Transporto savaitė (vasario 12-18 d.)
Vežėjai priešinasi komandiruotpinigių apmokestinimui; didėja mokesčiai Prancūzijos keliais; dar viena šalis prisijungė prie draudimo kalbėti mobiliaisiais vairuojant; Kaune bus naujas tiltas ir modernus kelias… Šios ir kitos naujienos – tradicinėje Cargonews.lt savaitėje.
Vežėjai – prieš komandiruotpinigių apmokestinimą
Netylant siūlymams apmokestinti komandiruojamų darbuotojų dienpinigius, tarptautinių pervežimų automobiliais įmonės reiškia susirūpinimą dėl verslo ateities.
Lietuvos vežėjus vienijančios asociacijos „Linava“ Prezidiumo narys, Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas, bendrovės „Ortima“ vadovas Marjan Svirko sako, kad apmokestinus dienpinigius vežėjai būtų priversti didinti pervežimų įkainius, o itin konkurencingoje globalioje rinkoje tai reikštų verslo žlugimą. Labiausiai nukentėtų smulkios ir vidutinės įmonės. Lietuviai neturėtų jokių šansų varžytis su kaimynais lenkais ar kitais regiono vežėjais, kur taip pat didesnę vairuotojų pajamų dalį sudaro dienpinigiai. Įmonės be jokių apribojimų perkeltų verslą į kitas ES šalis ar Baltarusiją, Rusiją, taigi pirmiausia nukentėtų patys dirbantieji. Akivaizdu, kad toks vieno sėkmingiausių sektorių „nukraujavimas“ reikštų kur kas didesnį nedarbą, skurdą ir emigraciją.
Ekspertų teigimu, dienpinigių apmokestinimas būtų elementarus mokesčių padidinimas, tačiau patiems vairuotojams geriau nuo to nebūtų.
Didėja mokesčiai už kelius Prancūzijoje
Svarbi informacija į Prancūziją vykstantiems sunkiųjų transporto priemonių vairuotojams, besinaudojantiems išankstinio mokėjimo sistema. Nuo vasario šioje šalyje padidėjo važiavimo autostradomis mokestis.
Operatoriai aiškina, kad mokesčių didinimą lėmė augančios einamosios kelių dangos priežiūros sąnaudos. Mokestis autostradomis padidėjo iki 2 proc., o antraeilių kelių mokesčiai išaugo iki 4 proc.
Kelių mokesčiai didėjo ne tik Prancūzijoje. Šių metų pradžioje jie padidėjo ir Italijoje (kai kuriuose ruožuose – net 53 proc.), Belgijoje, kurioje mokesčiai pradėti rinkti ir vietiniuose keliuose.
Baudos už naudojimąsi mobiliaisiais Švedijoje
Švedija iki šiol buvo viena iš šalių, kurioje vairuotojai nebuvo baudžiami už naudojimąsi mobiliaisiais telefonais vairuojant, su sąlyga, kad tai neblaško vairuotojo dėmesio. Tačiau, siekdama pagerinti eismo saugumą, Švedijos vyriausybė nusprendė įvesti visišką draudimą – mobiliuoju telefonu bus galima kalbėti tiktai naudojantis laisvų rankų įranga.
Jei vairuotojas įklius su mobiliuoju telefonu rankose, jam teks pakloti 1,6 tūkts. Švedijos kronų – tai yra apie 160 eurų baudą.
Naujas tiltas ir modernus kelias Kaune
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis kartu su susisiekimo ministru Roku Masiuliu apžiūrėjo ties Kaunu esančio Alfonso Meškinio, vadinamojo Kleboniškio, tiltą. Įvertinus visas ekspertų pateiktas Islandijos plento problemų sprendimo alternatyvas, atsižvelgiant į kainą, tranzitinio ir vietinio transporto patogumą, nuspręsta inicijuoti viso A1 kelio ruožo nuo Petrašiūnų iki Giraitės sankryžos sutvarkymą.
