Draudiminių įvykių administravimas Europoje: specifinė Didžioji Britanija ir kitos žinotinos keistenybės
Transporto priemonės draudimas savaime nėra šimtaprocentinis žalos atlyginimo garantas. Net nuodugniai išanalizavę mažomis raidėmis surašytas sąlygas, galime susidurti su netikėtomis aplinkybėmis, kurios gali apsunkinti eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimą. Ką draudikai galėtų patarti po Europą keliaujantiems vairuotojams, kad jie po eismo įvykių turėtų kuo mažiau rūpesčių?
Nekyla abejonių, kad skaitantiems smulkiomis raidėmis surašytas sutarties sąlygas, už tai bus atlyginta. Tačiau draudikai įvairių Europos valstybių keliais daug važinėjantiems vairuotojams turi ir kitokių patarimų. „CargoNews“ paklaustas apie priemones, kurios palengvintų Europoje patirto eismo įvykio žalos atlyginimą, draudimo bendrovės BTA Užsienio žalų reguliavimo skyriaus vyr. specialistas Giedrius Deveikis akcentuoja vaizdo registratorių naudą ir atkreipia dėmesį į Didžiosios Britanijos draudimo sistemos specifiką. Apie registratorius „CargoNews“ rašė prieš metus, o šįkart – plačiau apie britų specifiką ir kitus, specialistų pastebėtus svarbius niuansus.
Europos specifika: ypatingoji Jungtinė Karalystė
Paklaustas apie atskirų Europos šalių eismo įvykių administravimo specifiką, G. Deveikis išskiria vieną šalį – Jungtinę Karalystę. Pasako jo, tolimųjų reisų vairuotojams šioje šalyje patartina vairuoti atidžiau ne vien dėl eismo kairiąja puse ar painių žiedinių sankryžų, bet ir dėl sudėtingų įvykio administravimo procesų.
Eismo įvykiai dažniausiai nutinka dėl kelių priežasčių: tolimųjų reisų vairuotojų neatidumo manevruojant, pervargimo, taisyklių nežinojimo, patirties stokos. Visgi Jungtinė Karalystė iš kitų Europos šalių išsiskiria tuo, kad ten eismas vyksta kairiąja puse. Dažniausiai eismo įvykiai įvyksta painiose žiedinėse sankryžose arba vadinamojoje „aklojoje zonoje“: persirikiuojant vairuotojas nemato dešinėje kabinos pusėje, prie pat laiptelio, važiuojančios transporto priemonės. Belieka priminti, kad, nepaisant vis tobulinamų sistemų, sunkvežimio aklosios zonos gali būti įspūdingai didelės.
Bet tai – tik pradžia: draudikas tvirtina, kad laimėti bylą Jungtinėje Karalystėje yra sudėtinga. Precedento teise besivadovaujantys teisėjai dažnai priima sprendimus argumentuodami tuo, kad iš Europos atvykusio sunkvežimio vairuotojas sėdi kairėje pusėje ir atlikdamas manevrą nemato kitos transporto priemonės arba kad mūsų vairuotojas neturi pakankamai patirties, kad apskritai galėtų važinėti Jungtinėje Karalystėje.
G. Deveikis atkreipia dėmesį, kad vidutinė vilkikų ne Lietuvoje padaroma žala yra apie 2800 eurų, tačiau Jungtinėje Karalystėje bendras žalos dydis viršija kitų valstybių vidurkius. Čia beveik kiekvienoje byloje reikalaujama neturtinės žalos: teismų praktika šalyje įtvirtino tokią teisę bei stipriai ją gina. Šiuo metu bendrovė BTA administruoja bylą, kurios žala nukentėjusiajai Jungtinės Karalystės pilietei gali siekti apie 4 mln. eurų. Į įvykį pateko jaunas ir nepatyręs Lietuvos įmonės vilkiko vairuotojas.
Britų pastabos ir patarimai
2016 metų pabaigoje Vilniuje BTA kartu su „Linava“ surengė seminarą, kuriame pranešimus skaitė teisininkai iš Jungtinės Karalystės Nigel Partridge ir Clare Taylor. Šie draudimo ekspertai mūsų vežėjų dėmesį atkreipė dėmesį į kelis iškalbingus faktus ir pažėrė keletą patarimų:
– JK keliuose kiekvieną dieną įvyksta maždaug 9 eismo įvykiai, kuriuose dalyvauja kitose šalyse registruoti sunkvežimiai. Trečdalis tokių eismo įvykių įvyksta greitkeliuose. Tai – net aštuonis kartus didesnis rodiklis jei lyginsime su vietiniais sunkvežimiais. Atkreiptas dėmesys, kad didelė dalis šių avarijų įvyksta kelyje M25.
