Vertingų krovinių gabenimo ypatybės
Būna atvejų, kai vežėjui tenka gabenti vertingą krovinį, ir tuomet iškyla palydos klausimas. Šis klausimas turi keletą svarbių aspektų, susijusių su krovinio vežimo geografija, draudimo ir muitinės rinkliavų reikalais, vežėjo statusu, palydos subjektu ir kitais dalykais. CargoNews.lt nusprendė juos aptarti detaliau, kad vežėjas, kuris dar nebuvo atsidūręs tokioje situacijoje, būtų jai pasiruošęs.
Kaip teigiama „Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis“ 23 straipsnyje: „Muitinės tarnybos negali reikalauti, kad kelių transporto priemonės, autotraukiniai arba konteineriai, važiuodami jų šalies teritorija, būtų eskortuojami vežėjo sąskaita, išskyrus ypatingus atvejus (konvencijos tekstą lietuvių kalba galima rasti čia; anglų kalba su atskirų jos nuostatų komentarais – čia; rusų kalba su komentarais – čia). Atitinkamai, reikėtų suprasti, kas yra tie „ypatingi atvejai“.
Kaip teigiama tos pačios konvencijos 8 straipsnyje: „Kiekviena Susitariančioji Šalis nustato didžiausią sumą, kurios gali reikalauti iš garantinės asociacijos už kiekvieną TIR knygelę“. Pirmas konvencijos straipsnis paaiškina: „garantinė asociacija“ – tai asociacija, kurią Susitariančiosios Šalies muitinės tarnybos pripažino asmenų, taikančių TIR procedūras, garantu. Minėta suma keičiasi, ir 2016 m. pabaigoje sudarė 60 tūkst. eurų. Jeigu muitinės rinkliavų už gabenamą krovinį vertė viršija šią ribą ir/ar muitinė įtaria, kad vežėjas nesugebės saugiai nugabenti jo iki išmuitinimo vietos, ji turi teisę pareikalauti palydos. Tačiau jos galima išvengti, jeigu vežėjas papildomai apdraus vežamas prekes (arba jeigu vežėjas yra „Įgaliotas ekonominės veiklos vykdytojas“, bet tokį statusą paprastai turi tik didelės kompanijos).
Šiame kontekste pažymėtina, kad po to, kai redakcija susisiekė su Lietuvos VKTI, Kelių policijos tarnyba ir Muitinės departamentu su klausimu dėl palydos, šios institucijos net nelabai suprato, apie ką kalbama, kadangi Lietuvoje ir kitose ES valstybėse prioritetinis yra papildomo draudimo, o ne palydos variantas, išskyrus specifinius negabaritinių krovinių gabenimo atvejus, kuriuos reglamentuoja Kelių įstatymo 20 straipsnio 11 punktas bei Susisiekimo ministro įsakymo 31 punktas.
Sekantis klausimas – kur gauti tą papildomą draudimą? Pasirodo, „garantinė asociacija“ yra specifinis kiekvienos šalies draudimo subjektas. Lietuvoje tai UAB „Lamantinas“, kurio tinklapyje rašoma: „Pagrindinė kompanijos vykdoma veikla – atsakomybės, atliekant muitinės procedūras, draudimas. Pagal šią draudimo rūšį “Lamantinas” užima didžiausią rinkos dalį ir tikisi šią poziciją išlaikyti ateityje“ (kitaip tariant, faktiškai yra monopolistas).
Tačiau problema yra tame, kad, jeigu kroviniui kažkas atsitiks, „garantinė asociacija“ („Lamantinas“), sumokėjusi visas reikiamas muitinės rinkliavas, vėliau pareikalaus jų iš vežėjo. Todėl pastarasis turi spręsti, kaip papildomai apsisaugoti. Variantai yra keli: (1) įsigyti dar vieną papildomą draudimą; (2) imti palydą; (3) gabenti krovinius, laikantis TAPA FSR/TSR sertifikatų nustatytų saugumo standartų.
Šykštus moka du kartus
Žinoma, papildomas draudimas be „Lamantino“ garantijų yra paprasčiausias pasirinkimas. Tačiau šiuo atveju reikia turėti omenyje tai, kad, jeigu krovinis pradings, teks ilgai aiškintis su draudimo bendrove bei užsakovu, kas, kaip ir kodėl (ir dar ne faktas, kad viskas baigsis sėkmingai). Tuo pat metu prekių siuntėjas ne tik nepristatys jų, bet ir praras patikimo verslo subjekto reputaciją, kas reiškia, jog jo vietą rinkoje greitai užims konkurentai, kurie pinigų saugumui nepagailėjo.
Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad tam tikros valstybės yra išskirtinai pavojingos vilkikų vairuotojams. Europos draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvos filialo Krovinių, technikos ir garantijų draudimo skyriaus vadovo Dariaus Bivainio teigimu, ilgą laiką pavojingiausia mūsų šalies vežėjams buvusi Pietų Italija šį titulą pastaruoju metu užleido Jungtinei Karalystei, kur šiemet, palyginus su praeitais metais, fiksuota maždaug penkiskart daugiau vagysčių ir plėšimų iš Lietuvos krovininių automobilių.
„Deja, patiriami ne tik piniginiai nuostoliai, bet ir sužalojami krovininių transporto priemonių vairuotojai, kai gabenamą turtą nusikaltėliai siekia užvaldyti jėga. Ypatingai Didžiojoje Britanijoje pasitaiko atvejų, kai kroviniai atimami prieš vairuotojus panaudojus fizinius veiksmus. Italijoje ir Prancūzijoje taip pat dažni atvejai, kai poilsio metu vairuotojai apsvaiginami dujomis pripurškus jų į transporto priemonės vidų pro pravirus langus“, – konstatavo draudimo ekspertas. Šiame kontekste nenuostabu, kad, pavyzdžiui, tokia stambi olandų transporto kompanija kaip „Reining Transport“ apskritai nusprendė trauktis iš Didžiosios Britanijos rinkos. „Nenoriu, kad kažkas žūtų ar patirtų sužalojimų“, – pareiškė jos vadovas. Kaip praneša žiniasklaida, per pastaruosius penkerius metus Europoje užpulta 8 tūkst. vilkikų vairuotojų, ir užpuolimų skaičius auga. Problemos sprendimo jau ieško net Europos Komisija.
Atrodytų, viskas aišku – reikia imti palydą. Tačiau būtina suprasti, kad ji (tiek privati, tiek valstybinė) – nepigus dalykas (pavyzdžiui, valstybinės palydos Baltarusijoje įkainius galima rasti čia). Tuo pat metu pažymėtina, kad palydos ėmimas yra sudėtingas reikalas, jeigu vežėjui teks važiuoti per kelias valstybes, nes kiekvienoje šalyje reikia tartis dėl apsaugos atskirai. Privačios kompanijos pasamdymas irgi neišgelbės, kadangi vienos šalies privati apsauga gali neturėti leidimo ginklų nešiojimui kitoje šalyje (nebent įsteigtų ten filialą, bet tai nedažnas atvejis).
Ir čia į pagalbą ateina TAPA (angl. Transported Asset Protection Association) – asociacija, kuri išduoda sertifikatus, reiškiančius, kad vežėjas saugiai gabena krovinius. Sertifikatai, kurie galioja daugiau negu keturiasdešimtyje valstybių (žemiau pateikta vieno sertifikato dalis su valstybių sąrašu), yra dviejų tipų (informacija apie tai lietuvių kalba yra čia): FSR (angl. Freight Security Requirements) – gabenamų krovinių saugumo reikalavimai; TSR (angl. Trucking Security Requirements) – gabenimo sunkvežimiais saugumo reikalavimai.
Gauti tuos sertifikatus nėra lengva. Procesas iš esmės susideda iš dviejų dalių. Pirmoji – pasiruošimo, kai pats vežėjas įgyvendina TAPA keliamus reikalavimus (kaip greitai jis tai padarys, priklauso tik nuo jo). Antroji – sertifikavimo, kai TAPA sprendžia, ar pretendentas atitinka asociacijos standartus (trukmė – iki metų). Tuo pat metu pažymėtina, kad sertifikatai išduodami ne visam laikui (vienai įmonei, su kuria bendravo CargoNews.lt, TSR sertifikatas buvo išduotas truputį daugiau nei dvejiems metams), ir TAPA pastoviai prižiūri, ar jos standartų yra laikomasi. Todėl įmonės, norinčios gauti minėtus dokumentus, o vėliau nepažeisti TAPA reikalavimų, dažnai samdo specialų darbuotoją (ar net kompaniją), kuris už tai atsakingas.
