Antialkoholinis variklio užraktas – dar viena priemonė neblaiviems vairuotojams pažaboti
Lietuvoje siūloma įteisinti antialkoholinius variklio užraktus (AVU), kurie neleistų užvesti transporto priemonės, jei vairuotojas prie vairo sėda neblaivus. Susisiekimo ministerija jau parengė tai reglamentuojančius teisės aktus, kurie aktualūs ne tik transporto rinkai, bet ir visiems, kurie vairuoja automobilius ir, net nebijodami itin griežtos atsakomybės, drįsta sėsti prie vairo išgėrę.
Nebijo net baudžiamosios atsakomybės
Antialkoholiniai variklio užraktai būtų tik dar viena prevencinė priemonė, kovojant su neblaiviais vairuotojais. Kad problema aktuali, rodo ir Policijos departamento pateikti duomenys: Lietuvos keliuose policijos pareigūnai 2017 metais iš viso išaiškino 9 844 neblaivius vairuotojus, iš jų 5 046 nustatytas daugiau nei 1,5 promilės girtumas, už kurį jau gresia baudžiamoji atsakomybė. Deja, nėra žinoma, kiek iš jų buvo vilkikų vairuotojai, nes policija veda tik bendrą statistiką. Tačiau pažvelgus į transporto biržos Cargo.LT skyrių „Vairuotojai“ taps aišku, kad ši opi problema (net jeigu neblaivus vilkiko vairuotojas nebuvo pagautas už rankos) niekur nedingo.
Įsigaliojus Susisiekimo ministerijos parengtoms teisės aktų pataisoms, neblaivus už vairo sulaikytas pažeidėjas turės teisę pasirinkti, ar sumoka skirtą baudą su teisės vairuoti atėmimu ilgesniam laikotarpiui, ar netenka teisės vairuoti trumpesniam laikui, bet su sąlyga, kad atgavęs vairuotojo pažymėjimą tam tikrą laiką negalės vairuoti automobilio be jame įrengto AVU. Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė gali būti nuo vienų iki dvejų metų. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose ši alternatyva nenumatyta.
Sunku įsivaizduoti, kad kuris nors vairuotojas, ypač jei automobilis yra jo tiesioginio darbo įrankis, sutiktų ilgesniam laikui netekti vairuotojo pažymėjimo, todėl greičiausiai pasirinks vairuoti automobilį su privalomai įrengtu AVU. Pagal parengtą tvarką bus privaloma įgyti vairuotojo pažymėjimą su apribojimo kodu „69“, kuris reikštų, kad vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemonės be antialkoholinio variklio užrakto.
Dabar – tik savanoriškas AVU diegimas
Antialkoholinio variklio užrakto, kitaip dar vadinamo automobilio užvedimą blokuojančiu alkotesteriu, veikimas pagrįstas paprastu principu. Įsėdęs į automobilį vairuotojas į jį papučia, įranga fiksuoja, kad asmuo blaivus, ir tada automobilio variklis užvedamas įprastu būdu. Jei vairuotojas bus apsvaigęs nuo alkoholio, automobiliu jis iš vietos nepajudės. Užvedęs variklį vairuotojas dar privalės pūsti į alkoholio matuoklį nustatytais laiko intervalais.
Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Saugaus eismo skyriaus patarėjas Gintaras Aliksandravičius sako, kad vairuotojas turės įsigyti tik Metrologijos tarnybos sertifikuotą ir kalibruotą AVU. Susisiekimo ministerija yra atkreipusi krovinių ir keleivių vežėjų dėmesį pasirūpinti prevencinėmis eismo saugumo priemonėmis ir savanoriškai diegti antialkoholinius variklių užraktus didesnės rizikos transporto priemonėse. G. Aliksandravičiaus teigimu, savanoriškai diegiantys tokius prietaisus nėra įpareigoti gauti sertifikatą. „Kita vertus, jei AVU yra sertifikuotas ir kalibruotas, tai darbdaviui palengvintų teisinius ginčus su vairuotojais, jei tokie kiltų“, – atkreipia dėmesį patarėjas.
