Kontrabanda – mastas, atsakomybė, prevencija
Kiek egzistuoja žmonija – tiek vykdomi nusikaltimai, o kontrabanda egzistuoja nuo tų laikų, kai atsirado sienos ir muitinės. Matyt, prigimtis verčia kai kuriuos iš mūsų bandyti prigriebti didesnį ar saldesnį pyrago gabaliuką, uždraustą įstatymu. Nesąžiningi asmenys ar organizacijos neretai pasinaudoja krovinius gabenančiomis transporto priemonėmis savo nusikalstamiems tikslams – kontrabandos gabenimui, o nukenčia tokiu atveju ne tik valstybės, bet ir vežėjo įmonės interesai, nors pati įmonė nusikaltime ir nedalyvauja.
Jeigu vežėjo darbuotojas susigundys „lengvais pinigais“ ir bus pagautas nelegaliai vežant per sieną prekes, darbdaviui gali grėsti didelės problemos – gali būti konfiskuotas automobilis, Pateiksime šiek tiek statistikos. Muitinės departamento, 2015 metais bendra muitinės sulaikytų prekių vertė buvo 30,6 mln. eurų, tabako gaminiai joje sudarė 86,6 procento. Dažniausiai didelės kontrabandos partijos gabenamos būtent krovininiais automobiliais. Daugiausia kontrabandinių cigarečių, suprantama, gabenama iš Baltarusijos. Tačiau pasitaiko atvejų, kai šios šalies cigaretes bandoma įvežti iš Latvijos arba iš Rusijos Kaliningrado srities.
Atsakomybė už kontrabandos gabenimą
Atsakomybę už kontrabandą nustato, priklausomai nuo nelegaliai vežamų prekių vertės, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK) arba Baudžiamasis kodeksas (BK).
Šiuo metu galiojančio ATPK 210 straipsnyje nustatytos tokios baudos:
Neteisėtai vežamų daiktų vertė, MGL (eur): Bauda, eur iki 250 (9415) 2896 - 5792 iki 50 (1883) 1448-2896 iki 5 (188,3) 144-868
ATPK taip pat nurodoma, kad už kontrabandos gabenimą gali būti konfiskuojama kontrabandos gabenimo priemonė, tai yra, įmonei priklausantis krovininis automobilis. Teismų praktikoje (šaltinis – portalas www.eteismai.lt) teigiama, kad „Teismų praktikoje administracinio teisės pažeidimo – kontrabandos padarymo priemonė konfiskuojama, jeigu ji buvo specialiai tam pritaikyta arba jeigu tokio kiekio kontrabandinių prekių be jos nebūtų buvę galima gabenti nepateikiant muitinės kontrolei.“
Jeigu kontrabandinių prekių vertė viršija 250 MGL (9415 eurų), pažeidėjas baudžiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą. Kaip teigia Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Kulikauskas, paprastai krovininiuose automobiliuose vežami didesni cigarečių kontrabandos kiekiai, todėl tokiais atvejais pradedami ikiteisminiai tyrimai pagal Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį (Kontrabanda) ir 199-2 straipsnio 1 dalį (Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis). Pažeidėjams gresia bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Be to, kodeksas numato, kad už šiuose straipsniuose numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Deja, žmonių, įnykusių į kontrabandinę veiklą, baudos nesustabdo.
Muitinės praktika ir prevencija
Kalbant apie kontrabandą, galima išskirti tris atvejus: kai nedidelį neleistinų prekių kiekį veža vilkiko vairuotojas; kai kontrabanda vežama su vežėjo įmonės vadovo ar kito atsakingo asmens žinia; kai nei vairuotojas, nei vežėjas nežino, kad krovinio siuntėjas įkrauna nedeklaruotas prekes.
