Elektroniniai važtaraščiai: baigiasi bandomasis laikotarpis. Kas toliau?
2016 metų spalio mėnesį Lietuvoje pradėta naudoti elektroninio važtaraščio sistema jau turėtų tapti įprasta ir nebekelti vežėjų klausimų ir nepasitenkinimo. Bet taip neatsitiko: verslininkai šioje sistemoje mato spragas, kurios kelia nerealius reikalavimus ir kelia abejonių dėl sistemos naudingumo. VMI skelbia, kad ši sistema tebėra tobulinama ir ji bus privaloma.
Lietuvoje pradėta naudoti elektroninio važtaraščio sistema turėtų didinti mokesčių administravimo efektyvumą ir kovoti su šešėliniu verslu. VMI atstovai tvirtina, kad ši sistema buvo kuriama, konsultuojantis su logistikos kompanijų atstovais ir atsižvelgiant į jų išsakytas pastabas. Tuo tarpu, kalbėdami su „CargoNews“, verslininkai tvirtina, kad tai yra atviras pasityčiojimas, nes nuo pat pradžių jų sakytos pastabos buvo išklausomos, bet nebuvo realizuojamos.
VMI nuolatos skelbia trūkumų paiešką
„Viena iš esminių problemų – transporto verslą sumanė kontroliuoti ne Susisiekimo, o Finansų ministerija“ – pastebi Arūnas Bertašius, bendrovės „Rhenus Svoris“ direktorius ir Ekspeditorių asociacijos „Lineka“ viceprezidentas. Pasak jo, ES šalių tarpe panaši sistema naudojama gal tik Portugalijoje, kurioje ji nėra mėgstama.
„AD REM Transport“ direktorius ir Lietuvos logistikos asociacijos prezidentas Antanas Šimelis pastebi, kad daug problemų kyla dėl to, kad Susisiekimo ir Finansų ministerijos nepakankamai komunikuoja tarpusavyje. Be to, esama daug teisinių kolizijų. Pavyzdžiui, pašto veikla yra reglamentuojama Pašto įstatymo. Todėl pašto veiklą vykdančios įmonės veikia visai kitais principais, nei aprašoma Kelių transporto kodekse. Ir jiems tarsi neturėtų būti prievolės iš anksto teikti važtaraščius. „Bandėme valdžios institucijoms rodyti kai kuriuos nelogiškus aspektus, bet sistema buvo padaryta tokia, kokia buvo suplanuota, neatsižvelgiant į mūsų pastabas“, – pasakoja logistikos specialistas.
VMI sukurtos programos I.MAS vadovė Eglė Ramanauskienė pripažįsta, kad pradėjus naudotis i.VAZ posistemiu, paaiškėja vis naujos detalės, į kurias yra reaguojama ir atliekami pakeitimai. Ji pabrėžia, kad šis projektas dar nėra baigtas: iki 2017 m. II ketvirčio numatoma realizuoti funkcijas, kurios palengvins važtaraščių duomenų teikimą – daugės laukų, kurie užpildomi automatiškai, bus sukurtas dažniausiai vedamų duomenų žurnalas, paprastės e. važtaraščio išrašymo procedūra, kadangi bus pateikiama informacija apie ūkio subjektus. Taip pat bus diegiamos kitos funkcijos – važtaraščio skaidymas, užsakymo vežti, krovinio priėmimo vežti, krovinio pristatymo dokumentų formavimas, kas dar leis palengvinti transportininkų darbą.
VMI tinklalapyje skelbiama, kad analizuojant mokesčių mokėtojų el. paštu imas.klaidos@vmi.lt atsiųstus pastebėjimus, nustatytos klaidos perduodamos sistemos diegėjui ir yra taisomos. Tai leidžia suprasti, kad bent jau sistemos funkcionavimas nepaliktas likimo valiai, tačiau kol kas, kalbantis su verslininkais, neatrodo, kad taip pat gali būti svarstomi ir jos principai.
Su praktika prasilenkiančios savybės
A. Šimelis sako, kad jo įmonės apskaitos sistemų prisitaikymas prie i.VAZ poreikių kainavo apie 3,3 tūkstančių eurų, o jos administravimo neįmanoma organizuoti, nesamdant papildomo personalo. Be to, nuo spalio mėnesio buvo įvykdyta eilė pakeitimų, apie kuriuos nebuvo viešai skelbiama. Prie jų reikėjo derintis.
