Kaip kovoti su vairuotojų girtavimu
Vairuotojų girtavimas yra didžiulė problema. Jos sprendimas reikalauja tiek prevencinių priemonių, tiek ir operatyvių veiksmų – ypač jei vairuotojai ima piktnaudžiauti alkoholiu reiso metu, būdami toli už Lietuvos ribų. Mūsų redakcija nusprendė duoti vežėjams keletą patarimų, kaip būtų galima kovoti su mėgstančiais pakelti stikliuką vairuotojais.
Devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk
Jei rūpinatės savo nervais ir pinigais, vairuotojų atrankai turite skirti labai daug dėmesio. Kruopšti atranka garantuos jums ramybę. Taip, pastaruoju metu Lietuvoje tolimųjų reisų vairuotojų labai trūksta, jie dažnai piktnaudžiauja šia situacija ir grasina darbdaviams išeiti į kitas įmones, jeigu jiems kažkas nepatiks, tačiau tai nėra priežastis imti į darbą pirmą pasitaikiusį. Jei tikrinate savo partnerius, lygiai taip pat turite tikrinti ir priimamus į darbą vairuotojus.
Pirmiausia pasižvalgykite po transporto biržos Cargo.LT skyrių „Vairuotojai“. Labai tikėtina, kad ten jūs atrasite ieškomo žmogaus vardą ir pavardę ir susipažinsite su kitų kolegų atsiliepimais apie tą žmogų. Šiame skyriuje sukaupta informacija yra kone vienintelis šaltinis kandidatų savybėms patikrinti – valstybinės nepatikimų vairuotojų duomenų bazės nėra ir vargu ar kada bus, nes tokia duomenų bazė prieštarautų Įstatymo dėl asmens duomenų apsaugos nuostatoms ir reikalavimams. Esant tokiai situacijai, įdarbinant vairuotoją visada rekomenduojame, kad kandidatas į laisvą darbo vietą pristatytų pažymą iš Administracinių nusižengimų ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrų, įrodančią, kad jis nėra buvęs sulaikytas neblaivus (apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar kitų toksinių medžiagų) vairavęs transporto priemonė. Taip pat patartina paprašyti, kad kandidatas pateiktų sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie tai, kad jis neturi problemų su alkoholiu ir kitomis svaiginančiomis medžiagomis (žinoma, ne faktas, kad tokia pažyma atspindės realybę, tačiau ji gali būti labai reikalinga sprendžiant ginčytinus klausimus teisme).
Be to, darbo pokalbio metu būtinai paklauskite, kokiose įmonėse vairuotojas dirbo anksčiau (paprašykite nurodyti įmonių pavadinimus ir vadovų pavardes), pasidomėkite, kodėl vairuotojas paliko ankstesnes darbovietes ir nepatingėkite susisiekti su buvusiais darbdaviais ir paklausti jų nuomonės apie atvykusį pas jus kandidatą. Tiesa, reikia nepamiršti, kad pastaruoju metu Lietuvos vežėjai vis dažniau priima į darbą vairuotojus iš trečiųjų šalių (vietinių vairuotojų labai trūksta) – tokius vairuotojus patikrinti gana sunku, ypač jeigu jie darbinasi aplenkdami įdarbinimo agentūras. Deja, net ir įdarbinimo agentūros ne visais atvejais gali pateikti objektyvią informaciją apie kandidatą (pvz., informaciją apie buvusias darbovietes ir išėjimo iš jų priežastis), todėl agentūros pateiktus duomenis reikia patikrinti asmeniškai – mažų mažiausiai tam atvejui, jei iš vairuotojo tektų išieškoti žalą teismo keliu, o jis, vengdamas žalos atlyginimo, išvyktų iš Lietuvos, ir žala negalėtų būti atlyginta (tiesa, tas pats gali nutikti ir bylinėjantis su lietuviu, jei jis neturi kišenėje nė cento).
