Transporto savaitė (spalio 3-9 d.)
Svarbiausias praėjusios savaitės įvykis Lietuvoje – Seimo rinkimai nustelbė beveik bet ką, kas tuo metu vyko Lietuvoje. Nepaisant to, galima pažymėti kelis, dėmesio vertus įvykius.
Lenkai vėl prispaudė rusus laikytis įsipareigojimų
Ko gero svarbiausia, kas praėjusią savaitė įvyko mūsų regione – Sankt Peterburge įvykusios Lenkijos ir Rusijos derybos. Abiejų šalių transporto viceministrų lygmenyje pasirašyta instrukcija, kuri leis išaiškinti Rusijoje galiojančius teisės aktus (konkrečiai – pervežimus šalyje reglamentuojančius RF Susisiekimo ministro įsakymus Nr. 301 ir 62), išvengiant žalingų jų interpretacijų. Pasirašius šią instrukciją, į Rusiją važiuojantys Lenkijos vežėjai turės aiškiai apibrėžtas sąlygas, leidžiančias išvengti absurdiško dydžio ir argumentavimo baudų, kuriomis pastaraisiais mėnesiais lenkus „šėre“ galiojančius įstatymus laisvai interpretuojantys Rusijos pareigūnai.
Deja, ši žinia džiugi tik lenkams, nes minėtoji instrukcija bus taikoma tik šios šalies vežėjams. Ir todėl vėl kyla klausimas: ar šis dokumentas neturėtų tapti pavyzdžiu Lietuvos vežėjų asociacijai ir Lietuvos Susisiekimo ministerijai? Tai – klausimas, prie kurio neišvengiamai turėsime sugrįžti.
Lietuvos Vyriausybė giria Baltarusijos pasiekimus
Tarptautinės parodos „Transportas ir logistika“ atidaryme Minske Lietuvos susisiekimo ministras R. Sinkevičius pareiškė labai vertinantis sėkmingai įgyvendinamą Baltarusijos ir Kinijos projektą – industrinio parko „Didysis akmuo“ kūrimą. Pasak kadenciją baigiančio ministro, Lietuva yra pasirengusi suteikti aukštos kokybės transporto ir logistikos infrastruktūrą, taip pat paslaugas šio parko rezidentams.
Apie 91 kv. km ploto industrinio parko „Didysis akmuo“ kūrimas laikomas vienu svarbiausių Kinijos valstybinio projekto „Šilko kelio ekonominė juosta“ etapu. Parkas steigiamas 25 km atstumu nuo Minsko ir Centrinės Azijos šalims turėtų tapti vartais į Europą.
Industriniame parke logistikos subparko projektą įgyvendina Kinijos kompanija „China Merchants Group“, su kuria glaudžiai bendradarbiauja AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos jūrų uostas. „Didžiojo akmens“ parko vadovai mato Klaipėdos uostą kaip svarbius jūrų vartus į Vakarų Europą.
Pajutus grėsmę dėl „Rail Baltica“, trimituojama apie atliekamus darbus
AB „Lietuvos geležinkeliai“ balansuoja ant ribos, kurią peržengusi, taptų fantastišką žalą Lietuvai nešančiu subjektu. Dar metų pradžioje Europos Komisija skelbė, kad dėl neteisėtai išmontuoto Rengės geležinkelio ruožo įmonė gali sulaukti 50 milijonų eurų baudą. Šioje istorijoje bendrovės vadovybė demonstruoja fantastišką ramybę ir, atrodo, ramiai laukia užgriūvančios EK rūstybės.
Pastaruoju metu kilo kitas, daug rimtesnis skandalas: Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas pranešė sustabdantis Lietuvai skiriamas „Rail Baltic“ finansavimas. Kaip tvirtina AB „Lietuvos geležinkeliai” vadovas Stasys Dailydka, Lietuvoje atliktinų darbų vertė siektų net 2,8 milijardo eurų. Ir 85 procentus šios sumos turėtų padengti ES.
Visa tai reikštų, kad šis tarptautinis projektas įstrigtų tik dėl to, kad „Lietuvos geležinkeliai“ nepasirašo viešųjų pirkimų sutarties.
Ir pagaliau praėjusį šeštadienį, poilsio dieną, Susisiekimo ministerija išplatino pranešimą apie tai, kad paskutinio momento išlaukęs S. Dailydka pagaliau teikėsi pasirašyti sutartį, kurios laukė ne tik EK, bet ir Latvija, Estija ir Suomija. Neminint Lietuvos… Iki rinkimų likus nepilnai dienai, ministerija pranešime paskelbia ir apie tai, kad per penkis milijardus eurų vertinamam „Rail Baltica“ projektui realią grėsmę iškėlusi Lietuva, pasirodo, buvo šio projekto lyderė: ji jau nutiesė „europinę“ vėžę nuo Lenkijos iki Kauno, įgyvendino Šeštokų terminalo projektą (čia perkraunami kroviniai nuo vadinamosios „rusiškos” vėžės ant europinės 1435 mm platformos), savo lėšomis įrengė pervažų signalizacijos sistemas ir tokiu būdu pagreitino susisiekimą europine vėže nuo Kauno iki Lenkijos sienos.
Europos Parlamentas imsis vežėjams svarbių klausimų
„Linava“ praneša, kad spalio 12 dieną Europos parlamente bus peržiūrima Europos Komisijos komandiruojamų darbuotojų direktyva (Direktyva 96/71/EB). Šis klausimas bus svarstomas tarpparlamentinėje diskusijoje Briuselyje, taip pat Europos Parlamento komitetuose, plenarinėje sesijoje ir kituose formatuose.
„Linava“ praneša, kad pagal dabartinę tvarką numatoma prievolė komandiruotiems darbuotojams taikyti iš esmės tokias pačias darbo užmokesčio ir darbo sąlygų nuostatas, kokios taikomos ekonomiškai stipresnių ES valstybių narių darbuotojams. Šią iniciatyvą aktyviai palaiko senosios ES valstybės narės (Vokietija ir Prancūzija jau priėmė atitinkamus nacionalinius įstatymus, planuojama priimti Italijoje).
2016 m. gegužės mėnesį 11 ES valstybių narių (Lietuvos, Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos) parlamentai kreipėsi į EK dėl direktyvos 96/71/EB neatitikimo subsidiarumo principui. Tuomet EK atsakė, kad direktyva atitinka šį principą.
Šįkart Rytų Europos valstybių vežėjų viltis – Europos parlamentarų rankose. Laikykite sukryžiuotus pirštus! Geros savaitės!
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.