A. Bertašius, kalbėdamas apie labiausiai trukdančias dirbti naujosios sistemos ypatybes, sako kad kai kuriais atvejais, besikeičiančių sąlygų neįvertinanti automatizuota duomenų perdavimo sistema siunčia deklaracijas kelis kartus. Jis taip pat mini įgaliojimą, kurį turi gauti vežėjas. „Neturėdamas įgaliojimų, negaliu deklaruoti krovinio. O mūsų sąraše yra 900 tokių įmonių, kurių vadovai turi suteikti įgaliojimus man. Tas skaičius yra toli už ribos nuo skaičiaus, kurį realiai įmanoma surinkti“ – apie absurdišką situaciją pasakoja įmonės vadovas. Pasak jo, sistemai pateikus 30 krovinių (ypač tai aktualu, vežant dalinius krovinius), jie visi nepriimami dėl to, kad vienas krovinys neturi įgaliojimo. „Kai aš pakomentuoju, kad tai yra nesąmonė, man pakomentuoja kad aš sistemos bandymuose dalyvavau nuo pat pradžių ir man viskas tiko, – piktinasi A. Bertašius. – Valstybės tarnautojai moka pasakyti taip, kad paskui stovi ir neturi ką pasakyti. Aš pačią pirmą dieną pasakiau kad tai yra nesąmonė. Metus laiko dalyvavau bandymuose, važinėjau, daviau pastabas. Bet ten bendrauji kaip su televizoriumi“.
„Planuojame atlikti pakeitimus sistemoje, po kurių važtaraščio rengėjas galėtų teikti važtaraščio duomenis negavęs siuntėjo įgaliojimo i.MAS, jei siuntėjas i.MAS nustatymuose kitiems asmenims neriboja tokios teisės, – į tai atsako E. Ramanauskienė. – Būtų numatyta, kad Rengėjui nereikėtų gauti įgaliojimo ir jis galėtų pateikti duomenis už bet kurį siuntėją. Siuntėjas, kuris norėtų apriboti visiems kitiems asmenis teisę teikti važtaraščių duomenis, kuriuose jis nurodytas kaip siuntėjas, turėtų apie tai pažymėti i.MAS nustatymuose (t.y. grįžtų prie dabartinės įgaliojimo suteikimo tvarkos). Šiems pakeitimams įgyvendinti reikia pirmiausiai atlikti i.MAS naudojimo taisyklių pakeitimus, todėl artimiausiu metu naudotojai neturėtų nustebti, sistemoje gavę prašymą susipažinti su atnaujintomis taisyklėmis“, – sako projekto vadovė. Tai turėtų reikšti, kad viena iš problemų gali būti sutvarkyta.
Kitas logistikos darbuotojus trikdantis elementas – prievolė iš anksto pranešti (be kitų duomenų) krovinio vežimo maršrutą ir transporto priemonės numerį. Tačiau realiomis sąlygomis tiek maršrutas, tiek transporto priemonė gali keistis ir tai yra visai normalu. „Mes prašome, kad leistų tuos važtaraščius, kaip ir sąskaitas, pateikti po kelionės ir tegu juos analizuoja kiek nori, bet apie tai nėra net kalbos“, – sako A. Bertašius.
E. Ramanauskienė į tai atsako kad mokesčių mokėtojams paliktos galimybės tikslinti važtaraščių duomenis. Prieš krovinio išgabenimą galima tikslinti ir siuntėją, ir gavėją. Kai krovinys jau gabenamas, tačiau dar nepristatytas gavėjui, taip pat galima tikslinti dalį duomenų, tokių kaip: krovinio aprašymas, kiekis ar pristatymo vieta ir kt. Po krovinio išgabenimo negalima tikslinti tik pačios važtaraščio išrašymo datos, vietos ir siuntėjo. Tai pat atkreiptinas dėmesys, kad privaloma važtaraščių duomenis tikslinti tik tais atvejais, kai vykdoma važtaraščių duomenų teikimo prievolė ir krovinio gabenimo metu pasikeitė krovinio gavėjas, arba krovinio pristatymo vieta, arba krovinys nebuvo išvežtas iš pakrovimo vietos, nes operacija buvo atšaukta, visais kitais atvejais važtaraščio duomenų tikslinimas nėra privalomas.
