Vežėjų draudimo klausimai ir aktualijos
Šiandien vežėjai susiduria su daugybe problemų, ribojančių jų konkurencingumą. Viena iš jų – brangstantis draudimas, kuriuo susidomėjo net Vyriausybė. Be to, kartais sunku suprasti automobilio ir krovinio draudimo tvarką bei apimtį, kai kelyje įvyksta specifinis incidentas. Todėl aktualu pasiaiškinti, kas vyksta draudimo rinkoje ir ar galėtų vežėjai jaustis saugūs pačiose netikėčiausiose situacijose.
O jeigu tai būtų tiltas!?
Įsivaizduokime, kad sunkvežimio vairuotojas pateko į avariją, kurioje smarkiai nukentėjo ne tik jo transporto priemonė ir gabenamas krovinys, bet ir trečiųjų fizinių ir/ar juridinių asmenų turtas. Pavyzdžiui, nuo patirto smūgio krovinys iškrito ir padarė apčiuopiamą žalą tiltui. Kitaip tariant, kaštai yra pakankamai dideli. Galimas papildomas niuansas – avarija įvyko ne Europos Sąjungos šalyje. Ir čia kyla klausimas: „Gali vežėjas apsidrausti nuo tokių situacijų, ar draudimo kompanijos tam tikrais atvejais nepadeda?“
CargoNews.lt nusprendė padaryti paprastą eksperimentą – tiesiog nueiti į vienos didžiausių Lietuvoje veikiančių draudimo kompanijų filialą ir eilinio kliento pavidalu patikslinti rūpimus momentus. Naujienos yra dvi. Geroji – draudikai gali padėti net sunkiausioje situacijoje. Blogoji – bet kuri užgaida už Jūsų pinigus (tai yra, jeigu ketinate griauti tiltus ar viadukus, bukite pasiruošę pakloti ant stalo kelis tūkstančius eurų).
Pradėkime nuo pagrindų. Vairuotojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas – draudimo rūšis, kuri užtikrina, kad dėl Jūsų kaltės įvykus eismo įvykiui bus atlyginta kitų asmenų sveikatai ar turtui padaryta žala. KASKO draudimas atlygins Jūsų nuostolius, jei automobilis nukentės avarijoje, vagystės metu ar bus apgadintas stichinės nelaimės bei trečiųjų asmenų. „Kiti asmenys“ ir jų turtas – tai ir miesto turtas (infrastruktūra, viešojo transporto stovėjimo aikštelės, šviesoforai ir taip toliau).
Tuo pat metu galima drausti savo visų rūšių transporto priemonėmis gabenamą krovinį (nuo gaisro, sprogimo, medžių kritimo ir taip toliau) ir, vadovaujantis CMR konvencija, vežėjo civilinę atsakomybę dėl tuo kroviniu tretiesiems asmenims padarytos turtinės žalos.
Pažymėtina, kad draudimas galioja pervežimams tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek užsienyje. Pastaruoju atveju veikia vadinamoji „žalia korta“, kuri gali būti trumpalaikė ar ilgalaikė. Tačiau yra niuansas. Draudimo kompanijos darbuotoja parodė 48 valstybių sąrašą, kur galioja šis dokumentas. Įdomu, kad jame galima rasti tiek Europos, tiek postsovietinės erdvės valstybes, bet ne visas. Pavyzdžiui, Rusija, Baltarusija, Ukraina, net Azerbaidžanas yra, o Armėnijos, Gruzijos ir Centrinės Azijos šalių nėra. Pastaraisiais atvejais, kaip paaiškino kompanijos atstovė, reikia įsigyti atitinkamų valstybių draudimo dokumentus, kuriuos numato jų įstatymai.
Apibendrinant, galima konstatuoti, kad apsidrausti vežėjas gali nuo visko (arba beveik nuo visko). Tik jis atskirai turi pasirūpinti automobilio ir krovinio saugumu. Tarptautinės kelionės atveju būtina atkreipti dėmesį, į kurią užsienio šalį važiuojama. Pagaliau, savaime suprantama, kad žalą draudikai atlygins, tik jeigu incidento metu buvo laikomasi visų saugumo reikalavimų (vairuotojas buvo blaivus bei pagal taisykles pailsėjęs, automobilis – techniškai tvarkingas ir t.t.).
Visa kita – kainos klausimas, priklausantis ne tik nuo kelionės ir krovinio specifiškumo, bet ir nuo draudimo rinkos sąlygų. Lietuvoje šiame kontekste užvirė karšta diskusija, nes vežėjus tiesiog šokiruoja nauji draudimo kompanijų įkainiai.
