Lenkijos vežėjai vėl išsireikalavo savo teisių Rusijoje. Ar Lietuva galėtų iš jų pasimokyti?
Rugsėjo mėnesį Lenkijos vežėjų asociacija ZMPD ir Vyriausybės atstovai (įskaitant susisiekimo viceministrą) privertė Rusijos susisiekimo viceministrą patvirtinti instrukciją, kaip turėtų būti aiškinami tarptautinius pervežimus automobiliais Rusijoje reglamentuojantys teisės aktai. Tai – jau kelintas susitikimas, kurių metu lenkai sugeba išsireikalauti tarptautiniuose teisės aktuose numatytas teises. O ką sugeba lietuviai?
Pirmieji susitikimai vyko dar šių metų pradžioje. Tuomet Lenkijos atstovai kategoriškai nesutiko su Rusijos siekiu mažinti išduodamų leidimų skaičių ir neadekvačių reikalavimų, gabenant trečiųjų šalių krovinius. Lenkai pareiškė nesutinkantys su radikaliu leidimų skaičiaus mažinimu ir, išnaudodami savo geografinę padėtį, atsisakė išduoti leidimus Rusijos vežėjams. Nors Rusijos oficialūs asmenys ir šios šalies vežėjų asociacija ASMAP nepaliaujamai trimitavo apie juos „diskriminuojančius“ lenkus, pastarieji laimėjo derybas, išsikovodami didesnį leidimų skaičių ir priversdami Rusijos Vyriausybės atstovus pakoreguoti savo įstatymus, juos priderinant prie tarptautinės teisės reikalavimų ir pačios Rusijos įsipareigojimų.
Galima pastebėti, kad ši situacija Lietuvai suteikė dvigubą naudą: konflikto metu Lietuva perėmė didelę dalį krovinių, keliaujančių tarp Rusijos ir Vakarų Europos, o vežėjai išlaukė galimybės naudotis kovo mėnesį palankiai pakoreguotomis darbo sąlygomis Rusijoje.
Rusija kuria vis naujas priemones
Tačiau Rusija ir toliau rinkos reguliavimui naudoja administracines priemones, vejančias kitų šalių vežėjus. Praėjusią vasarą įsigalioję reikalavimai radikaliai apribojo iki tol plačiai naudotą prekių vežimo iš muitinės sandelių galimybę.
Vėliau paaiškėjo, kad, pasirašius Rusijos ir Baltarusijos bendrasąjungines sutartis, ES piliečiai į Rusiją gali įvažiuoti tik per tarptautinius pasienio kirtimo postus. Pavyzdžiui, Rusijos-Baltarusijos pasienyje tokių postų net nėra. Ne Rusijos ir ne Baltarusijos piliečiai, norintys kirsti šią sieną, turi važiuoti šimtus kilometrų iki išorinės Rusijos sienos (pvz., Latvijos-Rusijos pasienyje esančio punkto).
Šios sąlygos galioja ir tūkstančiams Rusijoje dirbančių Lenkijos vežėjų. Ir jų „nuotykiai“ Rusijoje tuo nesibaigdavo. Pavyzdžiui, išradingai interpretuojant galiojančius RF teisės aktus, galima išaiškinti, kad vienam reisui Rusijoje reikalingi net du leidimai. Pasinaudoję tokia galimybe, Rusijos pareigūnai sulaikydavo lenkų sunkvežimius ir jų savininkams išrašydavo 150 tūkstančių rublių (apie 2 100 eurų) baudas, sunkvežimius kelioms dienoms nuvarydami į mokamas stovėjimo aikšteles. Lenkai tokias verslo sąlygas vadino „rusiška rulete“ ir su jomis taikstytis nė nekėtino.
Lenkai vėl pasiekė savo
Skirtingai nuo kitų šalių atstovų, lenkai jau eilinį kartą šiais metais Rusiją privertė laikytis sutarčių. Besibaigiant rugsėjui, Sankt Peterburge Lenkijos delegacija susėdo su Rusijos atstovais ir išsireikalavo pasirašyti minėtą instrukciją, kuri leis išvengti dviprasmių situacijų, aiškinant visiems užsienio vežėjams galiojantį RF transporto ministro įsakymą Nr. 301. Lenkijos Infrastruktūros ir statybos viceministras Jerzy Szmitas pasakė, kad ši instrukcija rusus vers laikytis dar pavasarį pasirašytų, tačiau iki šiol nerealizuotų susitarimo sąlygų, liečiančių trečiųjų šalių krovinių transportavimą. Tačiau šis dokumentas taikomas tik Lenkijos vežėjams (tai daugybę kartų pabrėžiant instrukcijos tekste), o kitų šalių (įskaitant Lietuvą) vežėjai tokio palengvinimo nesulaukia.