Pagaliau, pasirašant darbo sutartį (jau nekalbant apie būtinąjį bandomąjį laikotarpį) joje būtina maksimaliai tiksliai ir detaliai apibrėžti vairuotojo atsakomybę už girtavimą darbo metu. Taip pat, siekiant išvengti neigiamų teisinių padarinių darbdavio atžvilgiu, siūlytina vairuotoją pasirašytinai supažindinti su atsakomybe už su neblaivumu susijusius nusižengimus bei tikrinti vairuotojų blaivumą 2006 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 452 pagrindu. Be to, svarbu darbuotoją pasirašytinai supažindinti ir su Darbo kodekso 154 str. numatytu žalos atlyginimo institutu, vadovaujantis kuriuo vairuotojas transporto priemonės konfiskavimo atveju privalėtų atlyginti visą vežėjo patirtą žalą. Darbo kodekso 154 straipsnis numato alternatyvius atvejus, kada darbuotojo atlyginamos žalos dydis nėra ribojamas: darbuotojas žalą padaro tyčia, būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, padarydamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo, padarydamas darbdaviui neturtinę žalą arba kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.
Kovai su noru išgerti galima naudoti ir technines priemones. Pirmiausiai tai antialkoholinis variklio užraktas (AVU), kuris galėtų būti prijungtas prie GPS sistemos (daugiau informacijos apie šias sistemas rasite čia ir čia). Krovininių transporto priemonių savininkai skatinami montuoti AVU savanoriškai (šiuo atveju jokių leidimų nereikia – leidimo reikės tik tada, jei prasižengusiam vairuotojui vairuotojo pažymėjimas bus grąžinamas teismo sprendimu anksčiau laiko, ir detaliau apie tai galite paskaityti kitame Cargonews.lt straipsnyje), tačiau kas 12 mėnesių AVU reikės patikrinti ir perkalibruoti.
Taip pat, esant įtarimui, kad vairuotojas galėjo vartoti alkoholį, jį reikėtų pakviesti į vaizdo pokalbį – taip galėsite įsitikinti, ar vairuotojas tikrai yra blaivus ir ar būtent jis, o ne kažkas kitas, testuojasi su AVU alkotesteriu. Įmonės „MS Vita“ atstovo Dmitrijaus Čeremychino nuomone, šiuolaikinės technologijos leidžia pakankamai efektyviai kovoti su neblaiviais vairuotojais, ir geriau išleisti pinigus šioms technologijoms, nei vėliau galvoti, kaip spręsti neblaivaus vairuotojo sukelto incidento pasekmes. Tačiau yra ir tokių vežėjų, kurie mano, jog AVU ir kiti technologiniai sprendimai nebus panacėja, nes vairuotojai vis tiek suras būdų jas „apgauti“, arba išgėrę tiesiog niekur nevažiuos.
Deja, bet ir šimtą sykių patikrintas ir įspėtas vairuotojas vis vien gali pamiršti savo pareigas ir pažadus. Pavartojus alkoholio, pasekmės neprognozuojamos – vairuotojas gali padaryti bet ką (netgi pralošti krovinį kazino). Tokiais atvejais svarbu kuo greičiau užfiksuoti pervežimo sutrikdymo faktą (įtartinos situacijos požymiai – vairuotojas neatsako į skambučius; GPS sistema, apie kurią vairuotojui nebūtina žinoti, kad jis negalėtų jos atjungti, rodo, kad automobilis stovi vietoje, nors turėtų važiuoti; suveikė AVU ir pan.) ir pagal galimybes kiek įmanoma greičiau išsiųsti į incidento vietą pakaitinį vairuotoją, kad jis galėtų tęsti pervežimą (jeigu yra tokia galimybė, patartina, kad pakaitinis vairuotojas visada būtų greitai pasiekiamas ir pasiruošęs važiuoti į nuorodytą vietą).
O tada prasidės ilgas ir sunkus žalos atlyginimo „išmušinėjimo“ (tiesiogine to žodžio prasme) laikotarpis. Žinia, jokia draudimo bendrovė nedengia ir niekada nedengs žalos, kuri buvo padaryta vairuotojui esant neblaiviam. Gerai, jei vairuotojas pripažins savo kaltę ir geranoriškai sutiks atlyginti žalą. Deja, bet dažniausiai vairuotojai ima gudrauti, išsisukinėti ir netgi grasinti išeiti iš darbo arba kreiptis į Darbo inspekciją. Ką daryti tokiose situacijose?
