Nuomonės iš skirtingų pusių: kas gerai ir kas negerai „Linavoje“?
Liaudies išmintis sako, kad neklysta tik nedirbantys. Bet kuri veikla gali būti vertinama skirtingais rakursais, įvairiai traktuojant tuos pačius faktus.
Eilinį kartą dėl nesusirinkusio kvorumo neįvykęs „Linavos“ kongresas verčia pamąstyti apie tai, kokios priežastys lemia chroniškai pasikartojantį reiškinį. Kas asociacijos veikloje daroma ne taip ar galėtų būti gerinama, siekiant sulaukti didesnio jos narių palaikymo? Apie tai „CargoNews“ klausia dviejų šios asociacijos narių, atstovaujančių dvi priešingas stovyklas: dabartinę valdžią tvirtai palaikančio UAB „Transekspedicija“ direktoriaus Vidmanto Pelėdos ir aktyviausio opozicionieriaus – UAB „Mečys“ vadovo Mečislavo Atroškevičiaus. Vienodi klausimai ir skirtingi atsakymai. Ar tiesa slypi kažkur per vidurį?
„CargoNews“: kaip manote, ar dabartinė „Linava“ vadovybė gerai atstovauja vežėjų interesus Vyriausybėje? Kaip vertinate jos lobistinę veiklą? Gal galite palyginti su ankstesnėmis vadovybėmis?
V. Pelėda: manau, kad dabartinė vadovybė gerai ir daug dirba, stengiasi aprėpti visas galimas sritis, o lobistinėje veikloje gal nesinaudoja lobistais, stengdamiesi patys atlikti tą darbą. Man atrodo, kad Generaliniam sekretoriui gal kiek trūksta drąsos, ryžto, atkaklumo. Jie tikrai daug dirba, tik gal kartais yra pernelyg diplomatiški, kai kartais reikia daugiau ryžtingumo ir viešumo. Tobulėjimui ribų nėra, bet jeigu lyginti su ankstesnėmis valdžiomis, tai negaliu jų palyginti vien dėl to, kad anksčiau „Linava“ turėjo kitą, labai didelę problemą: ji buvo ant bankroto ribos, prie kurios privedė „amžinai nepakeičiami“ prezidentai ir revizoriai, netgi perduodantys funkcijas savo įpėdiniams. Vien prisiminus apie tai, darosi bloga…
< V. Pelėda
M. Atroškevičius: visų pirma, man būtų nekorektiška vertinti ankstesnes vadovybes, nes pats dirbau tokioje vadovybėje. Kiek prisimenu, pastaruosius 10 ar 15 metų, pastoviai kritikuoju valdžią. Nes kritika yra tobulėjimo variklis, kiekviena valdžia turi turėti opoziciją ir jausti spaudimą.
Dėl atstovavimo Vyriausybei – pasakyčiau kad ne ir tiktai ne, o mano žodžius tik patvirtina pasisakymai iš gruodžio 1 dieną neįvykusio kongreso tribūnos. Ar kas nors buvo padaryta su draudimais? „Neprastumtas“ parengtas įstatymas, nei kalbant apie darbą Seime, nei darbą su bankais, netgi su elektroniniais važtaraščiais – nieko nebuvo daroma, nors mums aiškina, kad kažkas ir buvo daroma. Pernai Premjeras vyko į Kiniją, o Pramonininkų konfederacija pateikė Premjerui darbotvarkę, kurioje nebuvo mums ypatingai svarbaus klausimo – sutarties kelių transportui. Tai – neišnaudota proga. Dar vienas klausimas – derybos dėl leidimų. Matome, kad vyksta susitikimai, internete skelbiamos nuotraukos, bet nematyti jokių rezultatų. Lobistinės veiklos mes nematome.
Ar dabartinė „Linava“ vadovybė gerai atstovauja vežėjų interesus užsienio valstybėse? Gal galite palyginti su ankstesnėmis vadovybėmis?
V. Pelėda: užsienyje problemų yra įvairiausiose šalyse. O norint kažką pasiekti Europos Sąjungoje, reikalingas labai didelis kitų valstybių palaikymas. Senosios ES valstybės mus laiko „jaunesniais broliais“ ir ne visiškai skaitosi su mūsų interesais, gindami savuosius. Manau, kad „Linava“ mus Europoje gina gerai.
