Ginče su draudikais vežėjai ieško valdžios užtarimo
Šalies vežėjai skambina pavojaus varpais – paskutiniu metu draudikų siūlomos sąlygos jiems yra sunkiai protu suvokiamos. Daliai pervežimų bendrovių privalomasis civilinės atsakomybės draudimas pabrango net 3-4 kartus. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ sako, kad susiklosčiusi situacija trikdo transporto bendrovių veiklą, tai atsilieps ir vežėjų tarptautiniam konkurencingumui bei darbo vietoms. Šios problemos nagrinėtos „Linava“ prezidento Erlando Mikėno susitikime su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu.
Pabrango tris kartus
Nuo 2,5 iki 5,5 tūkst. eurų, o kai kada ir 15 tūkst. eurų. Tokį vilkikų draudimo kainos šuolį teko patirti Šiauliuose įsikūrusiai tarptautinių pervežimų įmonei „Aderita“, valdančiai 10-ies sunkiasvorių automobilių parką. Šios bendrovės direktorė Edita Blodžiūnienė teigia iš pradžių bandžiusi aiškintis, kas vyksta, tačiau greitai supratusi – įvykiai nepasiduoda jokiai logikai.
„Per 2015-uosius turėjome penkis draudžiamuosius įvykius, tačiau jie nebuvo dideli – žala svyravo nuo 100 eurų iki 8 tūkst. eurų. Draudikai nesigilina, koks buvo žalos dydis – mato, kad buvo penkios žalos, ir kelia kainas. Iš karto po to mums draudimo kainos pakilo, už vieną vilkiką teko sumokėti 5,8 tūkst. eurų draudimo įmoką, tačiau 2016-aisiais neturėjome nė vienos žalos ir kainos po truputi pradėjo normalizuotis – draudimo polisai automobiliams sumažėjo iki 3 tūkst., vieną automobilį pavyko apdrausti ir už 2,4 tūkst. eurų“, – pasakoja verslininkė.
Atokvėpis nebuvo ilgas. Spalio mėnesį vienas iš įmonės vilkikų Didžiojoje Britanijoje pateko į eismo įvykį. Nors vairuotojas nebuvo kaltas, tačiau apsidrausdama įmonės vadovė užregistravo įvykį draudimo bendrovėje BTA, kur transporto priemonė ir buvo drausta. Po kurio laiko, pateikus dokumentus, pavyko įrodyti, kad įmonės atstovas nėra įvykio kaltininkas, tačiau nuo tolimesnių įvykių tai jau neapsaugojo.
„Po dviejų savaičių baigėsi šio automobilio techninė apžiūra ir draudimas. Bandau apdrausti, o jie ir sako – matome sistemoje, kad ši mašina patekusi ne į vieną įvykį, yra netvarkinga, todėl atsisakome drausti. Nesvarbu, kad tie du įvykiai buvo su užkardu, t. y. mažareikšmiai – yra sistemoje žalos faktas ir viskas. Iš draudikų vienintelė „Compensa“ pasiūlė draudimą už 8 tūkst. eurų. Po kelių dienų jie apsigalvojo ir kainą pakėlė iki sunkiai suvokiamų 15 tūkst. eurų“, – sako E.Blodžiūnienė.
Vadovė rado sprendimą, bet jis kainavo brangiai – apdraudė automobilį mėnesiui už 2 tūkst. eurų, kad būtų galima jį pateikti techninei apžiūrai. Seniau už panašią sumą ji galėjo drausti automobilį metams.
„Panašūs dalykai vyksta ir su puspriekabėmis. Puspriekabė be vilkiko negali padaryti žalos niekam, tad draudimo kaina puspriekabėms anksčiu buvo 50 eurų metams. Dabar jau – 950 eurų. Ir tik vienintelė „Compensa“ sutinka jas drausti. Kitos draudimo bendrovės atsisako, jei pas juos nėra apdrausti mūsų vilkikai. O vilkikų neįmanoma apdrausti, nes kainos beprotiškos ir prašoma visą įmoką sumokėti iš karto, kas yra nepakeliama našta“, – apie užburtą ratą pasakoja vadovė.
Ne pavienis atvejis
Vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas sako, kad problemos, su kuriomis susidūrė „Aderita“, nėra pavienis atvejis – transporto bendrovėms privalomasis civilinės atsakomybės draudimo kainos kyla masiškai.
„Mūsų duomenys rodo, kad skirtingiems vežėjams draudimas per porą metų pabrango nuo 30 iki 300 proc. Per tą laiką vežėjai netapo labiau nedrausmingi ar dažniau patenkantys į eismo įvykius. Pagrindine priežastimi įvardinčiau išnykusią konkurenciją tarp draudimo bendrovių. Kas atsitiko tarp draudikų, kad jie nustojo varžytis, sunku pasakyti“, – sako E.Mikėnas.
