Vairuotojų trūkumas Lietuvoje: paprastės trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo sąlygos
Vietiniai vairuotojai Lietuvoje nyksta lyg dinozaurai. Kaip ir visą valstybę, šį sektorių stipriai paveikė darbo jėgos migracija. Jau eilę metų Lietuvos vežėjai trūkstamus darbuotojus „importuoja“ iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Tokie darbuotojai gali tenkinti vežėjų poreikius, tačiau jų įdarbinimas – kietas riešutėlis. Tačiau nauji parengtų įstatymų projektai turėtų palengvinti šias procedūras.
Lietuvos vairuotojai jau seniai pajuto Europos Sąjungos suteikiamas galimybes. Nepaisant to, kad Lietuvoje vidutinis vairuotojo atlyginimas niekada nebuvo mažas, mūsų vairuotojai greitai pajuto, kad Vakarų Europoje algos yra dar didesnės, be to, skiriasi darbdavių požiūris į darbuotojų socialines garantijas. Be to, penkerius metus ES šalyje dirbantis darbuotojas įgyja visas teises į pensiją, kuri – vartykite kaip norite – Vakaruose yra kur kas solidesnė, nei Lietuvoje.
Vietiniams vairuotojams nepakanka motyvacijos?
Europoje dirbantys Lietuvos vežėjai dar prieš gerą dešimtmetį pastebėjo atsirandantį vairuotojų trūkumą. Visi žinome, kad rinka yra savaime susireguliuojantis mechanizmas. Ir jeigu vienoje vietoje susidaro paklausa, ją kaip mat užpildo iš kitos vietos atskubanti pasiūla. Deja, šis dėsnis Lietuvos vežėjų rinkoje nesuveikė: jį apribojo vidinės ES, o taip pat ir Lietuvos darbo rinkos apsauga.
Lietuvos vežėjai su dideliu entuziazmu ieško darbuotojų iš Baltarusijos ir Ukrainos. Tačiau susiduria su išskirtinai sudėtinga jų įdarbinimo procedūra. Norint susidaryti įspūdį apie ją, pakanka pažiūrėti „Linavos“ sudarytą, konkrečiai vairuotojų įdarbinimui reikalingų dokumentų, sąrašą (http://www.linava.lt/uzsienieciu-idarbinimas/). Šioje vietoje galima suprasti, kad planas atsigabenti trečiųjų šalių darbuotojus privers dar kartą pagalvoti apie galimybę prisivilioti vietinius vairuotojus. Kas dabar trukdo tai padaryti? Ar mokamas nepakankamas atlygis, ar yra ir daugiau faktorių?
„Praktika rodo, kad yra katastrofiškas tolimųjų reisų vairuotojų trūkumas. Pagal darbo biržos duomenis šiais metais jau Lietuvoje įdarbinta 13.000 užsieniečių, iš jų 87 % krovininio transporto vairuotojais. Kiek teko susidurti, dažniausiai Lietuvoje be darbo yra tie tolimųjų reisų vairuotojai, kurie yra nemotyvuoti ir nei patys nori dirbti, nei darbdaviai juos nori įdarbinti. Tuo metu tik ką teises išsilaikęs jaunimas yra „išgraibstomas“, jie turi galimybę rinktis darbovietę, – tvirtina „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas. – Pajamų klausimas aktualus visų sričių darbuotojams – vis tik vairuotojai yra geras pajamas gaunanti darbuotojų grupė. Jie yra motyvuojami naujais sunkvežimiais, priedais ir t.t., tačiau vairuotojų vis tiek trūksta.“
Kryžiaus keliai dėl 11 tūkstančių darbo vietų
Taigi, vairuotojai šiuo metu yra dažniausiai įdarbinama trečiųjų šalių piliečių grupė Lietuvoje. Tolimųjų reisų vairuotojais šiuo metu dirba apie 11 tūkstančių trečiųjų šalių piliečių. Tai reiškia, kad Lietuvoje yra 11 tūkstančių potencialių (ir gerai apmokamų), darbo vietų, kurias vežėjai desperatiškai pildo, eidami kryžiaus kelius. Bene vienintelis palengvinimas kol kas yra toks, kad vairuotojai darbo biržoje yra įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašą ir norintiems juos įdarbinti vežėjams tai leidžia sutaupyti ne mažiau, nei mėnesį laiko.
Bet, pasak E. Mikėno, visas trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procesas vis dar reikalauja daug dėmesio. „Šiuo metu tai yra labai ilgas ir, mūsų nuomone, sudėtingas įdarbinimo procesas su daugybe perteklinių reikalavimų. Ir vairuotojui, ir darbdaviui tenka aplankyti nemažai valstybinių įstaigų, paruošti krūvą dokumentų, jų kopijų. Iš to atsiranda kita problema – negalime šiuo klausimu konkuruoti su kitomis šalimis. Kaip pavyzdį galima pateikti Lenkiją, kur vairuotojų įdarbinimo procesas netrunka nei mėnesio. Trečiųjų šalių piliečiams tai yra patraukliau, jie pradeda greičiau dirbti“, – tvirtina „Linavos“ prezidentas.