Tiek gėrė, kad pamiršo, jog reikia dirbti
Susisiekę su keliomis transporto įmonėmis pasiteiravome, ar iš tiesų alkoholio vartojimas darbo metu yra tokia aktuali problema.
Vienos įmonės vadovas, nepanoręs skelbti savo pavardės (redakcijai ji žinoma), sako, kad išgeriantys vairuotojai – gana dažnas reiškinys. „Va, ką tik iš Vokietijos vieną tokį parsivežiau. Turėjo keturias laisvas dienas Velykų proga, užgėrė ir pamiršo, kad šventės baigėsi. Tai išvykau jo parsivežti kartu su pakaitiniu vairuotoju. Jau ir taip patyręs nuostolių po pusdienio sužinojau, kad ir pakaitinis nusipirko bilietus atgal į Lietuvą ir nedirbs, nes esą kabinoje tiek prišnerkšta ir dvokia išpilstytu alkoholiu, kad jis net negali ten būti. Na, o užsišventusį vairuotoją pridaviau žmonai. Jis pažadėjo, kad netrukus gydysis nuo priklausomybės ir grįš į darbą. Aš jo iš darbo neatleisiu, nes geriau „žvirblis saujoj“ – tik dirbdamas jis man galės atlyginti nuostolius, juolab kai negeria jis yra puikus darbuotojas“, – pasakojo pašnekovas.
Nors ministerija ir rekomenduoja vežėjams diegti AVU savanoriškai, įmonės vadovas sako neketinantis to daryti, nes nemato prasmės. „Kai vairuotojas geria, jis nedirba, t.y. niekur nevažiuoja. O jei pirmąją pagirių dieną dar alkoholis nebūtų pilnai pasišalinęs iš organizmo ir „alkoblokatorius“ neleistų užvesti variklio, tai galima paprašyti blaivaus kolegos, kad įpūstų“, – galimas neblaivių gudrybes nuspėja vadovas.
Jis sako, kad tuo atveju, jei teismas įpareigotų jo darbuotojui įsidiegti AVU, jis iš įmonės biudžeto nepaaukotų nė cento – darbuotojas turėtų tai padaryti savo lėšomis.
Vairuotojų elgesys – įmonės bankroto priežastis?
Ne kartą dėl girtaujančių vairuotojų rūpesčių yra patyręs ir „LKV-Logistic“ vadovas Kęstas Janulevičius. Didžiausia problema, anot jo, yra ta, kad atsakomybės iš tokio vairuotojo sunku pareikalauti. „Kartais jie ir geranoriškai atlygina žalą, bet yra tokių, kurie trenkia raktelius ant stalo ir išeina dirbti į kitą įmonę. Kita problema – nėra vieningos duomenų bazės, kurioje priimant vairuotoją būtų galima pasitikrinti, ar jis nebuvo anksčiau prisidirbęs, nes „Sodra“ tokios informacijos jau seniai nebeteikia. Problema – ne vien girtavimas, bet ir draudiminiai įvykiai. Nemažai įmonių yra bankrutavusios dėl vairuotojų pridarytų nuostolių. O kas pačiam vairuotojui? Nieko“, – piktinasi K. Janulevičius.
Skirtingai nei aukščiau kalbintas įmonės vadovas, K. Janulevičius sveikina valdžios iniciatyvą dėl AVU ir nors savanoriškai kol kas savo automobiliuose nėra jos įdiegęs, bet sako labai rimtai tokią galimybę apsvarstysiąs. „Dabar esu priėmęs labai gerus vairuotojus, nes nusprendžiau geriau jau jiems už darbą sumokėti didesnį atlyginimą, nei priimti bet ką ir paskui tikėtis nežinia ko. Bet ir tokia priemonė neapsaugo nuo netikėtumų. Va, neseniai buvo įvykis, kai tikrai geras darbuotojas dėl šeimyninių problemų kartą ėmė ir užgėrė. Laimei, girtas nevažiavo, tačiau pridarė prastovų ir mes patyrėme nuostolių. Gerai ir tai, kad vairuotojas savo nusižengimą pripažino ir tuos nuostolius sutiko geranoriškai padengti. O jei ne? Tada reikia kreiptis į Darbo ginčių komisiją, reikalauti nuostolių atlyginimo, kurie pagal naują Darbo kodeksą nebegali būti didesni nei trys atlyginimai… Tai kainuoja nemažai laiko, o garantijų, kad tie nuostoliai bus išieškoti irgi nėra“, – sako „LKV-Logistic“ vadovas.