Vežėjai prieš draudėjus
CargoNews.lt jau rašė apie tai, jog šalies vežėjai skambina pavojaus varpais, kadangi pastaruoju metu draudikų siūlomos sąlygos jiems yra sunkiai protu suvokiamos – daliai transporto bendrovių privalomasis civilinės atsakomybės draudimas pabrango 3-4 kartus (o tai tūkstančiai eurų), kas, kaip teigia Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, trikdo jų veiklą ir neabejotinai atsilieps vežėjų tarptautiniam konkurencingumui bei darbo vietoms.
Draudimo kompanijos aiškina savo veiksmus, pavyzdžiui, ypatingu Lietuvos vežėjų rizikingumu ir tuo, kad brangsta automobilių remonto paslaugos, bet svarbiausia – pastaruosius kelerius metus draudimo paslaugos vairuotojams pigo dėl aršios konkurencijos rinkoje, kas negalėjo tęstis amžinai. Kaip sakė lietuviško „ERGO Insurance“ filialo Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius: „Turime atvejį, kai nuolat mažėjančios transporto draudimo kainos ir pigios paslaugos galiausiai atsisuko prieš patį draudėją. Ilgą laiką privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas buvo labai pigus ir bene pigiausias Europoje. Ši žinia buvo puiki vairuotojams, tačiau draudimo rinkai nešė nuostolius. Mažos paslaugos kainos ilgam neišsilaiko, todėl draudėjai dabar už paslaugas moka jau kur kas daugiau“ (tiesa, pažiūrėjus į pigesnius kaimyninių šalių draudimo įkainius, norisi sutikti su „Linavos“ vadovo Erlando Mikėno išvada, kad „užsienio draudikų ir apetitas mažesnis, ir verslo etika aukštesnė, ir darbo profesionalumas atstovaujant savo klientus geresnis“).
Taip pat draudikai teigia, kad kuo toliau, tuo draudimas darosi vis labiau individualizuotas ir priklauso nuo daugybės kriterijų, kurie gali tiek pakelti, tiek sumažinti paslaugos kainą. Tačiau vežėjai teigiamo tokio „individualaus požiūrio“ efekto nemato ir pirmiausiai jaučia draudimo kainų augimą. O aiškina jie tai paprastai – sumažėjo konkurencija ir prasidėjo „legalus reketas“; be to, vežėjų draudimo segmente susidarė užsakymų perteklius, kas mažina draudikų suinteresuotumą papildomais klientais, kurie gali atnešti papildomų kaštų.
Ką sako valstybė
Situacija yra tokia rimta, kad vežėjai net nežino ko griebtis – ar rengti protesto akcijas, ar važiuoti be draudimo. Kadangi ore sklinda monopolistinio suokalbio kvapas, „Linavos“ prezidentas E. Mikėnas ragina valstybę „imtis reguliacinių priemonių“. „Mano supratimu, jeigu yra žodis privalomas, tada jis turi būti reguliuojamas,“ – kalbėjo UAB „HTR1“ direktorius Artūras Mockevičius.
Tačiau kaip teigia Lietuvos banko Draudimo priežiūros skyriaus viršininkas Marius Dumbauskas: „Nėra nė vienos bendrovės, kuri nėra apdraudusi sunkvežimio. Specialiai šiandien pažiūrėjau statistiką. Taip, visi mes norime pirkti pigiau, labai suprantami tokie dalykai, bet, na, yra kaip yra. Konkurencija pakankamai didelė, manyčiau, ir pakankamai tvirta. Kainas turi reguliuoti rinka. ES teisės aktai labai aiškiai draudžia reguliuoti kainas šitoje srityje“.
Specialiai CargoNews.lt ponas Dumbauskas, negindamas nei draudikų, nei vežėjų interesų, sudėjo kelis akcentus. Pirma, dabar draudimo kainos tikrai ūgtelėjo, bet jeigu imti ilgesnį (5-6 metų) laikotarpį, greičiau tendencingai išsilygino. Antra, sunku kalbėti apie konkurencijos draudimo rinkoje nebuvimą, bet jeigu yra kažkokių suokalbio ar kitų neteisėtų veiksmų požymių, dėmesį į tai turėtų atkreipti Konkurencijos taryba. Trečia, finansinius santykius tarp vartotųjų (vežėjų) ir draudikų turėtų reguliuoti rinka, bet Lietuvos bankas vis tik galėtų pagalvoti apie tam tikrus reguliacinius (teisinius) veiksmus, tačiau (a) sausi skaičiai rodo, kad draudikai neuždirba nerealiai didelio pelno iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (net patiria nuostolį); (b) sprendimas dėl kažkokių reguliacinių veiksmų turėtų būti kolegialus, susėdus prie stalo visoms suinteresuotoms pusėms su galimu Vyriausybės koordinaciniu vaidmeniu.