Žinoma, jeigu vežėjas susiduria su būtinybe vežti vertingus krovinius (pirmiausiai, akcizinės prekės, taip pat farmacinės, elektronika ir kiti technologiniai gaminiai, juvelyriniai dirbiniai, brangieji metalai, brendinė produkcija ir pan.) epizodiškai, jam gal ir neverta kankintis bei investuoti daug pinigų į TAPA sertifikatus – paprasčiau užsakyti palydą. Bet jeigu jis dažnai tai daro ar nori užsiimti tokių krovinių gabenimu (kas reiškia patekimą į „aukštesnę vežėjų ligą“, kur visai kitas pelnas), jam tikrai verta bendradarbiauti su TAPA, kadangi, kaip rodo praktika, nusikaltėliams lengviau susidoroti su palyda, negu bandyti apiplėšti sunkvežimį, įrengtą bei stebimą pagal šios asociacijos reikalavimus.
Be abejo, vežėjo su TAPA sertifikatais paslaugų įkainiai gali būti brangesnį užsakovui 15-30 proc., bet tai vis tiek pigiau, negu imti palydą (ypač jeigu yra didelis kelionės atstumas ir teks važiuoti per kelias šalis), o saugumas identiškas ar net didesnis. Pagaliau, jeigu prekių siuntėjas nori papildomai apdrausti krovinį, vežėjui su TAPA užnugariu tai kainuos mažiau.
Tiesa, postsovietinėje erdvėje vežėjų klientų mąstymas dažnai yra senamadiškas, ir jie labiau pasitiki gyvais apsaugininkais, negu pažangiomis technologijomis. Bet jeigu vis tik nori sutaupyti, gali pasinaudoti „muitinės vežėjo“ (rus. таможенный перевозчик) paslaugomis, kurio statusas leidžia Rusijoje, Baltarusijoje ir Kazachstane vežti prekes be palydos ir muitinės garantijų draudimo, net jeigu krovinio muitų vertė didesnė negu 60 tūkst. eurų. Tačiau problema yra ta, kad šio statuso įsigijimas irgi reikalauja laiko ir pinigų, o be to – jį gali gauti tik minėtų šalių juridinis rezidentas.
Pasakoja vežėjas
Siekdama gauti vežėjo, kuriam teko vežti brangias prekes, komentarą ir sužinoti praktinius tokių atvejų niuansus, CargoNews.lt redakcija kreipėsi į kompaniją „H. Essers“, kuri buvo įkurta 1928 m. ir be kita ko užsiima vertingų krovinių (angl. High Value Theft Targeted Cargo) gabenimu iš Vakarų Europos į NVS šalis.
Kaip pažymėjo jos lietuviško filialo (UAB „H. Essers Vilnius“) vadovas Viktoras Samoilenko: „Pastaruoju metu klientams vis labiau rūpi krovinių saugumas. Tai susiję ir su migrantais, ir tiesiog su organizuoto nusikalstamumo grupuočių veikla tokiose valstybėse kaip Vokietija, Italija, Lenkija. Šiame kontekste kyla klausimas – ką daryti? Galima imti papildomą draudimą, bet nelaimės atveju teks ilgai aiškintis tiek su užsakovu, tiek su draudimo bendrove. Galima naudotis palydos paslaugomis, bet kadangi pastoviai vežame vertingas prekes dideliais atstumais, tai brangu. Todėl mūsų kompanija nusprendė nueiti kitu keliu ir gauti TAPA FSR ir TAPA TSR sertifikatus. Taip pat turime „muitinės vežėjo“ statusą“.
Anot V. Samoilenko, bendradarbiavimas su TAPA sutaupo užsakovui nemažai pinigų, nes galima pigiau draustis „garantinėje asociacijoje“ (tokioje kaip „Lamantinas“), kurios įkainiai priklauso ne tik nuo gabenamos produkcijos tipo ir vertės, bet ir nuo vežėjo reputacijos bei saugumo garantijų. Taip pat TAPA technologiniai sunkvežimių apsaugos standartai, pasak V. Samoilenko, patikimesni už neprognozuojamą žmogiškąjį faktorių palydoje, kuri tokiu būdu yra nebūtina.
„Svarbiausia – prevencija. Šykštus moka du kartus, kadangi dėl nepristatyto krovinio prarasta užsakovo ir vežėjo reputacija bei rinka kainuos žymiai daugiau, negu ilgalaikės saugumo investicijos“, – konstatavo „H. Essers Vilnius“ direktorius.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.