Stebuklingas skambutis
Vienas vežėjas apibūdino savo girtavusį vairuotoją be jokių užuolankų (kalba netaisyta): „Paskutinis girtuoklis, kiekviename reise geria, paskutinio reiso metu pardavė kurą ir apšnerkštė mašiną taip, kad jos nebeįmanoma pažinti. Eilinio girtavimo metu, kol jis smaginosi, buvo pavogtas krovinys – įmonei didžiulis nuostolis, o jis savo kaltės nepripažįsta, mano, kad bet kur susiras darbą ir galės toliau daryti žalą savo darbdaviams. Jaučiasi esąs nebaudžiamas! Ruošiame dokumentus teismui!“ Kažkur girdėta? Šios citatos kontekste verta pažymėti, kad „vairuotojas savo kaltės nepripažįsta, mano, kad bet kur susiras darbą“. Kaip įrodyti, kad jis kaltas? Gal jis susirgo, o jo darbdavys tiesiog nenori jam mokėti už darbą?
Kitas vežėjas pateikė dar vieną pavyzdį: „Vairuotojas “užbaliavojo” Italijoje ir nesiruošia atsigauti. Nuostoliai dideli už krovinio nepristatymą ir prastovas. Mieli kolegos, ką darote tokiose situacijose, ką galite pasiūlyti, gal turite kokius kontaktus, į ką kreipiatės, nes kaip visi žino vairuotojai grįžę nemato jokių nuostolių tik reikalauja išmokėti algą ir trenkia raktus ant stalo bei išeina dirbti kitur“.
Patarti galima štai ką: „Mano praktikoje tai jau yra buvę: užbaliavojo vairuotojas Liuksemburge, tai kvietėme policiją ir dar rašėme jiems prašymą (siuntėme faksu), kad išvežtų į komisariatą sulaikymui. Kaip priežastį sulaikymui rašėme, kad galimai apsvaigęs ir bijome, kad sės vairuoti ir tuo sukels pavojų aplinkiniams ir mūsų turtui. Policija sureagavo labai greitai ir sulaikė vairuotoją, mes tuo tarpu lėktuvu išsiuntėme kitą vairuotoją. Kai išsiblaiviusį vairuotoją paleido policija, mes jam pasiūlėme pačiam grįžti pėstute į tėvynę… Gavome iš policijos aiškų pranešimą, kad vairuotojas buvo neblaivus (tikrino girtumą) ir tai buvo legalus pagrindas jį atleisti ir išskaičiuoti padarytus nuostolius (kito vairuotojo siuntimo išlaidas, prastovas ir kita )“, – reziumavo vienas apdairus vežėjas.
***
Apibendrinant galima pasakyti, kad vairuotojai – tai vienoks ar kitoks vežėjų galvos skausmas. Be abejo, ne visi jie girtuokliai ir kenkėjai, tačiau norint surasti tikrai gerą ir atsakingą darbuotoją, tenka sugaišti nemažai laiko ir padėti nemažai pastangų. Aršios konkurencijos sąlygomis ne kiekvienas vežėjas turi tokią galimybę, todėl belieka stengtis spręsti šią problemą pasitelkiant technines priemones ir policijos pagalbą. Policijos protokolas gali padėti teismo keliu išsireikalauti, kad „herojus“ atlygintų visą padarytą žalą (žinoma, jei jis turi iš ko tą žalą atlyginti ir jei jis nėra trečiosios šalies pilietis, kuris vengdamas atsakomybės, pabėgo iš Lietuvos). Priimant vairuotojus į darbą, darbo sutartyse būtina numatyti ir apibrėžti atsakomybės ribas (juolab, kad naujasis Darbo kodeksas tam tikrais atvejais neapriboja darbuotojo atsakomybės trimis atlyginimais). Ir nepamiršti, kad biržoje Cargo.LT yra „juodasis“ vairuotojų sąrašas, kuriame galima juos patikrinti iki priimant į darbą ir palikti atitinkamas charakteristikas atleidus.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.