– „Aklųjų zonų“ problema: nors užsienio šalyse registruoti sunkvežimiai sudaro vos 2 procentus visų JK vykdomų vežimų, jie dalyvauja net 33 proc. su „aklosiomis zonomis“ susijusių eismo įvykių.
– 76 proc. Jungtinėje Karalystėje sunkvežimių patiriamų eismo įvykių yra susiję su „aklosiomis zonomis“: net trys ketvirtadaliai tokių avarijų greitkeliuose įvyksta persirikiuojant. Todėl vežėjams rekomenduojama tinkamai instruktuoti savo vairuotojus, kad šie pasirūpintų veidrodėliais bei reikiama įranga, ir įvažiavę į JK maksimaliai sumažintų vairuotojo „akląsias zonas“. Su šia problema galima kovoti, naudojant specialias kameras, kliūties šonuose daviklius ar panašias technologijas.
– Įvykus eismo įvykiui, nepriklausomai nuo to kas kaltas, vairuotojas privalo padaryti nuotraukas, kuriose matytųsi transporto priemonės pozicijos kelio atžvilgiu, transporto priemonės pozicijos viena kitos atžvilgiu, padaryta žala, visi eismo įvykyje dalyvavę asmenys (keleiviai), įbrėžimai ir dūžiai. Būtina patikrinti, ar nuotraukos aiškios. Būtent jo labai dažnai padeda išspręsti ginčytinas situacijas. Čia pat advokatai pateikė praktinių pavyzdžių. Buvo atvejų, kuomet susidūrus dviem vairuotojams, po kelių mėnesių atėjo reikalavimas padengti keturių eismo įvykyje nukentėjusių žmonių žalą, nors įvykyje tebuvo vienas nukentėjęs vairuotojas. Įrodyti, kad buvo kitaip, be nuotraukų yra labai sunku. Teismai leidžia naudotis ne tik nuotraukomis, bet ir registratorių įrašais, netgi ieškoti pagalbos socialiniuose tinkluose.
Skirtingose šalyse – skirtingas pasišalinimo traktavimas
„CargoNews“ kalbintas advokatas Arnas Paliukėnas atkreipė dėmesį į tai, kad Vakarų Europos valstybėse yra kitaip, nei pas mus, traktuojamas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos.
„Prancūzijos miestuose dažnai galima pamatyti, kaip automobiliai statomi, stumdant ir braižant aplinkinius automobilius. Ir vairuotojai, kurie galbūt apibraižo aplinkinius automobilius (tai reiškia, kad formaliai sukėlę eismo įvykį) paprasčiausiai išlipa ir nueina. Niekas jų nepersekioja. O jeigu ir sugalvotų persekioti, pranešdami apie padarytą žalą, tada tokių vairuotojų automobilių valstybinius numerius gavusios draudimo kompanijos paprasčiausiai apmokėtų padarytą žalą. Ir niekas net negalvotų apie dideles baudas ir vairavimo pažymėjimo sulaikymą, kaip tai vyksta pas mus“, – apie eismo įvykių traktavimų skirtumus pasakoja advokatas.
Jis prisiminė dar vieną istoriją, kai Lietuvoje registruotas automobilis buvo apkaltintas Norvegijoje sukeltu eismo įvykiu, subraižant šalikelėje stovinčių automobilių šonus. Šioje situacijoje buvo įdomu tai, kad automobilis buvo draustas ir Lietuvoje, ir Norvegijoje veikiančioje „Gjensidige“ draudimo įmonėje. „Pagal Norvegijoje galiojančias taisykles, ta pati kompanija būtų paprasčiausiai apmokėjusi padarytą žalą. Tačiau Lietuvoje sudaryta draudimo sutartis numatė žalos išieškojimą iš vairuotojo vien dėl to, kad šis neva pasišalino iš įvykio vietos“ – pasakoja A. Paliukėnas. Tąkart vairuotoją išgelbėjo surinkti įrodymai, liudijantys apie tai, kad jo automobilio kėbulo pažeidimai nesutampa su nukentėjusių automobilių pažeidimais.
Vien dėl to advokatas pataria svetur eismo įvykį sukėlusiam vairuotojui jokiu būdu nesišalinti iš eismo įvykio vietos, nes už tai bus skaudžiai baudžiamas ne vietinės teisėsaugos, o savos draudimo kompanijos.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.