E. Mikėnui antrina ir E. Blodžiūnienė. Pasak jos, po ilgų susirašinėjimų pavyko gauti miglotą atsakymą, kad smulkieji vežėjai nedomina draudikų. „Pagrindinė susidariusios situacijos priežastis – konkurencijos tarp draudikų nebuvimas. Jie aiškina, kad turi pakankamai didelį portfelį vežėjų, yra jų perteklius, todėl visaip vengia drausti, ypač smulkiuosius. Pervežėjai, kurie turi panašų automobilių parką kaip mes, moka už draudimą panašiai – o mes mokame vidutiniškai 5,5 tūkst., kai prieš kelis metus kainos buvo perpus mažesnės“, – teigia „Aderitos“ vadovė.
Tokių kainų kilimo priežastimi galėtų būti draudikų tarpusavio ryšiai. Transporto bendrovėms draudimo paslaugas teikia trys įmonės: „Gjensidige“, „Compensa“ ir BTA. Apie 75 proc. Didžiosios Britanijos draudimo portfelio valdo dvi kompanijos: „Compensa“ ir BTA. „Compensa“ priklauso įmonių grupei „Vienna Insurance Group“, kuri praėjusiais metais įsigijo BTA akcijų paketą – taigi yra valdomi vieno savininko. Po šio sandorio draudimo kainos vežėjams, kurie vyksta į Didžiąją Britaniją, buvo gerokai pakeltos.
Reikia valdžios įsikišimo?
„Aderitos“ vadovė žodžių į vatą nevynioja ir teigia, kad dabartinė susiklosčiusi situacija yra ne kas kita, kaip „legalus reketas“.
„Mūsų įmonės sumokamos įmokos viršija išmokas tris kartus, taigi draudikams dirbti su mumis apsimoka. Jie pamatė, kad galime mokėti 5 tūkst. eurų, tai kodėl neimti ir toliau tokių pinigų?“, – apie susiklosčiusią situaciją emocingai kalba E. Blodžiūnienė.
„Linava“ ieško priemonių spręsti susidariusią situaciją. Viena iš jų – nuosavos draudimo įmonės steigimas, kuris padidintų konkurenciją draudimo rinkoje ir taip sumažintų kainas vežėjams. Į naujos bendrovės valdymą būtų pritraukiamos didžiausios vežėjų bendrovės.
„Dabartinė situacija kelia grėsmę visam transporto sektoriui. Be privalomojo civilinio atsakomybės draudimo pervežimai yra neįmanomi. Maža to, didėjant kitoms sąnaudoms, pvz., dėl naujų protekcionistinių reikalavimų Vakarų šalyse atsirandančios papildomos administracinės naštos ar brangstant degalams, vežėjai užspaudžiami į kampą. Transporto sektorius yra gyvybiškai svarbus šalies ekonomikai, jis sukuria 12 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau, kaip matome, esame neapsaugoti nuo draudikų savivalės. Mes imamės veiksmų, tačiau ir valstybė, atsižvelgdama į transporto sektoriaus svarbą, turėtų imtis reguliacinių priemonių“, – sako „Linavos“ prezidentas E. Mikėnas.
Kaimyninėse šalyse draudimo įmokos krovininiam transportui yra gerokai mažesnės, todėl tęsiantis tokiai situacijai šalies vežėjai gali prarasti konkurencingumą ir rinkas, o tai turės skaudžių padarinių tiek šalies ekonomikai, tiek darbo vietoms.
„Apie esamą problemą informavome visas tam įtakos galinčias turėti valstybines institucijas, įskaitant ir Lietuvos banką. Situacija kol kas nesikeičia, o vežėjai jau nebeturi resursų atlaikyti milžinišką kitų šalių vežėjų konkurenciją. Ne vienas vežėjas siūlė blokuoti kelius, stabdyti eismą, paralyžiuoti didžiuosius miestus ar kitomis drastiškomis priemonėmis atkreipti dėmesį į draudikų savivalę. Manau, kad toks scenarijus tikrai nėra išeitis, tačiau raminti vežėjus „Linava“ jau nebeturi argumentų. Tikime, kad galima situaciją išspręsti ir be kraštutinių priemonių, bet vežėjų kantrybė jau išseko“, – teigia E. Mikėnas.
Praėjusį penktadienį šie klausimai buvo aptarti su Vyriausybės vadovu Sauliumi Skverneliu. „Linavos“ atstovai išsakė savo nuoskaudas ir pristatė galimus scenarijus, kaip valdžios institucijos galėtų paveikti šalies transporto sektorių.
