Baltarusijos Transporto inspekcijos veiklos ypatumai
Valstybės institucijos egzistuoja tame tarpe tam, kad prižiūrėtų tinkamą teisės aktų taikymą. Tačiau būna atvejų, kai jos vietoj to, kad kovotų su sukčiavimu ir kitais nusikaltimais, ima piktnaudžiauti savo įgaliojimais, manipuliuodamos juridinės bazės spragomis ar tiesiog klaidingai interpretuodamos jos nuostatas. Žiniasklaidos kaip ketvirtos valdžios užduotis – atkreipti visuomenės dėmesį į tokius epizodus, kad nugalėtų teisingumas, ir kitą kartą viskas vyktų pagal įstatymą.
Į CargoNews.lt redakciją kreipėsi Baltarusijos pilietis Jurijus Špakas, turintis Lietuvoje transporto įmonę UAB „Annytrans“ ir, pasak jo, susidūręs su Baltarusijos Transporto inspekcijos (BTI) savivale. Vežėjo istorija yra tokia.
Vairuodamas savo vilkiką be puspriekabės (t.y. neveždamas krovinio), jis buvo sustabdytas Baltarusijos Transporto inspekcijos (Gardino filialo, Ašmenos rajono) pareigūnų ir, remiantis AETR konvencija, nubaustas už tachografo naudojimo tvarkos pažeidimą (apačioje galima pamatyti nutarimo kopiją).
Pažymėtina, kad epizodas turi iš karto keletą ginčytinų momentų. Pirma, nutarimas buvo surašytas be protokolо, kuriame „pažeidėjas“ galėtų pateikti pasiteisinimą dėl to, kas atsitiko (pastarąjį J. Špakas turi, teigdamas, kad problemos su tachografu atsirado ne dėl jo kaltės, o dėl nuo jo nepriklausomo techninio įtaiso gedimo). BTI vežėjui paaiškino, kad protokolo nereikėjo, nes jis sutiko su pareikštais priekaištais, pasirašęs nutarimą. Tačiau J. Špakas sako, kad inspekcijos pareigūnas iš esmės privertė jį pripažinti kaltę, grasindamas pastatyti mašiną į baudos aikštelę, kas reikštų vežėjui didelius nuostolius, nes neaišku, kada jam pavyktų atgauti automobilį.
Blogiausia, kad dabar įrodyti tai galima bus tik teisme, nes sutikimo parašas yra svarus argumentas BTI naudai. Padėti galėtų audio/video įrašas inspekcijos pareigūno automobilyje ir/ar į įvykio vietą iškviesto policijos pareigūno parodymai. Kaip CargoNews.lt redakciją informavo BTI, J. Špakas savo rašte inspekcijai ginčijo nutarimą dėl administracinės atsakomybės, todėl registratoriaus duomenys, kurie saugomi ne mažiau kaip 30 parų (t.y. šiandien jau gali būti ištrinti), nebuvo analizuojami. Policininkas nežinia ar patvirtins vežėjo žodžius.
Bet yra ir dar vienas diskutuotinas momentas. Jeigu atidžiai pažiūrėti į nutarimo tekstą, matosi, kad jame kalbama apie „tarptautinę kelionę“ (rus. „международная поездка“), kurios metu J. Špakas padarė administracinį nusižengimą. Tuo tarpu AETR konvencijoje, kurios pagrindu jis buvo nubaustas, naudojamas „tarptautinio vežimo“ (rus. „международная перевозка“) terminas, kas ypač krenta į akis, jeigu paimti rusišką AETR konvencijos pavadinimą – „Europinė sutartis dėl transporto priemonių ekipažų, vykdančių tarptautinius vežimus [pabraukta straipsnio autoriaus] keliais, darbo“ (rus. „Европейское соглашение, касающееся работы экипажей транспортных средств, производящих международные автомобильные перевозки [pabraukta straipsnio autoriaus]“).
Kaip minėta aukščiau, J. Špakas jo vilkiko sustabdymo metu nevežė jokio krovinio. Todėl nesuprantama, kodėl jam buvo pritaikyta AETR konvencija.
Pagaliau, vežėją labai papiktino tai, kaip jis buvo sustabdytas. Jo teigimu, toje situacijoje BTI pareigūnai šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad jie, kaip papasakojo J. Špakas, turi tam teisę (situacijos būna skirtingos, ir kartais jos reikalauja ekstremalių veiksmų). Tačiau, anot jo, tai nereiškia, kad šia teise reikia piktnaudžiauti. J. Špako teigimu, jis prašė palydėti jį į saugią patikros vietą, kur vilkikas nekeltų pavojaus eismo dalyviams, kam, pasak vežėjo, buvo galimybė, tačiau BTI pareigūnai (kurie šiaip ir be prašymo galėtų taip pasielgti) atsisakė tai padaryti ir dar pagrasino nubausti už nepaklusimą įsakymams.
