“Baltuoju sąrašu“ patenkinti ne visi
Transporto įmonės, nuolat besiskundžiančios kvalifikuotų vairuotojų trūkumu, jau gali ploti katučių – nuo sausio įsigaliojo tvarka, kuri leis paprasčiau įdarbinti užsieniečius iš trečiųjų šalių. Tačiau tokia tvarka ne visi transporto sektoriaus dalyviai yra patenkinti ir neprarasdami vilties deda visas pastangas, kad ji būtų papildyta punktais, neleidžiančiais diskriminuoti Lietuvos pilietybę turinčių vairuotojų.
Lietuvių vairuotojų neužtenka
Ilgametę patirtį transporto rinkoje turinti bendrovė „Algirdai“ pretenduoja į vadinamąjį „Baltąjį įmonių sąrašą“ , kurioms ir bus leidžiama lengviau įdarbinti užsieniečius. Kaip pasakojo bendrovės vadovas Algirdas Ramanauskas, čia nėra jokių povandeninių srovių – Lietuvoje tiesiog nebėra kam dirbti, nes jaunimas seniai emigravo, o likę vairuotojai yra priešpensinio ar net pensinio amžiaus, bet ir tų pačių nepakanka. “Nėra kito pasirinkimo, kaip tik kviestis vairuotojus iš Ukrainos, Baltarusijos. Žinoma, kad pirmenybę teiktume lietuviams, bet neturime iš ko rinktis, jaunimas renkasi kitas profesijas. Anksčiau iš kariuomenės grįžęs bet kuris jaunuolis vos ne iš karto galėdavo sėsti už vilkiko vairo, nes jau būdavo paruoštas, o dabar visa ši sistema sugriauta“, – sako A. Ramanauskas.
„Algirdai“ jau pateikė visus reikalingus dokumentus „Baltajam sąrašui“ ir tikisi, kad netrukus sulauks pirmųjų pretendentų. Į šį sąrašą pretenduoja ir daugiau vežėjų, tačiau pakliūti gali ne bet kas. Platesnį išaiškinimą, kam gali būti suteiktos galimybės paprasčiau įdarbinti atvykėlius iš užsienio pateikė advokatų kontora „Jurex“.
Kelia grėsmę saugumui?
Tačiau ne visi transporto sektoriaus žaidėjai yra linksmai nusiteikę dėl paprastesnių užsieniečių įdarbinimo sąlygų. Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkas Gintaras Kondrackis šiuo klausimu įžvelgia labai daug grėsmių. „Visų pirma mes, lietuviai, būsime pastatyti į nelygias konkurencines sąlygas, mums bus sunkiau derėtis, nes už durų laukia vairuotojai iš trečiųjų šalių, kurie, net jei ir nesutiktų dirbti už mažesnį atlygį, darbdaviui mokesčių pavidalu vis tiek kainuos šimtu eurų pigiau. Tokie dalykai dar labiau paskatins emigraciją, o mes visi norime dirbti savo šalyje. Kita vertus, turime pagalvoti ir apie tai, kas apskritai laukia Lietuvos, jei čia privažiuos masės iš kitų šalių – galime prarasti tautinį identitetą, paskęsti tarp atvykėlių“, – pasakojo profsąjungos pirmininkas.
Ieškodami užtarimo pas parlamentarą, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narį Lauryną Kaščiūną profsąjungiečiai išdėstė ir grėsmes nacionaliniam, Europos Sąjungos ir NATO šalių saugumui. Žinant situaciją Ukrainoje, jie patarė kruopščiau tikrinti šios šalies vairuotojus, nes tarp jų gali būti ir prorusiškai nusiteikusių ar net dalyvavusių antivalstybinėse grupuotėse Donbase. Laisvai važinėdamiesi po Europą jie gali išžvalgyti uostus, logistikos centrus, kitus strateginius objektus. L. Kaščiūnas pritarė tokiems vairuotojų nuogąstavimams, tačiau „Baltojo sąrašo“ karuselė jau įsisuko ir darbuotojų iš trečiųjų šalių sulauks ne tik transporto, bet ir statybų bei kiti personalo trūkumu besiskundžiantys sektoriai.
Nesutaria dėl atvykėlių kvalifikacijos
Dar vienas dalykas, į kurį ragina atkreipti dėmesį G. Kondrackis – atvykėlių kvalifikacija. „Jie daug paprasčiau gauna 95 kodą, kuris leidžia vairuoti vilkikus ES šalyse. Ne paslaptis, kad ne vienas vairuotojas tą kodą ir nusiperka“, – sako darbuotojų atstovas.
Tačiau UAB „Algirdai“ vadovas su tuo nesutinka. „O kaip kitaip galima reaguoti? Lygiai taip pat, kaip reaguotų lietuvis medikas, kurį, pretenduojantį į darbą medicinos įstaigoje užsienyje, taip pat apkaltintų nusipirktu diplomu. Vairuotojų darbas pernelyg atsakingas, kad kvalifikacinius dokumentus būtų galima nusipirkti – vairuotojai viską gauna sąžiningai. Be to, niekas jų iš karto į reisą nesiunčia, jiems atvykus rengiami mėnesio trukmės apmokymai“, – sako A. Ramanauskas.
Jis prieštarauja ir dėl neva pigiau kainuosiančio darbuotojo iš užsienio. „Visi jie įdarbinami tokiomis pat sąlygomis kaip ir lietuviai, už visus mokami tie patys mokesčiai į biudžetą. Skirtumas tik tas, kad dalį sumokėtų mokesčių metų gale jie gali susigrąžinti“, – sako A. Ramanauskas.
Mokesčiai už darbuotoją iš užsienio
Kadangi transporto rinkos dalyviai skirtingai interpretuoja su darbo viza atvykusių darbuotojų mokesčių klausimus, tikslaus atsakymo ieškojome kompetentingose valstybinėse institucijose.
Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė sako, kad atvykusiųjų dirbti į mūsų šalį užsieniečių už darbą iš Lietuvos įmonės gautas darbo užmokestis apmokestinamas Lietuvoje, t.y. darbdavys nuo išmokamos darbo užmokesčio sumos privalo išskaičiuoti ir į nacionalinį biudžetą sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Tai yra tiek pat, kiek mokama ir už mūsų šalies dirbančiuosius.
Metams pasibaigus, nenuolatinis Lietuvos gyventojas mokestiniu laikotarpiu gautai darbo užmokesčio sumai gali prisitaikyti GPMĮ nustatytą taikytiną metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį ir dalį mokesčių susigrąžinti.
Tuo metu „Sodrai” už užsienietį taip pat mokami visi įprasti mokesčiai, išskyrus 9 proc. dydžio privalomąjį sveikatos draudimą. Tačiau „Sodros” atstovas spaudai Saulius Jarmalis atkreipia dėmesį, kad darbo viza suteikiama tik tiems asmenims, kurie prie visų reikalingų dokumentų pateikia ir savo šalyje įsigytą sveikatos draudimą – tam atvejui, kad Lietuvoje susirgus ar įvykus nelaimingam atsitikimui jam būtų kompensuojamos gydymo išlaidos. Ar atvykstantysis draudimą pilnai apmokės iš savo kišenės, ar jį (ar bent jo dalį) kompensuos darbdavys – tai jau susitarimo reikalas.
Taigi, atvykstantys darbuotojai darbdavio biudžetą gali sutaupyti tik tuo atveju, jei sutiks dirbti už mažesnį atlygį nei lietuviai ir jei jiems nereikės kompensuoti sveikatos draudimo.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.