Vežėjų susitikime su premjeru buvo aptarti galimi TPVCA (transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės) privalomojo draudimo įstatymo pakeitimai, galintys užkirsti kelią nesąžiningoms praktikoms draudimo rinkoje, bei reikalingi ES teisės aktų pokyčiai, padėsiantys užtikrinti teisę ES subjektams draustis bet kurioje ES šalyje narėje (pagal dabar galiojančius įstatymus, drausti transporto priemonę civiline atsakomybe galima tik toje valstybėje, kurioje ji registruota). CargoNews.lt pasidomėjo Vyriausybėje, ar ji jau pradėjo ką nors daryti, reaguodama į vežėjų skundus. Buvo atsakyta, kad „šiuo metu yra vertinama situacija dėl draudimo kainų, artimiausiu metu planuojama organizuoti susitikimus su interesuotomis institucijomis, organizacijomis“.
Konkurencijos tarybos komentaras buvo platesnis: „Informuojame, jog Konkurencijos taryba šiuo metu neatlieka jokių tyrimų dėl galimų draudžiamų susitarimų draudimo sektoriuje, kadangi neturime pagrindo teigti, jog draudimo rinkoje veikiančios bendrovės sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą. Vien tai, kad draudimo bendrovės pakėlė paslaugų kainas, savaime nerodo, kad buvo sudarytas konkurenciją ribojantis susitarimas. Pabrėžiame, kad Konkurencijos taryba kiekvieną situaciją turi įvertinti individualiai ir atsižvelgti į visų atitinkamos situacijos požymių visumą. Bendrovėms reiškiami kaltinimai dėl galimų tam tikrų Konkurencijos tarybos tiriamų veiklos sričių pažeidimo turi būti paremti konkrečiais įrodymais, kuriuos įvertinusi Konkurencijos taryba priima sprendimą dėl tyrimo pradėjimo“.
Atskirai buvo išaiškinta situacija dėl tų pačių „BTA“ ir „Compensa“ vadovų: „Informuojame, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. Konkurencijos taryba leido vykdyti koncentraciją VIENNA INSURANCE GROUP AG Wiener Versicherung Gruppe įsigyjant iki 100 proc. BTA Baltic Insurance Company AAS akcijų su koncentracijos įsipareigojimais. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad kol nėra įgyvendinti koncentracijos įsipareigojimai, koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai privalo veikti atskirai ir išlaikyti atskirus valdymo organus. Šiuo metu įsipareigojimai dar nėra įvykdyti, tad BTA ir Compensa vadovai negalėtų būti bendri“.
***
Apibendrinant, galima teigti, kad apsidrausti vežėjai gali beveik nuo visko, bet problema yra paslaugų kainos, kurių mažėjimo jiems, atrodo, laukti neverta. Draudikai laikosi pozicijos, kad jų įkainiai paprasčiausiai išsilygino, Lietuvos bankas ir Konkurencijos taryba draudimo rinkos iškrypimo požymių nemato (nors pasiruošę atsižvelgti į konkrečius piktnaudžiavimo faktus), o Vyriausybė tik ruošiasi susitikimams su visomis suinteresuotomis pusėmis. Tokiu būdu, greito problemos sprendimo nebus, ir transporto kompanijoms, matyt, teks pratintis prie „duonos už dešimt eurų“, pačioms ieškoti konkurencijos draudimo sektoriuje nebuvimo įrodymų arba imtis ryžtingų protestinių veiksmų.
Komentarai
Įvyko avarija Rusijoje, apgadintas vilkikas. Iš kart pranešiau draudimo bendrovei BTA. Jie man paaiškino: čia tavo bėda tvarkykis kaip išmanai. O žalia korta ? jie atsakė, na ir kas, mes nusiplaunam rankas. Tai jų žodžiai. Ir dar , nenori nesidrausk.
Turiu 3 vilkikus. Po poros zalu (viena dar nesureguliuota) siuloma BTA draudimo kaina 2000eur/men kiekvienam vilkikui Europoje. Tiesiai sviesiai ne tik BTA bet ir kitos kompanijos pasake: tu mums neidomus, kaina tiesiog turime pasiulyti pagal istatymus.
Aš irgi už tai, kad būtų leista draustis bet kurioje europos valstybėje. Turiu tik du vilkikus ir draudimo kompanijos iš viso nesiskaito su manimi, sako: Tu mums ne klientas, kai turėsi 5 ar 10, tada kalbėsime. O dabar moku maksimumą palyginus su kitais vežėjais. Vietinis vilkiko draudimas 1300 euru, o lenkai už tokią sumą draudžiasi po visą europą ir dar su keleta įvykių per metus.
Ar cia sveika? vilkiko draudimas darbui lietuvoje, 900 euru? Jeigu draudimo kompanijos verkia kad neissilaiko, tereikia vieno istatymo pakeitimo, kad drausti galima bet kurioje europos sajungos salyje! Lenkijoje PZU draudimas , galiojantis visoje europos sajungoje, kainavo 2000 zlotu! Pats draudziau!!
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.