Transporto savaitė (balandžio 3 – 9 d.)
Šiųmetinio balandžio startas įeis ne tik į meteorologų metraščius dėl rekordinės šilumos bangos, bet ir Lietuvos transporto istoriją: pristatydamas tradicinį „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“ Valstybės saugumo departamento bei Krašto apsaugos ministerijos žvalgybininkai pirmą kartą išanalizavo problemas, su kuriomis nuolat susiduria mūsų šalies vežėjai. Be to, paaiškėjo ko artimiausiu metu gali tikėtis transportininkai – griežtinamos Europos Sąjungos išorės sienų kontrolės, brangstančios naftos (vadinasi netrukus kils degalų kainos) ir dėl prasidedančių kelio remonto darbų gaišaties kai kuriose svarbiose magistralėse.
Problemos nėra?
Tiesą sakant, VSD pranešimą „netikėtu“ galima vadinti tik gerokai įsikarščiavus: apie Rusijos vykdomą protekcionistinę politiką, nukreiptą prieš kaimyninių šalių transportininkus, mūsų vežėjai kalba bent trejetą pastarųjų metų. Kremlius jau seniai dėjo pastangas visus įmanomus krovinius nukreipti per savus Ust Lugos, Sankt Peterburgo bei Primorsko jūrų uostus, atitinkamai koregavo geležinkelio tarifus ar tiesiog stengėsi sukurti kuo nepalankesnes sąlygas kitų šalių verslininkams.
Ataskaitoje nurodoma, jog pagrindinis Rusijos tikslas autotransporto pervežimų sektoriuje buvo blokuoti lietuviškų kompanijų vykdomą tranzitinių krovinių pervežimą, siekiant ilgainiui perimti visą nelietuviškos kilmės krovinių gabenimą. 2016 m. Lietuvos autotransporto pervežimų įmonės buvo priverstos toliau konkuruoti su Rusijos įmonėmis nelygiavertėmis sąlygomis. Rusija ne tik darė spaudimą Baltarusijos muitinės kontrolės pareigūnams periodiškai stabdyti krovinių pervežimus Lietuvos–Baltarusijos pasienio kontrolės punktuose, bet ir pradėjo taikyti daugiau administracinių reikalavimų Lietuvos autotransporto bendrovėms ir valstybinėms institucijoms, be to, buvo padidinti kelių mokesčiai. Tokiu būdu Rusijos atstovai teigė siekiantys panaikinti įstatymų spragas, leidžiančias įvežti į Rusiją uždraustas ES šalių prekes.
Kaip tik dėl šių priežasčių Lietuvos vežėjai radikaliai pakeitė savo veiklos kryptis ir, atnaujinę transporto parką, kibo į darbą Vakarų Europoje. Įdomiausia šioje istorijoje yra mūsiškių transporto strategų pozicija. Niekaip neprisidėję prie verslo sąlygų normalizavimo ar bent jau nepasiekę jokių apčiuopiamų pergalių lobistų mūšiuose, Susisiekimo ministerijos vadovai leidžia suprasti, kad viskas yra OK.
CargoNews.lt paprašytas pakomentuoti „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“ fiksuojamas problemas, viceministras Ričardas Degutis nurodė, esą „pastaruoju metu Lietuvos ir Rusijos krovinių vežimo kelių transportu rinkoje matomas stabilumas. Vežimų skaičius iš abiejų pusių tolydžiai auga. Lietuvos vežėjai aktyviai dirba tiek Europos Sąjungos, tiek Rytų rinkose. Siekiant palaikyti šias tendencijas, reguliariai vyksta Lietuvos ir Rusijos kelių transporto ekspertų komisijos susitikimai“ (daugiau šia tema galima perskaityti čia).
Pasienio „filtras“ bus tankesnis
Praėjusią savaitę išplatinta informacija apie ketinimus nuo balandžio 7-osios griežtinti Europos Sąjungos išorės sienų kontrolę. Pareigūnai kur kas daugiau dėmesio skirs ne vien trečiųjų šalių, bet ir kitų į ES atvykstančių ar iš jos išvykstančių asmenų, taip pat ir ES valstybių piliečių dokumento patikrai. Žadama duomenis tikrinti įvairiuose registruose, pamestų bei pavogtų dokumentų bazėse.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Sienos kontrolės organizavimo valdybos Pasienio kontrolės punktų skyriaus viršininkas Sigitas Ratkevičius komentuodamas šį sprendimą patikino, kad ypač didelių pasikeitimų nebus. Prieš keletą metų punktuose jau buvo įdiegta biometrinės patikros sistema, todėl naujos techninės įrangos neprireiks, o užfiksavus, kad nuodugni patikra pernelyg lėtina pasienio eismą, bus taikomas atrankinio tikrinimo metodas – nustatoma tik asmens tapatybė ir dokumento autentiškumas.
Lenkijoje – tranzitinių prekių monitoringas
Vežėjams reiktų susitaikyti ir išaugsiančia administracinių rūpesčių našta važiuojant per Lenkiją. Kaimyninės šalies prezidentas pasirašė įstatymą dėl krovinių, gabenamų automobilių transportu, monitoringo, kuriuo numato nuo gegužės 1-osios taikyti naujus reikalavimus gabenantiems logistikos schemų dalyviams. Jiems bus sukurtas specialus registras, kuriame atitinkamą informaciją privalės teikti krovinio siuntėjai, gavėjui ir vežėjai. Detaliau apie naująją tvarką galima paskaityti čia.
Ties Panevėžiu – „VIA Baltica“ remontas
Praėjusią savaitę paskelbta apie pradedamą Panevėžio aplinkkelio, kuris yra tarptautinės magistralės „Via Baltica“ dalis, rekonstrukciją. Šiemet bus pradėtas atnaujinti pirmasis 10 kilometrų ruožas, o po metų – kitų 12 km. Visą aplinkkelį tikimasi atnaujinti 2019 metais. Numatomų darbų vertė siekia 14,2 mln. eurų.
Beje, šiemet Lietuvos kelių tinklo plėtrai ir priežiūrai iš Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirtų lėšų planuojama paskirstyti per 499 mln. eurų. Tai sudaro 10 proc. daugiau lėšų nei 2016 m.
Iš viso „Via Baltica“ plėtrai planuojama skirti 24 mln. eurų, o valstybinės reikšmės žvyrkelių atkarpoms, jungiančioms asfaltuotus kelių ruožus, numatyta per 83 mln. eurų. Su „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimu susijusiems vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti – 13 mln. eurų.
Estiška egzotika
Važiuojantiems į Estiją reikia morališkai nusiteikti vienai naujovei – galimiems susitikimams su keliuose ir gatvėse judančiais savaeigiais robotais. Talinas pritarė atitinkamoms Kelių eismo įstatymo pataisoms, kuriomis nustatoma tokio mechanizmų judėjimo tvarka. Estų politikai ryžosi eksperimentui, kurio metu į eismo srautą galės įsilieti bent iš dalies automatizuotos transporto priemonės, judančios iki 6 km/val. greičiu ir galinčios būti iki 1,2 metrų aukščio, 0,8 metro pločio bei 50 kg o svorio. Robotai privalės turėti tokias pat šviesos signalų sistemas ir ženklinimą kaip automobiliai.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.