J. Špako pateikta nuotrauka iš įvykio vietos iš dalies patvirtina jo žodžių teisybę, nes joje vilkikas stovi ant ribojančios kelio juostos, o ne už jos ribų. Be to, tolimame plane aiškiai matosi didelė tuščia aikštelė, kur galima būtų ramiai atlikti patikrą. Tačiau į vietą iškviestas jau minėtas policijos pareigūnas savo raporte nepatvirtino, kad BTI atstovai elgėsi pavojingai.
Žinoma, galima būtų nekreipti dėmesio į šią situaciją kaip į vienkartinę ir sąlyginai nereikšmingą, bet problema tame, kad, kaip sakė J. Špakas, BTI pareigūnai pastoviai piktybiškai pažeidinėja kelių eismo taisykles (pavyzdžiui, leidžia sau stovėti kelio viduryje ant dvigubos juostos), ką, anot jo, gali patvirtinti daugybė kitų vežėjų. Situacija, pasak J. Špako, tokia rimta, kad šis klausimas turėtų/galėtų būti iškeltas Lietuvos ir Baltarusijos susisiekimo ministerijų darbo grupių susitikime.
Siekdama išvengti vienpusiško vaizdo pateikimo, CargoNews.lt redakcija nusprendė kreiptis į Baltarusijos Transporto inspekciją su prašymu pateikti jos poziciją dėl „tarptautinės kelionės“ ir „tarptautinio vežimo“ terminų kolizijos bei tariamo neatsakingo BTI pareigūnų elgesio keliuose. Pastarasis klausimas buvo užduotas ir „Linavai“. Ji atsakė taip: „Kol kas tokių nusiskundimų iš savo narių nesame gavę, tad nuo komentarų susilaikysime, nes reiktų tiksliai žinoti situaciją“.
BTI savo rašte (galima rasti žemiau) pažymėjo, kad, pagal AETR konvencijos 1 straipsnį, „tarptautinis vežimas keliais“, remiantis „vežimo keliais“ apibrėžimu, apima ir transporto priemonės be krovinio kelionę. Kitaip tariant, J. Špakas, važiuodamas tuščias, vis tiek atliko tarptautinį vežimą. O tai, kad institucijos nutarime pavartotas „tarptautinės kelionės“, o ne „tarptautinio vežimo keliais“ terminas, anot BTI, „pažeidimo ir jo kvalifikavimo esmės nekeičia“.
Komentuodama vežėjo skundus dėl neatsargaus transporto inspekcijos pareigūnų elgesio keliuose, BTI pažymėjo, jog, pagal Baltarusijos kelių eismo taisykles, operatyvinės paskirties transporto priemonių vairuotojai gali nepaisyti tam tikrų šių taisyklių nuostatų su sąlyga, kad bus užtikrintas kelių eismo saugumas. J. Špakas nekvestionavo atitinkamos BTI darbuotojų teisės, bet kaip tik nurodė, kad tas saugumas nebuvo užtikrintas jo ir daugeliu kitų atvejų. Tačiau, anot transporto inspekcijos, (a) pilietis nepateikė „jokių konkrečių faktų“, kurie patvirtintų jo teiginius; (b) į įvykio vietą iškviestas policijos pareigūnas irgi nėra jo pusėje.
***
Apibendrinant, galima teigti, kad J. Špakas pateko į nemalonią situaciją, kurioje grynai juridiškai reikšti priekaištus BTI yra sunku. Pirmiausiai jo padėtį komplikuoja parašu patvirtintas sutikimas su padarytu nusižengimu, ir turbūt vienintelis likęs kelias pripažinti BTI nutarimą neteisėtu yra teismas. Tačiau panašu, kad ir teisme šiam vežėjui bus nelengva – kaip matome iš Baltarusijos VKTI atsakymo, „struktūros“ ( BTI ir policija) linkusios laikytis vienodos pozicijos. Grynai žmogiškai J. Špako ir jo kolegų situacija yra suprantama, bet teisinių argumentų jam trūksta, tad šiuo atveju redakcija tegali palinkėti J. Špakui sėkmės, ieškant teisybės teisme.
Ką galėtume patarti kitiems vežėjams? Jei panašios istorija nėra vienetinės ( t.y. ir kiti vežėjai susiduria su galimais KET pažeidimais iš pareigūnų pusės arba „moraliniu spaudimu“ pasirašant kaltinamuosius dokumentus), tai vežėjams ir jų vairuotojams, kurie nuo to nukentėjo ir/ar nukentės, patartina detaliau fiksuoti įvykio eigą ir kolegialiai kreiptis į kompetentingas institucijas, kas suteiks jų pozicijai svorio. Kita vertus, būkime sąžiningi – vežėjai irgi nėra be nuodėmių, jie ir patys kartais pažeidžia darbo ir poilsio režimo bei kitus vežėjų darbui taikomus reikalavimus. Todėl mes linkime, kad bet kokių pažeidimų būtų kuo mažiau – tuomet teisybė bus jūsų pusėje!
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.