„Ministrą pirmininką informavome apie esamą problemą ir draudikų poziciją, pateikėme jam konkrečių faktų ir duomenų apie jau dabar beveik nebepakeliamas draudimo kainas, kurios ir toliau auga. Kadangi kitos tam įtakos galinčios turėti valstybinės institucijos, netgi Lietuvos bankas, į esamą problemą nekreipė dėmesio, dabar tikimės pagalbos iš Vyriausybės. Jie žino apie šios problemos mastą, bet labai aktyviai šiuo klausimu dirba ir draudimo bendrovių lobistai“, – kalbėjo „Linavos“ prezidentas.
Aptarti galimi TPVCA privalomojo draudimo įstatymo pakeitimai, galintys užkirsti kelią nesąžiningoms praktikoms draudimo rinkoje, bei reikalingi ES teisės aktų pokyčiai, padėsiantys užtikrinti teisę ES subjektams draustis bet kurioje ES šalyje narėje.
Komentarai
Ne pas tuos kreipiasi. Reikia pas Paksą eiti, tualetinio popieriaus parūpins ir Lolišvili pagalbą... O jei rimtai, tai Vytautas tik patvirtino, kad "...asociacijos „Linava“ delegacijų nuolatinių vizitų į praėjusios kadencijos Vyriausybę..." nieko nedavė. Ir tokie PR-niai susitikimai su šios kadencijos Vyriausybe irgi nieko neduos. Mikėnas prieš rinkimus bando rodyti aktyvumą, bet visi mato, kad "karalius nuogas". Pilna impotencija sprendžiant vežėjų problemas draudimo klausimais. Su Rusija per paskutinius 2-3 metus pozicijos pilnai atiduotos, su draudikais taip pat.
Asociacija „Linava“ kiek anksčiau kreipėsi į Konkurencijos tarybą su argumentais dėl galimo kartelinio susitarimo draudimo rinkoje. Gautame atsakyme teigiama, kad nėra pagrindo Konkurencijos tarybai svarstyti klausimą dėl rinkos tyrimo pradėjimo. „Šiuo metu negalime pagrįstai spręsti, kad konkurencija rinkoje būtų apribota ir dėl to būtinas Konkurencijos tarybos įsikišimas“. Po asociacijos „Linava“ delegacijų nuolatinių vizitų į praėjusios kadencijos Vyriausybę, buvo kreiptasi į Konkurencijos tarybą dėl bandymo monopolizuoti rinką, tačiau tai nepaskatino atlikinėti tyrimų dėl galimo kartelinio susitarimo ir neteisingų kainų vežėjams nustatymo. Apie esamą situaciją informacija pateikta Vyriausybei, Seimo nariams, ministerijoms, siūlyta keisti įstatymą, bet kol kas ryškių vežėjams naudingų pokyčių nėra. Šiuo metu asociacija svarsto galimybę steigti savo draudimo bendrovę ir taip užtikrinti konkurenciją rinkoje. Asociacija "Linava"
Ramunė Romeikienė, UAB “LITAKSA” & “ULTIMA RATIO”. Gerbiamieji, manau, jog yra daugiau nei akivaizdu, kad vaikščiojimas nuo Ainošiaus pas Kaipošių neišspręs šios problemos. Nei Premjeras, nei Lietuvos banko valdybos pirmininkas, netgi Prezidentė neturi tokių konstitucinių galių – įtakoti draudimo kainų. Lygiai kaip ir pakeisti ES draudimo direktyvų dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo, nustatančių prievolę kiekvienos transporto priemonės valdytojui įsigyti TPVCAPD toje valstybėje, kurioje yra registruota transporto priemonė. Vienintelis kelias – kreiptis į LR Konkurencijos tarybą ir įrodyti kartelinį susitarimą tarp draudikų dėl praktiškai išnykusios konkurencijos draudimo rinkoje. Jeigu pavyktų įrodyti konkurenciją ribojančių susitarimų egzistavimą – konkrečiai, draudikų susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti TPVCAPD kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas (Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis) – problema būtų išspręsta. Konkurencijos tarybos sprendimai yra privalomi – skirtingai nei Lietuvos banko, kurio vykdoma priežiūra tėra simbolinė, o priimami sprendimai tėra rekomendacinio pobūdžio. LR Konkurencijos įstatymo 35 straipsnyje „Ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams taikomos sankcijos“ yra nustatyta: Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai atliko šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar padarė kitus šio įstatymo pažeidimus, turi teisę: įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą ir atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas; skirti ūkio subjektams įstatyme nustatytas pinigines baudas. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 36 straipsniu, už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, , Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.