Transporto verslo emigracija: išsigelbėjimas ar klystkelis?
Jeigu neturi galimybių kovoti su sistema – tapk jos dalimi. Visi žinome, kad istorija negerbia prisitaikėliškos strategijos, bet kovoje už būvį tai mažai kam rūpi. Šiandienos karštas klausimas – ar Lietuvos transporto verslo iškėlimas į Europą gali būti išsigelbėjimu nuo Vakarų šalių protekcionizmo?
Iš istorijos žinome, kad negebantys prisitaikyti ilgai negyvena. Per nepilnus tris dešimtmečius Lietuvos vežėjai parodė nuostabų gebėjimą išlikti nepaprastai konkurencingoje ir dinamiškoje Europos transporto rinkoje. Atlaikydami eilę įvairiausio pobūdžio krizių, jie sugebėjo konkuruoti su nepalyginamai didesnių valstybių vežėjais, pastaraisiais metais sukurdami apie 5-6 procentus Lietuvos BVP. Sėkmingai įsitvirtinę ES šalių rinkose, jie tapo skausminga rakštimi Vakarų Europos vežėjams jų pačių rinkoje. Kartu su Lenkijos, Rumunijos, Vengrijos, Bulgarijos ir kitų naujųjų ES šalių vežėjais jie ėmė labai grėsmingai stumti vietinius Vakarų valstybių vežėjus: ėmė kristi tenykščių vairuotojų atlyginimai, užsidarinėti transporto kompanijos.
Kai tai pasiekė grėsmingą socialinį ir ekonominį mastą, Vakarų šalys ėmė taikyti protekcionistinius įstatymus, kurie ribojo ne vietinių vežėjų veiklą. Įvesti minimalaus atlyginimo reikalavimai, kabotažo ribojimai, reikalavimai vežėjams turėti atstovus kitose šalyse. Apribotos nakvynės kabinose, keliuose pradėti sugriežtinti patikrinimai ir imtasi įvairių, svetimšalių vežėjų verslą sunkinančių, metodų.
„Mobilumo paketas“ laidoja rytiečių viltis
Rytų Europos valstybės dar neseniai tikėjosi, kad Europos Komisija protekcionistines priemones pripažins prieštaraujančiomis ES bendros rinkos principams. Bet po to, kai transportą kuruojanti eurokomisarė Violeta Bulc praėjusią gegužę paskelbė vadinamąjį „mobilumo paketą“, tapo aišku, kad jame iš esmės palaikomi atskirų valstybių rinkas saugantys principai. Tiksliau – požiūris į minimalų atlyginimą, kabotažo apibrėžimai ir numatomi vairuotojų poilsio režimo reikalavimai rodo, kad rytiečiai bus stumiami iš ne savų rinkų ir jiems reikia ieškoti naujų sprendimų.
Vienas tokių sprendimų gali būti verslo emigracija. Ir tai atrodo labai logiška: pavyzdžiui, Prancūzijos rinkoje daugiausiai dirbantiems Lietuvos verslininkams įregistravus įmonę toje pačioje Prancūzijoje, ji nebepatirs šios šalies protekcionistinės politikos spaudimo. Atvirkščiai – ji netgi bus saugoma nuo mažesnius įkainius siūlančių tautiečių.
Stiprėjantis reiškinys
Tai, kad ši idėja nėra nauja ir jau netgi plintanti, leidžia suprasti pastaruoju metu „Linavos“ išplatintas pranešimas apie plintančią vežėjų emigraciją į Vakarų šalis. Jame pabrėžiamas vakarų valstybių protekcionizmas, darbuotojų trūkumas, didelis biurokratijos lygis, vengimas spręsti esamas problemas, nesuvokiamos privalomojo draudimo kainos ir kitos įsisenėjusios problemos, kurios verčia Lietuvos transporto įmones galvoti apie veiklos perkėlimą į užsienį.
„Linava“ atliko Lietuvos vežėjų apklausą, kurios rezultatai parodė, kad verslo emigracija jiems atrodo kaip patrauklus sprendimas. „Jau dabar ne viena Lietuvos transporto kompanija yra užregistravusi užsienyje savo filialus, į kuriuos iškeliauja ne tik dalis darbuotojų ir sunkvežimių, bet ir investicijų. Paskui gyventojus emigruoti pradeda ir verslas, o kartu ir sumokami mokesčiai. Dabartinės tendencijos verčia nerimauti, kad ateityje šis procesas tik stiprės“, – pabrėžiama asociacijos pranešime.
