Transporto savaitė (birželio 19-25 d.)
Septynios dienos – pakankamas laiko tarpas nutikti daugybei įvairiausių įvykių ir praėjusi savaitė tą puikiai įrodo. Per ją sužinojome daugybę svarbių naujienų iš Lietuvos ir kelių Europos šalių, bet labiausiai sukrėtęs įvykis – į nelegalių migrantų pasalą patekusio Lenkijos vairuotojo žūtis.
Barikada nusinešė vairuotojo gyvybę
Iliuzija, kad Kalė uosto prieigos jau saugios, buvo galutinai išblaškyta. Praėjusios savaitės pradžioje, naktį iš pirmadienio į antradienį kelyje žuvo Lenkijos pilietis. Jo vairuojamas mikroautobusas trenkėsi į sunkvežimį, kurį sustabdė ant kelio imigrantų iš rastų sudaryta barikada. Apie šį įvykį pranešė „Thelocal.fr“.
Tada vėl pasipylė sunkvežimių vairuotojams skirti perspėjimai saugotis barikadų. Primename, kad dažniausiai naktimis statomas barikadas migrantai naudoja tam, kad galėtų sustabdyti į Angliją važiuojantį sunkvežimį, tuomet patekti į jo krovinių skyrių, ant (arba už) kabinos, ar net į priekabos konstrukcijas ir taip nelegaliai pasiekti Jungtinę Karalystę.
Dabar lenko gyvybę nusinešęs įvykis registruotas greitkelyje A16, už 15 kilometrų nuo Kalė. Pranešama, kad į sunkvežimį atsitrenkęs mikroautobusas po smūgio užsidegė.
Prancūzijos policija suėmė devynis migrantus iš Eritrėjos, Etiopijos ir Afganistano, kurie buvo ištraukti iš sunkvežimio priekabos. Jiems pareikšti įtarimai pastačius barikadą ir sukėlus pavojų eismo saugumui.
Šis įvykis priminė, kad nuo 2014 metų tebesitęsianti Kalė krizė nėra išspręsta, nors „džiunglėmis“ vadinta stovykla buvo iškelta, o perkėlos prieigose pastatyta milžiniška, kelią juosianti tvora.
Dabar pranešama, kad barikados keliuose pasirodo vis dažniau ir vis daugiau migrantų grįžta į Kalė regioną. Ir nekyla abejonių, kad tai truks tol, kol JK išlaikys migrantų rojaus statusą. Šios šalies siūloma gerovė yra vilionė, kuriai atsispirs retas migrantas.
Skirtingai nuo ankstesnių atvejų, atrodo kad šįkart bus reaguojama griežčiau: Prancūzijos Vidaus reikalų ministras Gerardas Collombas pareiškė, kad vietinė policija turėtų persekioti viešąją tvarką pažeidžiančius ir pavojų eismo saugumui keliančius migrantus. O Lenkijos Vyriausybė jau eilinį kartą pateikė savo pasiūlymus prisidėti prie saugumo Kalė apylinkėse. Šįkart lenkai prancūzams siūlo savo pasieniečių pagalbą. Jeigu jau anie patys trečius metus nesusitvarko…
Rytai protestuoja – Vakarai toliau juos smaugia
„Linava“ praneša, kad praėjusį antradienį tarptautinėje vežėjų sąjungoje IRU į neformalią diskusiją rinkosi nacionalinių asociacijų atstovai, kurie aptarė pavasario pabaigoje Europos Komisijos paskelbtą „Mobilumo paketą“. Akivaizdu, kad šis dokumentas sukėlė daugiau aistrų, nei aiškumo, o jo galimas poveikis rinkai kol kas net nėra aiškiai suvokiamas.
Pasak „Linavos“ pranešimo, nepasitenkinimą numatytomis iniciatyvomis išreiškė ne tik Rytų Europos šalys, bet ir kai kurios Vakarų Europos valstybės. Pasikeista nuomonėmis kokius siūlymus IRU turėtų teikti Europos Komisijai dėl „Mobilumo paketo“.
Tačiau kol Rytai protestuoja, motyvuodami griaunamomis pamatinėmis ES vertybėmis, Vakarai toliau veržia svetimšaliams vežėjams skirtą kilpą: dabar Vokietijoje paskelbta informaciją dėl baudų dydžio įmonėms ir jų vairuotojams, kurie nesilaikys naujų reikalavimų atlikti kassavaitinį poilsį (45val.) ne transporto priemonėje.