Tačiau advokatė Reda Aleksynaitė teigia, kad neblaivūs vairuotojai, kurie darbo metu padaro avariją, sugadina transporto priemonę ar krovinį, taikoma pilna atsakomybė. Darbo kodeksas (154 str. 3 punktas) numato, kad visą žalą darbuotojas privalo atlyginti, kai ji padaryta jam esant neblaiviam ar apsvaigusiam. Tokiu atveju, kaip teigia R. Aleksynaitė, kaltės formos (tyčios ar didelio neatsargumo) nereikia įrodinėti, pakanka įrodyti neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių, toksinių medžiagų faktą ir bus taikoma visiška atsakomybė.
Mes ne sykį rašėme, kad dokumentai, įrodantys šiuos faktus, yra policijos protokolas iš pažeidimo vietos (jame būtinai turi būti užfiksuoti alkotesterio parodymai) arba sveikatos priežiūros įstaigos pažyma (vairuotoją į įstaigą, kur bus paimtas kraujo mėginys, gali palydėti policija). Viskas, ką turi padaryti vežėjas – tai kiek įmanoma greičiau iškviesti į įvykio vietą policijos ekipažą.
„Yra dar kitas šio klausimo aspektas – jei „herojus“ ne tik sudaužė savo darbdavio mašiną, bet kliudė ir kito vairuotojo transporto priemonę, kelio infrastruktūrą, pėsčiuosius ir pan., ir kyla civilinės atsakomybės prieš nukentėjusįjį klausimas. Pavyzdžiui, esame nagrinėję atvejį, kai neblaivus vairuotojas su puspriekabe užvažiavo ant geležinkelio pylimo ir nesugebėjo nuvažiuoti, teko stabdyti geležinkelių eismą ir kviesti gelbėtojus. Susidarė įspūdinga suma, nors materialus turtas nebuvo sugadintas. Pagal galiojančius teisės aktus, privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudikas, išmokėjęs kompensaciją nukentėjusiajam, turi teisę atgręžti reikalavimą į transporto priemonės valdytoją, t.y. į darbdavį. Tokiu atveju, darbdavys turės reikalavimą darbuotojui ne tik dėl sugadinto darbdavio turto, bet ir dėl regreso sumos“, – pasakojo advokatė.
Taigi, problema dėl girtaujančių vairuotojų tikrai yra ir tai nevienkartiniai atvejai. Oficialios duomenų bazės apie nepatikimus vairuotojus nėra, tačiau iš bėdos galima pasikliauti cargo.lt portalo katalogu, kurioje, be kitos informacijos, galima rasti įrašų ir apie nepatikimus vairuotojus. Įdomiausia tai, kad dažniausi skundai kaip tik ir yra dėl vairuotojų girtavimo darbo metu, nors buvo atvejis, kai įmonė nukentėjo ir nuo kitokio pobūdžio vairuotojo priklausomybės – jis krovinį paprasčiausiai pralošė kazino.
Dėl AVU įmonių vadovai vieningos nuomonės neturi, vieni pasirengę juos įdiegti savanoriškai, kiti šią prievolę ketina užkrauti ant vairuotojų. Matavimo prietaisų specialistas Tomas Kairys pasakojo, kad vidutinė AVU kaina yra apie 1000 eurų, dar vidutiniškai apie pusantro šimto reikėtų numatyti prietaiso įdiegimui ir 50 eurų per metus jo kalibravimui. Panašius skaičius pateikia ir Lietuvos Susisiekimo ministerija – pasak ministerijos, visa įranga (kartu su montavimu) turėtų kainuoti apie 1400 eurų, priklausomai nuo modifikacijos. Paprastai „alkoblokatoriams“ taikoma dviejų metų garantija, o jai pasibaigus galima ir toliau prietaisą naudoti tol, kol jis veikia.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.