„Linavos“ Vilniaus regiono susirinkimas – intriguojanti nuomonių įvairovė
Vasario 6 dieną buvo surengtas „Linavos“ Vilniaus regiono susirinkimas, kuriame aptarti aktualiausi sostinės vežėjams ir ne tik jiems klausimai – pirmiausiai liečiantys IRU pinigus ir draudimo bendrovės steigimą – bei išrinkti trys prezidiumo nariai. Intriguojantis renginys paliko daug vietos įvairiems pamąstymams, kuriais CargoNews.lt norėtų pasidalinti su savo skaitytojais.
Kas nespėjo, tas pavėlavo
Įdomybės prasidėjo dar prieš oficialų susirinkimo startą. Į konferencijų salę susirinkę svečiai ant kėdžių rado popierių, kuriame „Vilniaus vežėjų klubas“ su prezidentu ir „Linavos“ prezidiumo nariu Marjanu Svirko priešakyje išdėstė savo požiūrį į tai, kas dedasi Asociacijoje prezidiumo narių rinkimų Vilniaus skyriuje kontekste (visą dokumento tekstą galite rasti žemiau). Rašto autoriai padarė išvadą, kad „Linavai iš vienos pusės graso A. Kondrusevičiaus gvardiečiai, o iš kitos pusės – regionų reformatoriai ir fantazuotojai“.
Pirmuoju atveju buvo paminėtos Aldo Motiejūno, Irinos Stančinskajos, Olego Tarasovo ir, žinoma, Mečislavo Atroškevičiaus, kuris po teismų maratono sugebėjo grįžti į „Linavą“ (tiesa, galutinis taškas jo istorijoje dar nepadėtas), pavardės. Šie Asociacijos nariai vis dar nesutinka su IRU pinigų skyrimu draudimo bendrovės steigimui ir mano, kad juos reikia grąžinti vežėjams. Jų neįtikina argumentas, kad šios lėšos, kaip susirinkimo metu su dokumentais rankose dar kartą pabrėžė „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas, priklauso Asociacijai ir kad jos patvirtintas 2018 metų biudžetas reiškia, jog „Linavos“ nariai pritarė iš IRU pinigų panaudojimui draudimo kompanijos kūrimui.
Tai opozicionieriai pabrėžė ir savo rinkiminėse kalbose, kandidatuojant į prezidiumą, o M. Atroškevičius dar pastebėjo, kad su draudikais, kaip rodo jo patirtis, galima efektyviai kovoti ir kitomis priemonėmis. Galiausiai, rinkimų nugalėtojais tapo Marjanas Svirko, Anatolijus Ašmankevičius ir Olegas Tarasovas. Tokiu būdu, galima teigti, kad vadinamiesiems „revizionistams“ bus sunku sustabdyti draudimo kompanijos steigimo procesą. Kaip sakoma, kas nespėjo, tas pavėlavo.
E. Mikėnas, komentuodamas rinkimų rezultatus, CargoNews.lt redakcijai pažymėjo: „Asociacija vienija beveik 900 narių, tad natūralu, kad yra skirtingų nuomonių. Neskirstome savo narių pagal jų požiūrį į asociacijos ateitį. Rinkimuose deleguojami prezidiumo nariai, kurie ir ves asociaciją pasirinkta kryptimi. Visi turi savo nuomonę, kokiu keliu turi eiti asociacija. Diskusijose gimsta tiesa, ir tą įrodė Vilniaus regiono susirinkimas. Prezidiumo nariai atstovauja savo regionui, tad jie turės įsiklausyti į regiono narių pageidavimus. Steigti draudimo kompaniją įpareigojo kongresas, tad šis prezidiumas vykdė kongreso iškeltą užduotį, kurią suformavo daugumos asociacijos narių nuomonė. Vėlgi, natūralu, kad yra tokių, kurie jai nepritaria, tačiau tai ir yra demokratija“.