Negalima nepastebėti, kad Lenkija yra galinga valstybė, savo rankose laikanti tokį kozirį, kaip Rusijos tranzitą į Vakarų Europą. Tačiau šis svertas būtų bevertis, jeigu nebūtų naudojamas. Galėjome ne sykį pamatyti, kaip lenkai moka reikalauti savo teisių. Ir tada kyla klausimas: o kas šiuo požiūriu daroma Lietuvoje? Ar Lietuvos vežėjams Rusijoje nėra problemų? „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas sykį viešai pareiškė, kad vežėjai Rusijoje problemų neturi, bet ar tą patį galvoja ir kiti vežėjai?
Rusija neleidžia nuobodžiauti
Net trumpa „Cargo.lt“ forumo, kuriame savo žiniomis dalinasi įvairūs vežėjai ir ekspeditoriai, analizė parodo, kad situacija – toli gražu ne tokia. Visi, į Rusiją važiuojantys ES vežėjai šioje šalyje „turi reikalų“. Tai – nežinia dėl paruoštų krovinį lydinčių dokumentų tinkamumo (net skirtingi pareigūnai juos traktuoja skirtingai), nežinia, ar pavyks kirsti Rusijos-Baltarusijos sieną, daugybė kitų neaiškumų (įskaitant net diskusijas su pareigūnais dėl anstpaudų spalvos) ir nežinia, kokios dar naujienos gali būti parengtos be jokio perspėjimo.
Galima pridurti, kad Rusijos kryptis „Linavai“, kaip ūkio subjektui, turi išskirtinę svarbą: prekyba TIR knygelėmis yra kritiškai svarbus asociacijos pajamų šaltinis, o pagrindinė TIR knygelių naudojimo zona yra maršrutai į Rusiją.
Pastaruoju metu „Linavos“ vadovybės energija nukreipta Vakarų kryptimi – Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Belgijos ir kitų valstybių Vyriausybės ir įvairios institucijos nuolat „rūpinasi“, kad Rytų Europos vežėjų verslas nebūtų pernelyg lengvas. Šios rinkos mums yra labai svarbios, tačiau tuo tarpu nenuspėjamoje Rusijoje verslo sąlygos klostosi savaime: čia protu nepaiškinamos taisyklės priimamos lyg „force majeure“, tikintis, kad kažkada, kažkaip, savaiminiu būdu, bus pakeistos. Galima pastebėti, kad šiemet Rusijoje įvykdytus, vežėjams palankius teisės aktų pakeitimus inicijavo savo Vyriausybės remiami Lenkijos vežėjai bei valdžios sprendimų absurdą teismuose įrodinėjantys vietiniai teisininkai.
Galima mokytis iš lenkų?
Lenkų pavyzdys galėtų būti įkvepiantis – tiek su tarptautine teise derinant Rusijos teisės aktus, tiek kovojant su migrantų plėšikavimu Kalė uosto prieigose, tiek Europos Parlamente keliant klausimus dėl Vakarų Europoje vis plintančių komandiruojamų darbuotojų minimalaus atlygio reikalavimų. Kyla klausimas: ar Lietuvos vežėjų atstovai gali pasinaudoti lenkų patirtimi ir metodais? Ką apie Rusijos rinką mano „Linavos“ vadovybė?
„Linavai“ svarbios visos kryptys, kuriomis dirba Lietuvos vežėjai. Mes neskirstome savo darbo prioritetų pagal TIR knygelių panaudojimo kiekius. Dėl Rusijos istoriškai buvo ir palankesnių sąlygų, tačiau pastaruoju metu nusistovėjusi tvarka vežėjams yra pažįstama ir suprantama. Kroviniai gabenami ir prekyba vyksta. Vis tik norėtųsi, kad įvairūs apribojimai, prekių embargas, kiti trikdžiai būtų sprendžiami ir, kad krovinių srautai į šią šalį tik didėtų. Esu optimistas: vieną dieną tų trikdžių neliks“, – tvirtina „Linavos“ prezidentas E. Mikėnas.