Akivaizdu, kad dėl šio reiškinio turėtų nerimauti ir mūsų politikai, nes iš Lietuvos iškeliaujantys mokesčiai ir darbo vietos valstybei padarys labai skausmingą ir ilgalaikį poveikį.
Kas veja iš Lietuvos?
Negalima pamiršti, kad verslo emigracija dažniausiai remiasi visiškai pragmatiniais motyvais. Pavyzdžiui, Estija vežėjus vilioja dėl galimų mokestinių lengvatų; Lenkijoje paprasčiau įsidarbinti trečiųjų šalių piliečius ir gerokai pigiau apdrausti transporto priemones; pigesnis draudimas vilioja ir Latvijoje; Vokietijoje galima lengviau gauti Rusijos leidimus. Galima rasti daugybę panašių priežasčių. „Brexit“ lemia tai, kad į Didžiąją Britaniją važiuojantys vežėjai steigia savo filialus Jungtinėje Karalystėje. Ir tai daro ne tik didžiosios įmonės: „CargoNews“ žiniomis, taip elgiasi 10 ar tik 5 sunkvežimius turinčios įmonės.
„Linavos“ apklausoje, paprašius argumentuoti mintis apie emigraciją, sulaukta tokių atsakymų, kaip: „dėl didesnio užsienio šalių konkurencingumo“, „dėl mažesnių mokesčių“, „dėl draudimo kainų (privalomojo civilinės atsakomybės – red. pastaba), „protekcionizmo įtaka“, „mažesnė administracinė našta, stabilesnė įstatyminė bazė, mažesnės draudimo kainos“, „mažesni mokesčiai, draudimo kainos, lengvatos pelno mokesčiui, degalų kainos ir daug kitų mokesčių“. Dalis įmonių užsiminė ir apie socialinę aplinką, geresnes leidimų kvotas, stabilesnę įstatymų bazę.
Be to, negalima nepastebėti, kad Lietuvos vežėjų lobizmas ir jų verslo protekcionizmas blanksta prieš beveik bet kurią konkuruojančią šalį.
Kas gali sulaikyti?
Akivaizdu, kad priežasčių yra daugiau, nei reikia. Ir didžioji dalis jų gali būti sprendžiama ne Briuselyje, o Vilniuje: Lietuvos vežėjai sakosi norintys lengvesnio trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimo, mokesčių mažinimo galimybės (pavyzdžiui, pelnui, turtui, žemės nuomai ar reinvesticijoms, grąžinti dalį už degalus sumokamo akcizo, kaip tai daroma kai kuriose Vakarų Europos šalyse), geresnio mūsų įmonių atstovavimo Europos Sąjungoje, pagaliau – vilkikų civilinės atsakomybės draudimo kainų mažinimas ir stabilizavimas.
Akivaizdu, kad vežėjai, sukuriantys apčiuopiamą BVP dalį, nori didesnio valdžios dėmesio konkrečių klausimų sprendimui. Ir, kol to nesulaukia – dairosi į kitas šalis.
Nežinomybės faktorius
Tačiau tikrai ne visi vežėjai skeptiškai žiūri į tolimesnę veiklą Lietuvoje. „CargoNews“ kalbino keletą vežėjų, savo veiklą vykdančių išskirtinai Vakarų Europos šalyse – dažniausiai Prancūzijoje ir Vokietijoje. Vieni jų sakėsi rimtai galvojantys apie įmonės perkėlimą į Vakarus, kiti apie tai net nesvarstantys. Visi jie tvirtino, kad Vakarų rinkoje jie konkuruoja ne mažomis kainomis, bet kokybe. „Aš negalėčiau konkuruoti, jeigu negalėčiau užtikrinti kokybės“, – sako Vokietijos rinkoje dirbantis Kauno verslininkas. Čia turime pastebėti, kad jautriais klausimais kalbantys vežėjai dažnai nenori viešinti savo tapatybės ir „CargoNews“ gerbia jų sprendimą.
Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Beniliukso šalyse dirbantis vežėjas iš Ukmergės sakosi be klausimų susitvarkantis su visais kylančiais protekcionistiniais reikalavimais: „parvešiu vairuotojus atostogauti, apnakvydinsiu juos viešbučiuose, sumokėsiu jiems kiek reikalaus – nematau dėl to problemų“, – tvirtino jis, pabrėždamas, kad didžiausia vertybė yra jo užsakovų pasitikėjimas.