Pažymėtina, kad susirinkimo pabaigoje į tribūną buvo pakviestas steigiamos draudimo kompanijos vadovas Saulius Peleckas, kuris pirmiausiai užfiksavo visiems seniai žinomą dalyką – realios konkurencijos Lietuvos draudimo rinkoje nėra, ir draudimo kainos šalyje nustatomos ne pagal kaštus, o pagal klientų galimybes (kitaip tariant, šiandien šalies draudikai įsitikinę, kad transporto sektorius gali „suvirškinti“ jų augančius įkainius). Svarbiausia specialisto žinia vežėjams buvo ta, kad jų draudimo bendrovės projektas yra prasmingas ir realus. Tiesa, iš karto, anot S. Pelecko, stebuklų draudimo kainų prasme laukti neverta, bet jų augimas turėtų sustoti. Pagrindiniai kuriamos kompanijos principai, pasak jo, bus skaidrumas, sąžiningumas ir abipusis pasitikėjimas (tai yra vežėjas aiškiai supras, kodėl jis draudžiamas būtent už tokią kainą).
Trumpai sakant, „Linavoje“ vis dar yra nepatenkintų prezidiumo sprendimu panaudoti IRU lėšas draudimo bendrovės steigimui. Tačiau procesas, matyt, jau yra nesustabdomas, o ar jis bus sėkmingas, parodys tik laikas. Tiek S. Pelecko ryžtas dalyvauti projekte (jeigu jis netikėtų sumanymo perspektyvumu, turbūt, nesiveltų į šį reikalą, nes darbo rinkoje tikrai nepasimestų), tiek paskutiniai Lietuvos Banko veiksmai draudikų atžvilgiu, tiek (kaip susirinkimo metu pareiškė E. Mikėnas) LR Transporto priemonių draudikų biuro direktoriaus Algimanto Križinausko žodžiai, kad jiems reikės mažinti išlaidas (galbūt, atsisakant brokerių paslaugų), verčia manyti, jog situaciją draudimo rinkoje galima perlaužti, ir vežėjų draudimo kompanija gali būti geras būdas tai padaryti.
Vilnius prieš Klaipėdą
Dar vienu aštrių diskusijų objektu tapo prezidiumo sprendimas surengti „Linavos“ kongresą Klaipėdoje. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad logiška pagerbti regionus ir suteikti jiems galimybę tapti visuotinio suvažiavimo platforma. Vienintelis minusas – kelionės išlaidos ir laikas, kurių pareikalaus važiavimas į uostamiestį, kas gali priversti dalį vežėjų atsisakyti dalyvavimo renginyje.
Tačiau klausimas įgavo visiškai kitokį atspalvį, kai paaiškėjo, jog Klaipėdos skyrius ir kiti regionai siūlo kiek keistas ir net pavojingas „Linavos“ reformas. Aukščiau minėtame „Vilniaus vežėjų klubo“ dokumente teigiama (teksto gramatika netaisyta): „Visai nenormalu, kai dabar utopiniai reformatoriai iš Klaipėdos ir Šiaulių, pasitelkę prezidiumo narį iš Kauno Romą Vosylių [vasario 8 dieną perrinktas į prezidiumą nuo Kauno – redakcijos pastaba], siūlo rinkti asociacijos Linava prezidentą iš kitų verslo šakų ar profesijų tarpo. (…) Regionų reformatoriai jau bando vilniečiams lipti ant galvų, o ypač po to, kai ką tik Klaipėdos regionas nubalsavo, kad iš kiekvieno regiono Linavos prezidiumui turėtų deleguoti po vieną prezidiumo narį, neįvertinus to, kad sostinė turi daugiau negu tris kartus vežėjų-narių negu Klaipėda. Tą atskleidžia ir faktas, kad kitas kongresas numatytas Klaipėdoje“. O dar E. Mikėnas paminėjo iniciatyvą rinkti Asociacijos prezidentą prezidiume.