< M. Atroškevičius
M. Atroškevičius: nematau ir atstovavimo užsienio valstybėse. Pavyzdžiui, nematyti jokių postūmių TIR sistemoje. Nematyti jokios užsienio politikos – visur naudojama susitaikėliška filosofija. Kalbant apie veiklą Europos Sąjungoje – noriu sužinoti, koks yra jos rezultatas. Kol jo nematau, nematau ir kuo džiaugtis. Norint kažką pasiekti, reikia užsiimti lobistine veikla: iš anksto, prieš svarbius posėdžius, vaikščioti, kalbėti ir aiškinti. Bet Europoje yra kiti lobistai, kurie dirba geriau ir jie politikams rodo netgi filmukus apie sunkų rumunų vairuotojo gyvenimą. Ir jų rezultatai – geresni.
Kokią „Linavos“ vykdomą veiklą vertinate kaip vežėjams reikalingiausią?
V. Pelėda: man, kaip ir visiems kitiems, ji visų pirma svarbi dėl teikiamų TIR sistemos paslaugų. Svarbi, gaunant „rusiškus“ trišalius leidimus ar draudimą ir labai naudinga, kovojant dėl galimybės įdarbinti trečiųjų šalių vairuotojus. Girdisi kaltinimai, kad vežėjai nori taupyti, samdydami trečiųjų šalių vairuotojus, bet iš tikro vairuotojų Lietuvoje paprasčiausiai NĖRA, o algos visiems vairuotojams mokamos vienodos, nepriklausomai nuo pilietybės. Asociacija padeda kovoti, palengvinant trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimo sąlygas. Taip pat tik asociacija leidžia siekti mokestinių sąlygų gerinimo. Nes laikas nuo laiko tenka pagalvoti apie galimybę įmonę perregistruoti kaimyninėse šalyse, kuriose paprasčiausiai nėra kai kurių mokesčių. Kadangi Lietuvos pramonininkų konfederacija nesirūpina tokiais klausimais, tai turi rūpintis pati „Linava“.
M. Atroškevičius: vienas iš pagrindinių yra atstovavimas ir verslo aplinkos gerinimas – bet tai yra savaime suprantama asociacijos veikla. Asociacija labiausiai reikalinga mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios pavieniui negali pasiekti savo tikslų. Didelės įmonės yra tarsi atskiros asociacijos, todėl joms asociacijos nėra tokios svarbios. Kas buvo tikrai naudinga – prieš penkerius metus „Linavos“ pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su „Statoil“, per pusę atpiginti kelionių draudimai. Tokie projektai duoda realią naudą.
Ar yra kokia „Linavos“ veikla, kurią vertinate kaip nenaudingą vežėjams?
V. Pelėda: manau, kad tai gali būti dalyvavimas Lietuvos pramonininkų konfederacijos veikloje. „Linava“ moka nemažus pinigus už narystę šioje konfederacijoje, bet jos interesai ten nėra ginami. Todėl „Linava“ turi pati nuveikti sau reikalingus darbus. Gal netgi daugiau prasmės būtų pasitraukti iš konfederacijos ir patiems dirbti sau reikalingus darbus.
M. Atroškevičius: galbūt to negalima pavadinti veikla. Baisiausia tai, kad grįžtama prie autoritarinio valdymo, kai Valdas Gilys vienasmeniškai priimdavo sprendimus. Dabar mes turime demokratinius valdymo organus, bet jie visi susiplakę į kažkokį vieną darinį. Mums pranešama apie komitetų ir komisijų posėdžius, bet skelbiamose nuotraukose matome, kad po juos vaikšto tie patys Prezidiumo nariai, šalia jų atsirandant tik vienam – kitam vežėjui. O naujas mintis turi formuoti atvykstantys vežėjai, Prezidiumo nariams pritariant arba atmetant pasiūlymus. Dabar gaunasi kad pats groju, pats šoku ir pats muziką užsakinėju!
Dar didelę žalą asociacijai padarė tikrų profesionalų pašalinimas. Etatų mažinimas buvo labai geras reiškinys, bet kai buvo atleisti ilgametį stažą turėję profesionalai, juos pakeičiant „žaliais“ žmonėmis. Tai padarė milžinišką žalą ir vežėjams, ir „Linavos“ autoritetui.
Lietuvoje didžiausia ir pagrindinė vežėjų asociacija „Linava“ atstovauja nedidelę dalį šalyje registruotų transporto automobiliais kompanijų. Kaip manote, ko reikėtų, kad asociacija galėtų pritraukti daugiau vežėjų?
V. Pelėda: manau kad dabar „Linavos“ aktyvumas yra didelis. Todėl galbūt vertėtų mažinti mokesčius nariams, rodyti savo jėgą ir galią, įtikinti vežėjus, kad buvimas asociacijos nariu suteikia privalumą. Reikia pereiti į aukštesnį lygį, perimant Pramonininkų konfederacijos funkcijas ir įrodyti savo jėgą. Tam reikėtų labiau prasibrauti į žiniasklaidą ir viešinti visus atliktus darbus. Paaiškinti, kad pavieniai vežėjai negali nieko pakeisti – tam reikalingos asociacijos.