„Dirbdamas per Vokietijoje registruotą įmonę, su Vokietijoje registruotais sunkvežimiais, įgyčiau ne vieną privalumą, – sako dar kitas kalbintas vežėjas. – Nekiltų klausimų dėl techninės apžiūros ir protekcionizmo, o vietinius vežėjus vokiečiai labiau vertina. Bet aš nežinau visų iššūkių, kurie laukia, iškėlus savo veiklą į užsienį. Ar man pavyks veiklą iš Vokietijos administruoti taip pat gerai, kaip dabar tai darau iš Kauno? Padaręs klaidas, aš prarasiu užsakovus!“
Kitas klausimas – kas bus, kai Vakarų šalys pajaus emigravusio verslo poveikį? Ar tada jie nesiims naujų priemonių? Verta nepamiršti vieno „Mobilumo paketo“ aspekto: šis dokumentų rinkinys numato griežtesnę kovą su fiktyviomis įmonėmis, vadinamomis „pašto dėžučių įmonėmis“. Juk Vakarų Europoje įsteigtus, bet realios veiklos nevykdančius, rytiečių filialus taip pat galima traktuoti kaip „pašto dėžučių įmones“. Jeigu eurokomisarai imsis veiklos prieš jas, toks scenarijus labai apribotų verslo emigracijos galimybes.
Finansų konsultantas: „tai – kaubojiški žaidimai“
Mokesčių patarėjo – įmonės „Merits“ asocijuotasis partneris – auditorius Gintaras Juškauskas, kalbėdamas apie verslo emigraciją, pradeda nuo visuotinai galiojančio principo: verslas moka mokesčius ne ten, kur yra jo adresas, bet ten, kur yra efektyvi to verslo valdymo struktūra.
„Šis principas galioja visose civilizuotose valstybėse, tame tarpe Baltarusijoje, Rusijoje ir kitur, – priduria jis. – Ir būna, kai mūsų transportininkams pasirodo, jog Estija yra labai patraukli šalis, nes joje nėra pelno mokesčio (nors jis realiai yra ir dar netgi didesnis, nei Lietuvoje, be to, ten yra daug kitų mokestinių minusų, kaip labai apribota galimybė iškelti Estijoje uždirbtą pelną, bet dabar – ne apie tai).
Yra „kaubojiškas“ scenarijus, kai Lietuvos rezidentai Estijoje įsteigia įmonę. Yra kažkiek geresnis scenarijus, kai įmonė registruojama Estijos rezidentų vardu, bet tame taip pat nėra nieko gero.
Realiai tas įmones valdo tie patys lietuvaičiai, sėdintys Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir kitur. Sprendimai priimami Lietuvoje, PIN kodų generatoriai yra Lietuvoje, pasiūlymai – iš Lietuvos ir tik sąskaitos išrašomos Estijoje. Šiais laikais VMI turi labai geras galimybes nustatyti, kur yra tikroji valdymo struktūra – tam reikia tiktai noro! O nustačius, kad įmonė realiai valdoma iš Lietuvos, pareikalaujama sumokėti visus lietuviškus mokesčius“, – situaciją aiškina mokesčių ekspertas. Jis tvirtina susidūręs su ne viena tokioje situacijoje susidūrusia ir pagalbos prašančia įmone, tačiau joms padėti, pasak G. Juškausko, jau būna vėlu.
„Kaip ir filmuose, gyvenime būna kaubojų, kurie joja ant arklio ir jų nenušauna. Versle taip pat būna tokių, bet jų procentas yra nedidelis. Kadangi Lietuvoje mokesčių administratorius „šaudyti“ gali už einamuosius metus ir penkerius praėjusius metus (iš viso – už iki šešerių metų siekiantį laikotarpį), likti nepaliestam tikimybė yra labai maža“ – tvirtina jis.
G. Juškauskas siūlo į kitą šalį norintiems persikelti verslininkams susirinkti savo šeimas ir turtą, išsiregistruoti kaip mokesčių mokėtojams bei tapti kitos valstybės rezidentais, įsteigusiais tenykštę įmonę. „Bet tada paaiškėja, kad tai nebeapsimoka“, – sako ekspertas. Reziumuodamas savo pastabas apie tokį modelį, jis sako, kad tai yra nuo pat pradžių „kreiva ir lengvai nulaužiama“ schema. Reikia pastebėti, kad tai neliečia atvejų, kai vežėjai įsteigia realiai veikiančius ir sprendimus priimančius padalinius kitose šalyse.
Todėl dabar, kalbant apie verslo emigraciją, būtina pastebėti, kad toks sprendimas turi būti labai gerai pamatuotas, įvertinant visą pašalinį poveikį.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.