Teisinė bazė prašosi „remonto“
„Reikia paminėti, kad šiuo metu i.VAZ duomenų teikimo tvarka remiasi galiojančiais teisės aktais ir Kelių transporto kodekso nuostatomis, būtent dėl pastarųjų viešojoje erdvėje kyla ypatingai daug diskusijų, – sako E. Ramanauskienė. – Mes su verslo atstovais aptarėme ir sutarėme, kad jie dėl iškilusių jiems aktualių klausimų pagal kompetenciją kreipsis į Susisiekimo ministeriją bei VKTI, įvardindami, kokios Kelių transporto kodekso nuostatos neatitinka realių logistikos procesų bei prašydami paaiškinti, kaip jie turėtų elgtis, pateikdami konkrečius siūlymus, ką ir kaip reikėtų keisti.“ Pasak projekto vadovės, iniciatyvos teisė šiuo atveju priklauso verslininkams bei jų asocijuotoms struktūroms, kadangi jie, kaip praktikai, geriausiai gali įvardyti šiuo metu galiojančio Kelių transporto kodekso trūkumus.
Pasak verslininkų, Kelių transporto kodeksas – taip pat ne pats tinkamiausias dokumentas vien dėl savo amžiaus: prieš du dešimtmečius sukurtas dokumentas neatitinka šiandienos reikalavimų. Deja, jo pakeitimui reikėtų ne vienerių metų.
Sistema neefektyvi iš principo?
Toliau – kitas aspektas: A. Bertašius tvirtina, kad ši sistema neatlieka savo pagrindinės funkcijos – kontroliuoti nesąžiningą verslą. „Jeigu aš, net neieškodamas jokių schemų, per kelias minutes galiu sugalvoti kelias paprastas šios sistemos apėjimo schemas, tai matyt, sąmoningai ieškantys tokių galimybių, gali sugalvoti daug daugiau“ – mąsto jis. Pasak jo, dėl to nesąžiningas verslas liks visiškai nepaveiktas šios tvarkos, o likusioms įmonėms tai taps nemaža papildoma administracine našta. „Man trūksta sveiko požiūrio į sveikas įmones“, priduria jis.
E. Ramanauskienė į tai atsako, kad kuriama i.MAS sistema užtikrins tvarkos laikymąsi, kadangi i.VAZ posistemis nėra tiesiog pavienė elektroninė platforma, egzistuojanti pati sau. „Tai – i.MAS sistemos dalis – prekių ir krovinių judėjimo bei jų apskaitos stebėjimo modulis, skirtas mokesčių monitoringui ir turėsiantis sąsajų su kitais i.MAS posistemiais, – aiškina ji. – Kalbant apie pažeidimų nustatymą, būtinas kompleksinis požiūris į taikomas veiklos vertinimo priemones – pvz. jei turime PVM sąskaitų – faktūrų registrų duomenis, taip pat važtaraščius, pateiktas įvairias mokesčių deklaracijas bei kitus duomenis, galime įvairią informaciją analizuoti, vertinti, lyginti su kontrahentų duomenimis, taip pat konsoliduoti veiksmus su kitomis institucijomis ir atlikti kitus rizikos vertinimo veiksmus.“
Nuo 2017 metų – sankcijos?
Elektroninių važtaraščių sistema naudojama nuo spalio mėnesio, tačiau 2016 metais mokesčių administratoriai nesiėmė jokių sankcijų dėl duomenų nepateikimo. Verslininkai sakė turintys žinių, kad nuo 2017 metų ši situacija turėtų keistis. Ar tai tiesa? E. Ramanauskienė į šį klausimą atsakė labai aptakiai, tvirtindama, kad bandomuoju metu įmonėms suteiktas papildomas prisitaikymo laikotarpis.
„Tačiau svarbu suprasti, kad važtaraščių duomenų teikimas VMI yra teisės aktuose nustatyta prievolė. Neturime tikslo bausti mokesčių mokėtojų, bet kartu privalome užtikrinti, kad reikalavimų būtų laikomasi“, – pastebi VMI pareigūnė. Ji priduria, kad prioritetas pirmiausia bus skiriamas pakartotiniam informavimui apie šią prievolę, aiškinamasi duomenų nepateikimo priežastys, kadangi Inspekcija skatina savanorišką prievolių vykdymą. Toks atsakymas leidžia suprasti, kad iki šiol elektroninės sistemos naudojimo vengusioms įmonėms teks prie jos pratintis.
A. Šimelis pastebi, kad vien sankcijos nepaskatins visuotinio elektroninių važtaraščių sistemos naudojimo, nes dėl kai kurių sprendimų (ar netgi dėl teisinių klausimų) tai nebus įmanoma. „Aš labai tikiuosi, kad sveikas protas nugalės ir sankcijos dėl to nebus taikomos“, – reziumuoja jis. Logistikos ekspertas išreiškė viltį, kad nusistovėjus naujo Ministrų kabineto veiklai, bus galima šiuos klausimus pajudinti iš pagrindų.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.