Pasak jo, „Linava“ kreipėsi į Susisiekimo ministeriją dėl mišrios komisijos susitikimo, nes tokių susitikimų organizavimas yra šios institucijos kompetencija. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija „CargoNews“ atsakė, kad LR ir RF Vyriausybės yra sudariusios bendrą komisiją, turinčią užtikrinti esančių susitarimų vykdymą ir spręsti ginčytinus klausimus. Paskutinis šios komisijos posėdis vyko 2015 metais, Vilniuje.
Šiame kontekste galima prisiminti, kad 2015 metų pabaigoje RF įsigaliojo nauji reikalavimai, pažeidžiantys dar 1993 m. Lietuvos ir Rusijos Vyriausybių sudarytą susitarimą. Ir ne tik jį.
Prisimenate, kas 2016 metų pavasarį išsprendė tuomet Lietuvos vežėjus smaugusias problemas Rusijoje? – Taip, tai buvo lenkai, kurie net kelių varginančių derybų metu, manipuliuodami turimais svertais, privertė rusus koreguoti savo naująją „tvarką“.
Bendradarbiavimas galimas. Teoriškai!
Kaip „Linavos“ vadovybė vertina Lenkijos kolegų veiklą? Ar būtų galimybė pasinaudoti lenkų patirtimi ir metodika? Ar gali atsirasti galimybė apjungti jėgas, ginant bendrus (tiksliau – analogiškus) Lietuvos ir Lenkijos interesus?
„Lenkijos vežėjų asociacija ZMPD vienija labai daug narių. Tai yra labai stipri ir lobistine veikla užsiimanti asociacija. Tai – stiprūs derybininkai ir lobistai iš kurių reikia mokytis, – pripažįsta E. Mikėnas. – Atsiradus problemoms ar jaučiant, kad jų gali būti, visada bendraujame su atsakingomis institucijomis iš šalių, kuriose atsiranda tos problemos. Paprastai jos vienu ar kitu būdu būna išsprendžiamos ir krovinių srautai į Rusiją nenutrūksta. Su Lenkijos vežėjų asociacija esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį, o tai leidžia tikėtis bendrų veiksmų ateityje ir ne tik Rytų kryptimi“ – sako „Linavos“ vadovas. Jis tvirtina, kad stebima ne tik lenkų, bet ir kitų asociacijų veikla.
Susisiekimo ministerijos požiūriu, šalių bendradarbiavimo idėja nėra atmetama, tačiau dažnai valstybės turi skirtingus interesus ir skirtingus požiūrius į vienos ar kitos problemos sprendimus. Ministerija yra Lenkijai pateikusi siūlymą organizuoti daugiašalį susitikimą, tačiau atsakymo į šį siūlymą nėra.
Veikla be atsako
Šiuo metu Susisiekimo ministerija, susipažinusi su numatomais RF teisės aktų pakeitimais, inicijavo naują aukščiau minėtos komisijos posėdį, tačiau Rusija į tai atsakė tik neoficialiai išreiškšta nuomone: poreikio dvišalėms deryboms nėra.
Ministerija tiek raštu, tiek per transporto atašė RF kreipėsi į RF transporto ministeriją, prašydama suteikti informaciją kaip bus vykdomi vežimai įsigaliojus rengiamiems teisės aktų pakeitimams, tačiau atsakymas iš Rusijos pusės kol kas negautas.
Ne ką sklandžiau vyksta ir aiškinimasis dėl minėto Rusijos-Baltarusijos sienos kirtimo. Spalio pradžioje vykusiame Tarptautinio transporto forumo Kelių transporto grupės posėdyje RF transporto ministerijos atstovai informavo, kad tai nėra šios ministerijos kompetencija ir žinių, kaip bus sprendžiamas šis klausimas, neturėjo.
Dabar įdomu, kas šį klausimą sutvarkys? Patys rusai su baltarusiais ar lenkai? Įsivaizduokite, jeigu būtų pareikšta, kad Budzisko-Kalvarijos pasienio punktas taip pat nėra tarptautinis (CargoNews žiniomis jis, kaip ir kiti vidiniai ES sienų kirtimo punktai, neturi tarptautinio statuso), todėl jį gali kirsti tik ES piliečiai?
Kol kas nesimato ir kas galėtų susidoroti su kitais Rusijoje kylančiais klausimais. „Linava“ pirštu rodo į Susisiekimo ministeriją, o šios vadovybė dabar skaičiuoja paskutines darbo dienas. Ir turi kur kas didesnių rūpesčių, nei į Rusiją traukiantys šalies vežėjai. Taip, pasiūlymai siuntinėjami, bet va atsakymų tai nėra. Bendradarbiavimas su lenkais, kurie yra ne tik likimo broliai, bet ir labai galingi konkurentai, atrodo neviliojantis. Rytų Europos vežėjų galios pastaruoju metu buvo vienijamos tik prieš Europos Komisiją, kovojant su minimalaus komandiruojamų darbuotojų atlyginimo reikalavimais, tačiau ne prieš Rusiją. Todėl teks pakentėti laukiant, kol šioje šalyje iškylančios problemos glaistysis savaime, arba jas užglaistys lenkai.
