Nauji/seni „Linavos“ galvosūkiai
Kaune vykęs pakartotinis vežėjų asociacijos kongresas išvengė tokios gėdos, kokią laikinoji sostinė kadaise patyrė savivaldybės rinkimuose balsavusi „prieš“ ir meru išsirinkusi „ubagų karalių“. Beveik keturi penktadaliai (193 iš 256) mandatus turėjusių delegatų nutarė, kad dar dvejus metus „Linavos“ prezidento pareigas eis Erlandas Mikėnas.
Ruošdamiesi svarbiausiam XXXI kongreso klausimui, suvažiavimo dalyviai tradiciškai išklausė asociacijos vadovo ataskaitą. Joje, be gerų žinių apie panaikintas milžiniškas skolas, optimizuotą sekretoriato darbą, iš naujo užmegztus ryšius su vežėjams svarbiausių institucijų lyderiais (ankstesnieji „Linavos“ vadovai atsisakė dalintis kontaktais) ir keleto panašių dalykų, buvo konstatuotas faktas, kad esminių permainų nei Rytų, nei Vakarų „fronte“ nėra. Dėl Rusijai paskelbtų ekonominių sankcijų galimybės darbuotis šioje šalyje susitraukė iki razinos dydžio. Ieškodami skalsesnės duonos vežėjai metėsi į Europą, netruko perpildyti pasiūlymais tenykštę rinką ir sulaukti atsako – šūsnies ribojimų, susijusių su minimaliu valandiniu atlyginimu, darbo ir poilsio režimu bei kai kuriais kitais specifiniais krovinių gabenimo aspektais, prilygstančiais „geležinių klumpių“ sudėvėjimui.
Kokie galimi sprendimai? Kas padaryta ir kas bus daroma artimiausiu metu? Kokie optimistiniai ir pesimistiniai Lietuvos transporto sektoriaus raidos scenarijai labiausiai tikėtini?
„Kaip IRU prezidiumo narys dalyvausiu dar mažiausiai dviejuose posėdžiuose ir rudenį vyksiančioje asamblėjoje. Visus šiuos mūsiškiams vežėjams gyvybiškai svarbius klausimus keliame kiekvieną kartą ir labai džiaugiuosi, kad ieškant atsakymų pradėta kalbėti apie IRU įstatų korekcijas ir prezidiumo narių skaičiaus didinimą. T. y. yra vilties, kad atėję nauji žmonės sudarys šiokią tokią atsvarą didžiųjų šalių – Europos senbuvių atstovams. Pastarieji dabar jau atviru tekstu sako, jog visi pastarojo meto protekcionistiniai reikalavimai sukurti tam, kad stiprūs Rytų Europos vežėjai – iš Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos etc. – grįžtų namo“, – atviravo E. Mikėnas.
Perrinktas „Linavos“ prezidentas apgailestavo ir dėl to, kokios pozicijos laikosi IRU dėl neseniai atskleistos skandalingos istorijos, kai nuo 1995-ųjų dalis už TIR knygeles gaunamų draudimo įmokoms skirtų pinigų buvo nukreipiama į įvairius lengvatinių mokesčių zonose įkurtus fondus ir naudojamia įvairiems nekilnojamojo turto investiciniams projektams Turkijoje, Rusijoje ir Ukrainoje. Atskleidus šiuos faktus „Ernst & Young“ atliko auditą, tačiau jo išvadose paskelbta, esą „jokių reikšmingų pažeidimų IRU vadovybės veikloje nenustatyta“…
„Priėmus sprendimą šiuos pinigus grąžinti vežėjams, kilo ginčai, kokiomis proporcijomis reikėtų padalinti keliasdešimt ar netgi keli šimtus milijonų eurų (auditas tiksliai neatskleidė, kiek lėšų pagal minėtą schemą sukaupta iš viso, bet prasitarė, kad vien į Meno saloje registruotą „Westyard Developments Limited“ buvo pervesta bent 90 mln. eurų): ar pinigai turėtų tekti tik pirkusiems TIR knygeles, ar visiems vežėjams? Nors logiškai mąstant, Vakarų šalių transporto kompanijos, TIR knygelėms neišleidusios nė cento, neturėtų gauti nieko, IRU prezidiumo narių dauguma balsavo už tai, kad dalybų proporcija būtų 40:60. T. y. jokios finansinės naštos neturėję gaus 40 proc.“, – pasakoja E. Mikėnas.
Praėjusią savaitę dėl šių dalykų įvyko dar vienas derybų raundas, kurio metu Lietuvos vežėjų atstovai įteikė paketą pakankamai griežtai suformuluotų klausimų. E. Mikėnas atsiprašė, jog kol kas negalintis atskleisti jų turinio, tačiau patikino, kad nuo būsimų atsakymų nemaža dalimi priklausys, pagal kokį algoritmą ir kaip bus kuriama specializuota vežėjų draudimo bendrovė. Preliminariais duomenimis, „Linava“ iš IRU atgaus beveik 3,7 mln. eurų grynais ir dar apie 1,2 mln. per specialius fondus.
Klausiamas, kokia tikimybė, kad ateityje vežėjai galės dirbti bent jau pagal tokias „žaidimo“ taisykles, kokios buvo užfiksuotos stojimo į ES sutartyje, E. Mikėnas sakė manąs, jog susitarti su Rusija gali būti lengviau.
„Faktas, kad kabotažiniai pervežimai bus ribojami. Neatsakytas klausimas tik kaip drastiškai. Dabar darbinėse diskusijose kalbama apie galimybę savaitę dirbti be apribojimų, o po to – vilkikas turėtų išvažiuoti iš tos šalies, kurioje gabeno krovinius jos vidaus maršrutais. Kad ir kaip žiauriai tai skambėtų, toks variantas yra kur kas geresnis nei vakarų šalių siūlomos 4 dienos kabotažiniams pervežimams. Tokiu atveju kai kurie užsakymai būtų neįgyvendinami. Akivaizdu, kad dabar visas logistikos verslas stoviu didelių permainų kryžkelėje ir kurlink viskas pajudės, kol kas galima tik spėlioti. Vienaip viskas evoliucionuos jei ekonominių sankcijų karas užsitęs ir kitaip, jei padėtis normalizuosis. Tiesą sakant, pastarasis variantas kol kas atrodo mažiau tikėtinas, todėl vežėjai pradėjo kalbėti apie kompensacijų mechanizmą, panašų į egzistuojantį žemės ūkio sektoriuje. Tai padėtų sumažinti įtampą ir leistų išvengti esmines Europos vertybes diskredituojančių sprendimų“, – pasakojo „Linavos“ prezidentas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.