Anot ministro R. Masiulio, atliktų detalių tyrimų išvados, esamos situacijos analizė rodo, kad prieš daugiau negu 50 metų statytas Kleboniškio tiltas nėra pritaikytas tokiems dideliems automobilių srautams.
Ruožą nuo Biruliškių sankryžos iki prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ sankryžos numatoma rekonstruoti į 8 eismo juostų kelią: atitvarais atskirtos 4 vidurinės juostos būtų skirtos tranzitiniam eismui, kur didžiausias leistinas greitis būtų 110 km/h, o šoninės 4 eismo juostos (po dvi iš kiekvienos pusės) atliktų jungiamųjų kelių vietiniam eismui paskirtį.
Sudėtinė šios rekonstrukcijos dalis bus naujas 2 eismo juostų tiltas iš šiaurinės Kleboniškio tilto pusės. Vietoje dar 1964 metais statyto tilto planuojama 4 eismo juostų tilto tranzitiniam eismui statyba. Eismas iš Vilniaus į Klaipėdą tuo metu būtų nukreiptas naujuoju tiltu. Numatomas ir 1981 metais statyto pietinio 2 eismo juostų tilto, kuriuo dabar vyksta eismas iš Klaipėdos į Vilnių, remontas.
Šie sprendimai iš esmės padidins eismo pralaidumą ir saugumą – visuomenė sutaupys 8 mln. valandų parasto laiko spūstyse šiame kelio ruože. Preliminari projekto vertė siekia 100 mln. eurų, iš jų beveik 60 mln. eurų būtų skiriama tiltų statybai. Numatoma projekto įgyvendinimo trukmė – 5 metai.
Ekologiškų sunkvežimių rinkos tendencijos
„Tesla“ pristatė elektrinį vilkiką. Tačiau dar neaišku, kiek sėkmingas bus šis projektas. Be to, vežėjams reikia sunkvežimių šiandien, o ne rytoj, ir įvairūs jų gamintojai siūlo variklius, kurie naudoja kitas daugiau ar mažiau „švaraus“ kuro rūšis. Šiame kontekste svarbu suprasti, koks agregato variantas yra ir ekologiškas, ir tinkamas verslui?
Kalbant apie naujos sunkiasvorio transporto kartos kūrimą, galima konstatuoti, kad mes jau ne praeityje, bet dar ne ateityje. Tačiau tik laiko klausimas, kada paprasto dyzelio – šiuo metu vis dar pagrindinės sunkvežimių varomosios jėgos – bus atsisakyta (bent jau Europos Sąjungoje).
Plačiau šia tema informacijos rasite šiame straipsnyje.
Darbo ginčų komisija
Darbdavio ir darbuotojo santykiai retai apsieina be konfliktų, o transporto sektoriuje jie ypač dažni. Nepavykus tarpusavyje susitarti taikiai, ginčus tenka spręsti Darbo ginčų komisijoje (DGK), kurios kompetencijos, įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui nuo liepos dar labiau išsiplėtė.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė pasakojo, kad transporto sektorius užima antrąją vietą pagal skundų skaičių. 2016 metais DGK gavo 449, o 2017 jau 547 skundus. Specialistė pažymėjo, kad kilus ginčams dėl darbo santykių, DGK yra privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius bei kolektyvinius darbo ginčus. Individualiu darbo ginču laikomas darbuotojo ir darbdavio nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Pavyzdžiui, ginčai gali kilti dėl neišmokėto darbo užmokesčio, neatlygintos materialinės žalos, paskirtos drausminės nuobaudos, nesuteiktų atostogų ir pan. Nuo liepos įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, darbo ginčų komisijos taip pat nagrinėja ginčus dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, nušalinimo nuo darbo teisėtumo nustatymo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurie anksčiau buvo sprendžiami teismuose.
DGK sprendimą per mėnesį dar galima apskųsti teismui. Visais kitais atvejais jis yra privalomas vykdyti.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.