Kitaip tariant, Vilniaus vežėjų logika (baimė) yra tokia: kongresas specialiai planuojamas Klaipėdoje tam, kad jame sudalyvautų kuo mažiau žmonių, kas leis prastumti aukščiau minėtus radikalius pasiūlymus, kurie gali būti naudingi ne tiek regionų vežėjams, kiek už jų, galimai, stovinčioms interesų grupėms (kompanijoms). Todėl sostinės susirinkimo dalyviai tiesiog reikalavo iš prezidiumo peržiūrėti sprendimą rengti visuotinį suvažiavimą Klaipėdoje ir perkelti jį į Vilnių arba bent į Kauną.
Šiame kontekste CargoNews.lt tinklapis paprašė papildomo E. Mikėno komentaro. „Tikėtina, kad tai bus naujojo prezidiumo darbotvarkėje. Kol kas kongresas numatytas Klaipėdoje. Jei prezidiumas nuspręs kitaip, iš karto apie tai informuosime savo narius. Bet kokiu atveju, stengsimės padaryti viską, kad kongrese būtų kuo daugiau narių atstovų. Jei bus poreikis, pasirūpinsime dalyvių transportavimu. Kol kas šie įstatų pakeitimai yra tik diskusijų stadijoje. Kalbant apie juos, atsiranda labai daug skirtingų nuomonių. Laikausi nuomonės, kad prezidentas turi būti pavaldus tik kongresui. Mano supratimu, jei prezidentas būtų skiriamas prezidiumo, atsirastų labai didelė grėsmė juo manipuliuoti. Nepritarčiau šiam siūlymui. Tai tikrai galėtų sudaryti tam tikras įtakos zonas daliai valdymo organo narių.
Kalbant apie prezidentą, kuris galėtų būti renkamas kongrese ne iš vežėjų gretų, matome, kad ir anksčiau yra buvę tokių atvejų, kuomet kandidatuodavo „šviežiai“ paskirti transporto įmonių vadovai. Tai rodo, kad ir dabartinė sistema neturi tinkamo saugiklio, užtikrinančio, kad prezidentu taptų tik vežėjas. Tai irgi diskutuotinas klausimas, ir aš būčiau linkęs šiam pasiūlymui pritarti. Bet kokiu atveju, kongresas nebūtų įpareigotas rinkti ne vežėją. Tiesiog prasiplėstų galimų kandidatų sąrašas. Mano supratimu, prezidentu turėtų būti vežėjas, kad ir ne asociacijos narys, dėl to, kad jis puikiai išmano šį verslą, o esant reikalui, atsimins kelių ar kelių dešimčių metų senumo įvykius.
Kalbant apie galimybę mažinti prezidiumo narių skaičių, yra du siūlymai – stambinti regionus arba mažinti prezidiumo narių skaičių tuose regionuose, kuriuose jų yra daugiau nei vienas. Šis klausimas taip pat yra labiau diskusijų stadijoje, nei realiai sprendžiamas. Tokie pokyčiai akivaizdžiai skaldytų asociacijos narių vienybę. Kažkurie regionai nukentėtų. Pats tokiam siūlymui būčiau linkęs nepritarti ir esamą tvarką palikčiau. Nepaisant to, kėliau šį klausimą, nes girdėjau tokių pasiūlymų iš vežėjų, todėl jaučiau pareigą iškelti šį klausimą diskusijai.
Bet kokie ryškesni įstatų pokyčiai sukelia kalbas, kad tai kažkam palanku, o kažkam ne. Pasikartosiu, kad esame didelė organizacija, turinti kongresus. Esminius klausimus sprendžiame šiame valdymo organe ir daugumos sprendimu, kuris dažniausiai vieniems patinka, o kitiems – ne. Šiai dienai įstatai yra teisingi, nors jie labai riboja prezidento, generalinio sekretoriaus galias. Bet to ir buvo siekiama, kad nepasikartotų seni nemalonūs įvykiai“, – reziumavo E. Mikėnas.
Kitaip tariant, diskusija dėl kardinalių permainų, susijusių su „Linavos“ valdymu, yra, bet tai toli gražu nereiškia, kad visiems radikaliems siūlymams bus pritarta. O tam, kad galiausiai būtų priimtas optimalus sprendimas, reikia aktyvaus vežėjų dalyvavimo kongrese, kur jis bevyktų.