Muitinės atstovo žodžiais, kai kontrabandą veža vairuotojas, dažniausiai ji būna slepiama gamyklinėse vilkiko ertmėse, nepakeičiant automobilio konstrukcijos. Jei slepiama ertmėse, kurios nepritaikytos daiktų gabenimui (po salono apdaila, sėdynėse ir pan.), tai neabejotinai vertinama pažeidėjo nenaudai ir padidina konfiskavimo tikimybę, nors veiklos mastas gali ir nebūti itin didelis. Teismas skiria nuobaudą, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą, kontrabanda gabentų prekių kiekį ir vertę, taip pat pažeidėjo asmenybę, kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Vienas iš esminių faktorių – teismo vertinimas, ar tokį kontrabandos kiekį buvo galima slapta pergabenti per sieną, nesinaudojant automobiliu. Įstatyme nėra nustatyta jokių svorio ar kiekio ribų, todėl ar konkrečiu atveju rastą cigarečių kiekį buvo galima slapta pergabenti per sieną be automobilio, ar negalima – teisėjai vertina pagal vidinį savo įsitikinimą. Advokatė Reda Aleksynaitė teigia, kad būtent kiekio klausimu teismų praktika gana įvairi – yra bylų, kur gan didelis cigarečių kiekis buvo pripažintas galimu pergabenti per sieną be automobilio, yra priešingai – kur 50-60 vadinamųjų ‘blokų‘ gabenimas automobiliu teismo vertinamas kaip pagrindas konfiskavimui. Tačiau nustačius, kad prekės slėptos tam nepritaikytose ertmėse (ortakiuose, kuro bakuose, po salono apdaila ir pan.), dažnai daroma išvada, jog tokio prekių kiekio nebuvo galima be automobilio slapta pergabenti per sieną.
Kalbėdamas apie prevencines priemones, Muitinės departamento atstovas paminėjo vairuotojo darbo sąlygų gerinimą. Žinoma, tai šiek tiek utopinis patarimas. Tačiau jo žodžius patvirtina UAB „Daimanta“ direktorius transportui Eduardas Jakubynas. Jo teigimu, vairuotojų kaita jų įmonėje yra labai maža, tai reiškia, darbuotojai yra patenkinti sąlygomis. Galbūt, iš dalies ir dėl to įmonė gali pasidžiaugti, kad kontrabandos vežimo atvejų jie dar kol kas neturėjo.
Patartina nuolat informuoti vairuotojus apie už kontrabandos gabenimą gresiančią atsakomybę ir galimas tolimesnes pasekmes, ypatingai akcentuojant automobilio konfiskavimo galimybę. Muitinės atstovo žodžiais, žingsnis nuo keliasdešimt blokų cigarečių, nelegaliai pervežtų per sieną, iki keliasdešimt kilogramų hašišo gabenimo yra labai mažas. O jį padarius, žmogaus gyvenimas bus sužlugdytas nepataisomai.
Kita pažeidėjų grupė – vežėjų įmonės, pritaikančios savo automobilius kontrabandos gabenimui. Tirti tokių įmonių veiklą ir vykdyti prevencines priemones – kriminalistų darbas. Mes tiesiog paminėsime šios veiklos mastą – p. Kulikauskas pasakoja, kad muitinės pareigūnai aptinka „bazes“ kur vilkikai yra pritaikomi nusikalstomai veiklai, o muitinės muziejuje yra nemažai įdomių eksponatų, tarp kurių – vilkikas, kurio vairuotojas mygtuko paspaudimu galėdavo keisti automobilio valstybinį numerį, ne prasčiau, nei Džeimsas Bondas savo Aston Martin‘e.
Trečia nusikaltėlių grupė – krovinių siuntėjai, kurie nežinant vairuotojui ir jo darbdaviui, įkrauna nelegalias prekes. Kalbėdami apie tokių atvejų prevenciją, muitinės atstovai primygtinai pataria reikalauti, kad vairuotojas visada dalyvautų pakrovime. O jeigu siuntėjas neleidžia stebėti pakrovimo, pažymėti tai CMR važtaraštyje. Muitininkai vardina keletą požymių, pagal kuriuos vežėjas gali įtarti nesąžiningą siuntėją: neturi interneto svetainės, nenurodo fiksuoto ryšio telefonų, atstovai vengia prisistatyti vardu ir pavarde, elektroninio pašto adresai yra gmail ar panašiuose serveriuose, krovinio svoris neatitinka sutarties, konteineriai ar sandėliai išsinuomojami trumpam laikui, prekės apvyniotos plėvele, nelogiškas (pavyzdžiui, finansiškai neapsimokantis) maršrutas. Pamatęs bent keletą iš šių požymių, vežėjas turėtų sunerimti ir patikrinti klientą visais prieinamais būdais.
Kontrabanda – tai didesnė problema, nei vienos įmonės vairuotojų darbo sąlygos ar vienos muitinės korumpuoti pareigūnai. Tai ir ekonominės situacijos, ir gyvenimo lygio šalyje, ir moralės sąvokų klausimas. Tai valstybinė problema, ir kol valstybė leidžia jai gyvuoti tokiu mastu, koks yra dabar, atskiri fiziniai ar juridiniai subjektai situacijos įtakoti negalės.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.