M. Atroškevičius: žmonės neina, kai mato, kad nuo jų niekas nepriklauso. Kai žmonės pamato, kad klausimai atmetami, net be svarstymo, jie supranta, kad yra nereikalingi. Turi būti atkurtas pasitikėjimas asociacija, o vežėjai traukiami į jos valdžią. Jeigu vežėjai pajus esantys reikalingi, jie ir ateis.
Kokius pastaraisiais metais pasireiškusius „Linavos“ veiklos pokyčius vertinate geriausiai?
V. Pelėda: geriausia yra pakeisti įstatai, kurie nustato maksimalų dviejų kadencijų laikotarpį. Gerai, kad pradėta grąžinti permokas už naudojimąsi TIR sistema. Tai, kas gerai, greitai pamirštama, bet vežėjai dabar turi galimybę atgauti reikšmingas sumas.
Dar vienas svarbus pasiekimas – Europos Sąjunga reikalavo Lietuvoje mokamas vairuotojų algas pakelti iki ES lygio. „Linavos“ atstovai sugebėjo įtikinti tuo metu valdžiusius socialdemokratus, kad Europoje dirbantiems Lietuvos vežėjams mokamas gerokai mažesnis atlygis už vykdomus pervežimus, todėl būtų labai sunku vairuotojams mokėti didesnes algas. Tuomet buvo nubalsuota, kad kiekviena valstybė pati nustatytų savo minimalų atlyginimą. Tai – labai geras darbo su politikais pavyzdys.
M. Atroškevičius: tai, kas galėjo būti gerai – sekretoriato darbuotojų skaičiaus optimizavimas. Bet tai, kaip tai buvo daroma, buvo baisu. Buvo išmetami žmonės, o vietoje jų brangiai samdomos įmonės. „Išvalė“ žmones, kurie „Linavai“ kūrė didžiausią pridėtinę vertę. Dirbančiųjų sumažėjo nuo maždaug 90 iki maždaug 25, sumažėjo automobilių, bet nematau, kad mažėtų išlaidos. Man tai nesuprantama…
Kokius pastaraisiais metais pasireiškusius „Linavos“ veiklos pokyčius vertinate blogiausiai?
V. Pelėda: nepatinka tai, kad kongresuose nesurenkamas kvorumas. Dar nepatinka tai, kad nepakankamai dirbama su ankstesnės vadovybės žmonėmis, civiline tvarka išieškant „Linavai“ jų padarytą žalą. Ypač tai liečia buvusį gen. sekretorių R. Malkų ir kitus asmenis. Būtų geriau atsisakyti baudžiamojo persekiojimo ir pereiti prie civilinių ieškinių.
M. Atroškevičius: uždarumas ir skaidrumo nebuvimas, priešų paieška. Neramina teisinis nihilizmas, teisės aktų ir savo pačių įstatų nesilaikymas.
„CargoNews“ pasiekė žinios, kad „Linavos“ vadovybė asociacijos nariams nebeteikia galimybės internetu stebėti prezidiumo posėdžių. Kaip vertinate šiuos pokyčius? Ar tai – konfidencialios informacijos apsauga, ar skaidrumo ribojimas?
V. Pelėda: nieko apie tai nežinau. Jeigu taip yra, tai yra blogai. Manau, kad bet kas turi turėti galimybę stebėti posėdžius, nes viešumas yra būtinas. Asmeniškai posėdžių neseku, nes nepastebiu juos darant kažką negero, bet viešumo praradimas yra blogas ženklas.
M. Atroškevičius: „Linava“ nėra kokia nors žvalgybinė organizacija. Ji gali turėti savo dokumentus, kurie neturėtų būti vieši, bet 99 procentai visų dokumentų turi būti viešinami. Dabartinė valdžia atėjo, skelbdama kovą su skaidrumo nebuvimu, bet atėjusi panaikino tai, kas buvo pasiekta: nutrauktos Prezidiumo posėdžių transliacijos internetu, posėdžių protokolai nebetalpinami internete. Absurdas, kai posėdyje negalėję dalyvauti Prezidiumo nariai dabar turi raštu kreiptis į Prezidentą, norėdami gauti posėdžio protokolą…
Kaip manote, kas chroniškai trukdo surinkti kvorumą „Linavos“ kongresuose? Kas turėtų būti padaryta, kad jis būtų surenkamas?