Kiti svarbūs klausimai
Vilniaus regiono susirinkime buvo paliesti ir dar keli svarbūs klausimai, kurių negalima nepaminėti. Pirma, atrodo, atsirado šansas, kad eilių Lietuvos-Baltarusijos pasienyje problemą pavyks bent dalinai išspręsti trumpuoju laikotarpiu. Po to, kai „Linava“ iškėlė ją aukščiausiu lygmeniu, LR Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis ministro pirmininko pavedimu kreipėsi į šalies Vidaus reikalų, Finansų ir Susisiekimo ministerijas bei Muitinės departamentą su prašymu imtis priemonių, kad situacija pasikeistų į teigiamą pusę (su jo raštu lietuvių kalba galite susipažinti čia). Susirinkimo metu buvo pasakyta, kad galvojama perkelti muitininkus iš sandėlių į pasienį, o jų darbą atliks verslas, turintis „įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo“ statusą. Tačiau, kaip tai veiks praktikoje, kol kas prognozuoti sunku.
Antra, vežėjai labai sunerimę dėl to, kad Lietuvoje gali būti nediferencijuotai apmokestinti vairuotojų dienpinigiai (daugiau apie diskusiją šia tema čia). „Linavos“ skaičiavimais, tokiu atveju dauguma įmonių taptų nuostolingos, nes išlaidos vienam darbuotojui padidėtų šimtais eurų, o lėšų, kurios leistų jas kompensuoti, nėra. Todėl vairuotojai paprasčiausiai emigruos į kitas ES šalis, kur paklausa jiems tik auga.
Trečia, „Linavos“ nariai priekaištauja vadovybei, kad ji nepakankamai aktyviai dirba Rytų kryptimi bendrai ir Rusijoje konkrečiai. Pavyzdžiui, apie tai kalbėjo įmonės „Zojanus“ vadovė Zofija Kornejevienė, kuri pastebėjo, kad sunku suprasti, kaip pildyti dokumentus pagal rusiškus reikalavimus, o kad viskas būtų aišku, Asociacijai reikia dažniau bendrauti su kolegomis iš Maskvos. Olegas Tarasovas, kurio įmonė veža daug krovinių į Rytus, pritarė jai, pažymėdamas, kad ten galima gauti didelių kontraktų, tik reikia solidaus konsoliduoto Lietuvos vežėjų atstovavimo. Negalima pasakyti, kad „Linava“ nieko nedaro šioje srityje, bet, jeigu jos nariai pastoviai akcentuoja „rusišką problemą“, matyt, tas darbas yra nepakankamai efektyvus.
***
Apibendrinant, nesinori dar kartą kalbėti apie konkrečius dalykus, bet pritarti M. Svirko, kuris suvažiavimo metu pažymėjo, kad „Linava“ vis dar bando subręsti kaip organizacija. Teisus buvo ir A. Ašmankevičius, priminęs susirinkusiems seną istoriją apie vieną šakelę ir vantą, kurią sulaužyti žymiai sunkiau. Žiūrint iš šalies, iš tiesų norisi patarti visoms Asociacijos pusėms pamiršti asmenines ambicijas, skaidriai ieškoti kompromiso ir vieningai ginti vežėjų, kurių gyvenimas ir taip nesaldus, interesus.
Komentarai
Turejome Draudimo bendrove "Lindra" kur ji ?
LINAVA-tai Lietuvos Gelezinkeliai-tik vadinasi kitaip . Jau 20 metu esu LINAVOS asocijuotas narys-bet niekas nesikeiscia .
Trumpai sakant, „Linavoje“ vis dar yra nepatenkintų prezidiumo sprendimu panaudoti IRU lėšas draudimo bendrovės steigimui. BET NORĖČIAU PASTEBĖTI KAD TAI YRA ne IRU O LIETUVOS VEŽĖJŲ LĖŠOS, KURIOS SUDARO ŠEŠIS SU PUSE MILIJONŲ EURŲ IR PRIKLAUSO TIK LIETUVOS VEŽĖJAMS!!!
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.