Komentarai
Vitalijau. Ne visiškai su Tamsta noriu sutikti. Valstybės požiūris svarbus, bet tą požiūrį turim formuoti mes - vežėjai per savo atstovus. Šiandien Mikėnas atstovauja (bent taip jis pats deklaruoja) vežėjus. Bet su juo kaip ir su tais politikais, kurie daug žada, o kai ateina į valdžią rodo savo dalykinę impotenciją. Paimkime nors ir šių metų birželio Kongresą, kur svarbiausias klausimas buvo kaip Mikėnui pakelti atlyginimą iki 4000 Eurų. Apie vežėjų problemas niekas nekalba, o jei kalba, tai bando suversti kaltę kitiems Šiuo atveju dažnai bandoma suversti valstybinėms institucijoms. Noriu tik priminti 2012 metus, kai tarpvalstybiniai santykiai su Rusija nebuvo patys geriausi, bet tuo metu pavyko pasirašyti istorinę ilgalaikę 3 metų susitarimą dėl leidimų kvotos ir svarbiausia dėl tinkamo trečių šalių pervežimų traktavimo. Po šio susitarimo mes ramiai važinėjome be Rusijos kontroliuojančių organų reketo. Gintaras teisingai paminėjo, kad ruošiamas 301 įsakymo pakeitimai, kurie nukreipti prieš Lietuvos vežėjų interesus. Mikėnas pirštu nepajūdino, kad šios pataisos nebuvo priimtos. Ir dar vienas pavyzdys, prieš 2-3 metus aktyviai dirbome, kad būtų leista važiuoti per Adūtiškio, Tverečiaus, Šumsko pasienio postus bent tusčioms krovininėms transporto priemonėms. Kas padaryta? Nieko. Kas padaryta su draudimais? Nieko!!!!
Lietuvos vežėjam viena išeitis perkelti savo versla i palankesnes šalis pvz Lenkija ,UK ,De . Arba į tapačia rusija ir nebus tokiu problemu kaip Lietuvoi .
Kokia valdžia pasmus tokie ir rezultatai ! Lietuva netu ateities nes parsidavė europos ir amerikos intiresam .
Cia valstybes poziuris, tipo nereikia iš vis su Rusija dirbti,vazuokim visi i kinija.pakistana,kur nors tik ne i rytus.o savo darba atiduosim lenkam
Esu optimistas: vieną dieną tų trikdžių neliks“, – tvirtina „Linavos“ prezidentas E. Mikėnas. Ei, p. Mikenai, jus cia rimtai ??? Patys zinot kad jau ruosiami pakeitimai 301 isakyme ir kaip visada ne musu naudai. O jus dar vis optimistas?
Ačiū Linai už straipsnį, tikrai vertas dėmesio. Lenkai šaunuoliai, dirba savo vežėjų naudai, šiemet tai buvo berods penktas ar šeštas susitikimas su rusais. Galima tik apgailestauti, kad Lietuvos vežėjų interesai Rusijoje šiuo metu neginami, niekas ten nedirba. Kad dirbti, reikia turėti norą, turėti viziją ir mokėti. Mikėnas antrus metus rodo savo kaip vadovo pilną impotenciją šiuo klausimų, nėra nei idėjų, nei noro, nei prasmingų darbų. Rusijoje Lietuvos vežėjai palikti likimo valiai. Mikėno darbo suvokimas apsiriboja kokio nors rašto parašymu. O valstybinės institucijos gali dirbti tik tada, kai joms suformuluojamos užduotys ir problemos. Kai Mikėnas iš aukštos tribūnos deklaruoja, kad Lietuvos vežėjai problemų Rusijoje neturi ką tokiu atveju turi dirbti valstybinių institucijų atstovai? Ir dar, jau antri metai visiškai nedirbamas lobistinis darbas Rusijoje, panaikinta Linavos atstovybė Rusijoje, atšauktas jos darbuotojas, pagaliau visiškai panaikintas toks etatas. Rezultatus mes jau matome dabar, ateity bus dar blogiau. Griovėjo mentalitetas...
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.