. Mikėno poziciją iš esmės palaikė ir Lietuvos logistikos ir ekspeditorių įmonių asociacijos „Lineka“ vadovas Arūnas Bertašius. Jis pabrėžė, kad Lietuvos transporto sektoriaus augimas (bent jau logistikoje) iš tiesų matomas, pajamos iš tiesų auga, tačiau, pasak jo, būtina įvertinti ir pelno faktorių. Kitaip tariant, kokia įmonei nauda iš to, kad per metus išaugusias jos pajamas „suvalgys“ išlaidos, ir jokio pelno neliks? O juk apie pelną statistikoje nėra nei žodžio, ir tai, A. Bertašiaus manymu, yra didžiausias trūkumas, kurį reikia taisyti.
Tiesa, kaip pažymėjo M. Atroškevičius, išvesti statistinį vežėjų išlaidų ir pajamų skirtumą (kitai tariant, apskaičiuoti pelną) ir teigti, kad daugumos vežėjų pelnas tam tikru laikotarpiu buvo toks ir toks, praktiškai neįmanoma – vien dėl to, kad transporto įmonių veikla, vertinant darbo kryptis (Vakarų Europos ar NVS šalys, kur veiklos sąnaudos vienas kilometru gerokai skiriasi), maršrutus, verslo valdymo principus, avaringumą, išlaidas draudimui ir lizingui ir t.t., yra labai individuali. Todėl bandymai apskaičiuoti kažkokį transporto įmonių pelno mėnesio ar metų vidurkį gali gerokai suklaidinti tuos, kas matys šiuos skaičius. Tuo pačiu laikotarpiu vienos įmonės gali dirbti labai pelningai, kitos, atvirkščiai, atsidurti ties bankroto riba, o aritmetinis vidurkis vis tiek bus teigiamas. Bet net ir jis yra labai dinamiškas,
Tačiau tam tikri skaičiai, kuriais būtų galima operuoti, kalbant apie Lietuvos transporto sektoriaus vystymosi tendencijas, yra. Pasak vienos didžiausių Lietuvos transporto įmonių – „Transekspedicijos“ – vadovo Vidmanto Pelėdos, norint suprasti tikrąją Lietuvos transporto sektoriaus padėtį, labai svarbu analizuoti apyvartos, pajamų ir pelno santykį: apyvarta ir atitinkamai pajamos auga, tačiau vežėjų veiklos pelningumas skaičiuojamas ne dešimtimis, o vos keliais procentais. Be to, anot V. Pelėdos, norint sugeneruoti kad ir simbolinį pelną, vežėjams reikėtų padidinti apyvartą 10 proc., o su tokia užduotimi sunkiai susitvarko net ir stambūs vežėjai, nes „auksiniai klientai ant kelio nebesimėto“.
Na ir pabaigai Statistikos departamento duomenys, kuriais su mumis maloniai pasidalino „Linava“.
Krovininių apyvartos augimo dinamika: 2013 – +25%; 2014 – +6,5%; 2015 – -5,7%; 2016 – +17%; 2017 m. („Linavos“ prognozė) – +30%.
Kelių transporto paslaugų eksporto augimo dinamika: 2014 – +5,6%; 2015 – +0,03%; 2016 – +12,6; 2017 („Linavos prognozė) – +22%.
Grynojo pelno augimo dinamika: 2013 – -25%; 2014 – +14%; 2015 – +50%; 2016 – -14%; 2017 („Linavos“ prognozė)-iki +5%.
Bankroto bylų transporto sektoriuje augimo dinamika: 2014 – +12,8%; 2015 –15%; 2016 – +48%; 2017 (“Linavos” prognozė) – +8,5%.
Taigi, teigti, kad Lietuvos kelių transporto įmonės „maudosi piniguose“, būtų gana neatsakinga. Kaip rodo statistiniai duomenys, kelių transporto pelningumo lygis yra gana žemas (nepaisant krovinių apyvartos ir transporto paslaugų eksporto augimo). Be to, dažnėja ir įmonių, dirbančių transporto sektoriuje, bankroto atvejų.
***
Apibendrinant galima pasakyti, kad jei vežėjai nori išgyventi, jie turėtų didinti apyvartas. Bet tam reikalingos tam tikros galimybės, o jas turi toli gražu ne visi. Kuomet statistika rodo transporto sektoriaus augimą, tai reiškia, kad stambios ir turtingos įmonės (pavyzdžiui, „Girteka“, kuri perka naujus automobilius tūkstančiais, o naujų darbuotojų ieško šimtais) dar labiau lobsta, o mažosios arba vos suduria galą su galu, arba skursta ir tiesiog išnyksta (kad ir dėl nepakeliamų draudimo kainų). Puiku, jog Lietuvos susisiekimo ministras didžiuojasi gražiais skaičiais, tačiau jis turėtų nepamiršti, kad realiame gyvenime ne viskas taip gražu, kaip norima parodyti. Kelių transporte tai jau tikrai.
Komentarai
kalba tik apie dirbancius uzsienyje, o LIETUVOJ kas veza, gal uzsienieciai?????? Gal kas is ministerijos gali suskaiciuoti islaidas ir pelna kai pervezimu tokios kainos? Klaipeda-Vilnius 150-170e Vilnius-Klaipeda 210-220e, 2 darbo dienos. Laukiu kas mokes suskaiciuoti is gerbiamu ministeriju.
Jeigu apivarta 1000000 ir islaidos 999000 tai apie kokia pelno galima sakiti.statistika rodo apivarta.bet cia ne pelnas. Pervezimo kainos krito. Islaidos dideja. Ne pasakisiy uz didelius imones bet mazi vos isgyveno.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.