V. Pelėda: Prezidiumo nariai turi aktyviau veikti, arba turi surinkti aktyvų sekretoriatą, kuris sukviestų visus narius. Reikia palaikyti ryšį su kiekvienu nariu. Elektroninio laiško tokiu atveju nepakanka. Galima pasiųsti autobusus į Šiaulius ir Klaipėdą, kurie atvežtų narius. Tai būtų pigiau, nei rengti pakartotinį kongresą.
M. Atroškevičius: kažkada siūliau visiems vadovams padaryti privalomus kursus dėl TIR sistemos atnaujinimo. Ir tuos kursus įtraukti į kongreso darbotvarkę. Tai užimtų 10-15 minučių, bet nariai būtų priversti dalyvauti kongrese. O nedalyvaujantys kongrese turėtų mokėti pinigus už papildomus kursus.
Dabar pranešta, kad gruodžio 15 dieną mūsų Prezidentas skaitys 1,5 valandos pranešimą. Tai primena Leonido Iljičiaus Brežnevo pasirodymą XXIV TSKP suvažiavime. Nejaugi dabar dėl to atbėgs visi nariai ir susirinks kvorumas? Mes gyvename XXI amžiuje! Supažindinimas su pranešimais turi vykti kelias dienas prieš kongresą elektroninėje erdvėje, o kongrese pranešimai turi būti tik referuojami ir aptariami.
Kaip vertinate „Linavos“ planus steigti draudimo bendrovę?
V. Pelėda: visų pirma, reikia normalių mokesčių. Kalbame apie PRIVALOMĄ draudimą ir jo rinką su dviem-trimis dalyviais. Tos firmos gali susitarti, todėl turi būti nustatytos draudimo įmokų lubos. Dabartiniai įkainiai, ypač po draudiminio įvykio, atrodo kaip išsityčiojimas. Gali būti, kad draudimo kompanija yra vienintelis galimas kelias. Bet man kyla kitas klausimas: po dviejų metų baigiasi „Linavos“ vadovybės kadencija ir ką su ta draudimo kompanija darys sekanti vadovybė?
M. Atroškevičius: iš principo – gerai, jeigu tai „Linavos“ neįvels į naujas avantiūras. Jeigu „Linava“ atliks visus tyrimus, o draudimo kompanijos akcininkais bus ne asociacija, bet vežėjai. Ji neturi ten dalyvauti su savo kapitalu, nes ant šito grėblio jau buvome užlipę. Galima priminti „Linavos servisą“ ir „Lindrą“. Asociacija neturi daryti verslo. Nes tada galima paklausti, kodėl mes nenorime pasistatyti terminalo, degalinės? Jeigu viskas vyktų tvarkingai, eičiau draustis pats pirmas.
Kaip vertinate apsikeitimo leidimais vežti krovinius su Rusija? Ar „Linavos“ atstovai padarė viską, besiruošiant šioms deryboms ir pačių derybų metu?
V. Pelėda: labai gaila, kad šiose derybose „Linava“ mus atstovauja tik svečių teisėmis. O Vyriausybės atstovai – ar dėl kompetencijos stokos, ar dėl besibaigiančios kadencijos mus atstovavo labai blogai. Manau, kad mūsų derybų grupė turėjo būti gerokai griežtesnė. Gal ultimatumai ir nebuvo reikalingi, bet mūsų pozicijos turėjo būti geriau palaikomos. Į derybas reikėjo eiti su iš anksto suderintomis tvirtomis nuostatomis, su aptarta taktika ir strategija. Dabar leidimų labiau reikėjo rusams ir mes galėjome žymiai daugiau atkovoti. „Linava“ ir Vyriausybės atstovai derybose turi būti kaip kumštis.
M. Atroškevičius: Ne. Man gali kalbėti ką nori, bet, pakėlęs protokolus, matau kad pernykštė situacija buvo analogiška. Derybose, kuriose leidimų reikia ne mums, jie dideliais kiekiais atiduodami priešingai pusei. O mums paimami leidimai, kurių mums net nereikia! Bandoma kaltinti Susisiekimo ministeriją, bet pats valdininkas nesugalvos, kaip galima apginti vežėjus. Jis tai turi sužinoti tik iš vežėjų. Dabar mūsų valdžia paėmė iš mūsų krovinius ir atidavė juos rusams. O mums sako, kad mes irgi galime važiuoti, nes turime leidimus. Man leidimas nereikalingas, jeigu krovinys jau yra išvežtas kitų vežėjų.
Gal turite minčių, kas galėtų būti gerinama „Linavos“ veikloje?
V. Pelėda: reikėtų daugiau ryžtingumo.
M. Atroškevičius: tik demokratiški procesai, tik skaidrumas, vežėjų pritraukimas į valdžią. Asociacija turi atstovauti ne grupelę narių. Ji turi dirbti visiems.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.