Nustačius, kad vairuotojas kassavaitinį (45val.) poilsio laiką atliko transporto priemonės kabinoje, vairuotojui bus skiriama bauda iki 500 EUR, o už naujųjų reikalavimų nesilaikymą darbdavys už kiekvieną vairuotoją mokės iki 1500 EUR baudą.
Važtaraščiai galutinai perkelti į elektroninę erdvę
Valstybinė mokesčių inspekcija pranešė, kad Elektroninių važtaraščių sistemoje i.VAZ jau įdiegė visas numatytas sukurti el. paslaugas. Todėl, pasak pranešimo, dabar krovinio gabenimą ir jo etapus bus galima administruoti ir stebėti realiu laiku, o krovinį siunčiantys, vežantys ir jį gaunantys mokesčių mokėtojai galės glaudžiau bendradarbiauti.
Šiuo metu i.MAS naudojasi per 85 tūkst. vartotojų. Nuo i.VAZ starto į posistemį pateikta beveik 15 mln. važtaraščių, iš jų – 11 proc. el. važtaraščių. Daugiausiai važtaraščių duomenų VMI perduodama automatiškai, taip pat įkeliant iš anksto suformuotas rinkmenas. Per mėnesį tiesiogiai portale mokesčių mokėtojai, dažniausiai smulkiojo verslo atstovai, užpildo vidutiniškai apie 150 tūkst. važtaraščių.
Pokyčiai leidimų išdavimo tvarkoje
Praėjusią savaitę „Linavos“ paskelbė net kelis Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) pranešimus apie pasikeitimus bendroje leidimų išdavimo tvarkoje. Šie pakeitimai turėtų būti vertinami kaip progresyvūs, nes turėtų supaprastinti leidimų išdavimą ir sudaryti sąlygas nepanaudotų leidimų vėlesniam naudojimui.
Dabar Inspekcijos tarnautojas, išduodamas visų valstybių visų rūšių leidimus, nepildo skilties, kurioje turi būti vežėjo pavadinimas ir adresas. Tai prieš kelionę padaro vežėjas, atsakantis už tinkamą ir teisingą leidimų pildymą bei naudojimą.
Vežėjai, nepanaudoję ar negalintys panaudoti eilės Lenkijos, Serbijos, Uzbekistano, Turkijos, Kazachstano ir Rusijos trečiųjų šalių, taip pat Rusijos bendrųjų leidimų, per 45 kalendorines dienas privalo juos grąžinti neužpildytus, nesuteptus ir kitaip nesuniokotus. Tai daroma, siekiant sudaryti sąlygas leidimus išduoti pakartotinai.
Papildomi leidimai taip pat išduodami, vežėjui pateikus laisvos formos deklaraciją. Vežėjai, kurie negrąžina leidimų (panaudotų ar nepanaudotų) per nustatytą terminą, grąžina sugadintus leidimus arba juos praranda, einamaisiais metais praranda teisę gauti papildomus leidimus pagal deklaracijas.
Taip pat paskelbta, kad Nuo birželio mėn. 21 d. Rusijos dvišaliai leidimai su spec. žyma „leista vežti ir trečios šalies krovinius“ ir Kazachstano trečių šalių leidimai išduodami vienai transporto priemonei (anksčiau buvo trims transporto priemonėms).
Kitos naujienos
Kaip minėta pradžioje, praėjusią savaitę buvo ir daugiau svarbių naujienų: IRU TIR departamentas paskelbė, kad nuo birželio 14 dienos, įgyvendinant EK reglamentą Nr. 2017/989, padidinamas TIR garantijos dydis: ES teritorijoje jis sieks 100 000 eurų. Iki tol TIR garantija tokią sumą siekė Armėnijoje, Azerbaidžane, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Irane, Kirgizijoje, Serbijoje ir Ukrainoje.
Apie mokamų kelių tinklo praplėtimą pranešė Lenkija ir Belgija (pastaroji pakeitė ir apmokestinimo tarifą), o Lietuvai pasiūlytas projektas jungtis prie visą Baltijos jūrą juosiančio „Hyperloop“ susisiekimo tinklo. Žadama, kad juo bus gabenami ir kroviniai, o kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą truktų… 20 minučių.
Dabar tai skamba kaip fantastika, bet nežinia, ką mes apie tai galvosime po, pavyzdžiui, dešimties metų?
Geros darbo savaitės!
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.