Dabar trečiųjų šalių pilietis (vairuotojas) gauna darbo vizą metams. Praėjus metams, jis gali prašyti leidimo gyventi Lietuvoje, kuris galioja du metus. „Artimiausiu metu turi įsigalioti nauja įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ redakcija. Tuomet iš karto bus išduodamas leidimas gyventi ir dirbti Lietuvoje. Manyčiau, tai ypač supaprastintų užsieniečių įdarbinimo procedūras, – viliasi E. Mikėnas. – Naujoje įstatymo redakcijoje būsimam darbuotojui numatyta galimybė gauti darbo vizą savo šalyje veikiančioje Lietuvos ambasadoje. Taip pat – galimybė atsiimti dokumentus iš Migracijos departamento ne pačiam darbuotojui, o darbdaviui ar jo įgaliotam atstovui, kuriuo galėtų būti ir asociacija „Linava“. Tokiu būdu būtų žymiai sutrumpintas vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo procesas.“
Asociacija Vidaus reikalų ministerijai teikia siūlymus dėl leidimų gyventi išdavimo terminų trumpinimo, reikiamų pateikti dokumentų kiekio mažinimo, reikiamų papildomų darbuotojų migracijos padaliniuose. Taip pat – apie galimybę įdiegti vieno langelio principą, atliekant trečiųjų šalių piliečių dokumentų tvarkymo procedūras. Vežėjai šią problemą bando įveikti ne mažiau, nei dešimtį metų, tačiau apčiuopiamų rezultatų vis dar tenka laukti.
Trečiųjų šalių vairuotojai: ar jie yra tai, ko nori Lietuvos vežėjai?
Tuo metu, kai Lietuvoje kaip oro trūksta vairuotojų, įmonės (ypač – didesnės) dideliais kiekiais „importuoja“ darbo jėgą iš rytinių valstybių. Nors vieni vežėjai tokių darbuotojų baidosi, kaip ugnies, pasakodami apie savaitėmis su visu sunkvežimiu ir įmonės pinigais pradingusius baltarusius, kiti nėra linkę burnoti ant trečiųjų šalių vežėjų. Pastarieji tvirtina, kad „geriantį“, bukagalvį ar neatsakingą darbuotoją nesunku rasti ir Lietuvoje. Pasak jų, darbdaviui svarbu mokėti pasirinkti.
Tačiau pasirinkti darbuotoją, kurį sunku net pasikviesti pokalbiui – ypatingų gebėjimų reikalaujantis uždavinys. Nekalbant apie kitų svarbių duomenų patikrinimą. Kokios priemonės yra naudojamos, norint kitoje, net ne ES, šalyje susirasti reikalingą vairuotoją? Bendrovės „Tranita“ vadovas sako, kad visuomet remiasi asmeninėmis rekomendacijomis. Prieš dešimtį metų šioje įmonėje priimtas pirmasis baltarusis vairuotojas pasiūlė dirbti savo broliui ir ilgainiui susiklostė taip, kad iš keliolikos vairuotojų liko tik vienas lietuvis, šioje įmonėje dirbantis maždaug dvidešimtį metų. Vežėjas tvirtina, kad žmonės be rekomendacijų gali vežėjui paruošti ne vieną nemalonų siurprizą. O nauji vairuotojai iš Baltarusijos, lygiai kaip ir nauji vairuotojai iš Lietuvos, priimami kaip mokiniai ir į reisus išvažiuoja kartu su patyrusiais vairuotojais.
Didelės įmonės, kurios nuolatos ieško daug vairuotojų, naujus darbuotojus siunčia į mokymo centrus, kuriuose jie apmokomi ir įvertinami.
Akivaizdu, kad esamomis sąlygomis Lietuvos vežėjai neturi vilties išsisukti be darbo jėgos iš trečiųjų šalių. Ir pratinasi prie naujų žaidimo taisyklių. Nuo 2017 metų įsigaliosiantys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai turės kiek palengvinti situaciją. Tačiau – ne tiek, kiek norėtų masinį darbuotojų deficitą jaučiantys transportininkai.
Komentarai
Nepamirškit, kad baltarusiui ar ukrainiečiui suteiktas leidimas dirbti Lietuvoje, negalioja darbui po Vakarų Europą. Trečių šalių vairuotojai gali dirbti savivarčiais sunkvežimiais po Lietuvą, o ne vežti krovinius po Vakarų Europos valstybes, dirbdami "kadencijomis", kaip tai daro lietuviai ir kiti Europos sąjungos piliečiai. Laukiu nesulaukiu tos dienos, kada Vokietijos ar Prancūzijos transporto kontrolės tarnybos pradės tikrinti ir bausti nelegaliai Europoje dirbančius trečiųjų šalių vairuotojus. Ukrainiečiai ir baltarusiai baigia išstumti paskutinius lietuvius vairuotojus, Lenkijoje- lenkus vairuotojus. Moldavai užkariavo Rumunijos vežėjų "europinių" vairuotojų rinką.
Dar daugiau musu darbdaviai nesiskaitys su vairuotojais,dar daugiau musu pilieciu isvyks i uzsieni ieskotis darbo
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.