Transporto savaitė (rugpjūčio 8-14 d.)

Jei stebintys mūsiškių atletų pasirodymą olimpinėse žaidynės pernelyg džiūgauti neturi priežasčių – kovos, dėl kurių tenka aukštyn kojomis apversti įprastą poilsio grafiką, dažniau baigiasi neišsipildžiusiais lūkesčiais, tai transportininkų pasiekimus atspindinti statistika gali nuotaiką gerokai pakelti.
Vežėjų verslas ant bangos
Statistika rodo, kad per pirmus šešis šių metų mėnesius šalyje pervežta daugiau krovinių, augo iš to gaunamos pajamos. Specialistai prognozuoja, kad transporto sektoriaus sukuriama Bendrojo vidaus produkto dalis šiemet bus iki pustrečio procento didesnė nei pernai.
Išankstiniai pirmojo pusmečio duomenys rodo, kad labiausiai augo krovinių, keliaujančių per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Jų plukdyta per pusšešto procento daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Skaičiuojama, kad tai buvo vienintelis uostas Baltijos šalyse, kuriame krova išaugo. Taip pat daugiau krovinių pervežta automobilių keliais bei geležinkeliais. Tai, anot specialistų, lėmė sustiprėjusios Lietuvos vežėjų pozicijos Vakarų rinkose bei stabilizavęsi pervežimai tarp Lietuvos ir Rusijos.
Tuo metu lėktuvais gabenamų krovinių šiemet mažėjo daugiau kaip procentu. Nors Vilniaus oro uoste krova išaugo dešimtadaliu, tačiau Kaune mažėjo trečdaliu. Vis dėlto visuose šalies oro uostuose buvo septintadaliu daugiau keleivių nei pernai.
Gerėjančius kelių transporto rodiklius lėmė Vakarų rinkose įsitvirtinusių vežėjų veiklos rezultatai ir stabilizavęsi pervežimai tarp Lietuvos ir Rusijos. Pirmąjį šių metų ketvirtį šios transporto rūšies generuojamos pajamos siekė 774,1 mln. eurų, t. y. 7,5 proc. daugiau nei atitinkamu 2015 m. laikotarpiu, ir sudarė 44 proc. visų transporto sektoriaus pajamų.
Pastebima, kad sparčiai auga eksportas į Europos Sąjungas šalis, stabilizuojasi eksportas į Rusiją bei Baltarusiją. Sparčiausiai – daugiau kaip perpus – išaugo eksportas į Jungtinę Karalystę.
Keliuose daugiau pavojų
Šių metų veiklos rezultatus išanalizavę draudimo kompanijų vadovai konstatavo, kad keliauti automobiliais šiemet pavojingiau, nei pernai. Nuo sausio Lietuvos keliuose įvyko keliais šimtais daugiau avarijų, nei pernai tokiu pat metu. Tokio nelaimių keliuose augimo, draudikai tikina nematę jau dešimt metų. Avarijų priežastys išlieka tos pačios: greičio viršijimas, chuliganiškas vairavimas, alkoholis, neatidumas.
Nelaimių keliuose daugėja ir dėl didėjančio automobilių skaičiaus. Draudikai pastebi, kad pastaruoju metu žmonės vis dažniau sėda prie vairo, nes gana ženkliai (-25 proc. lyginant su praėjusiais metais) atpigo degalai, padidėjo minimali mėnesinė alga.
Pasidžiaugti galima tik tuo, kad šiemet avarijose žuvo mažiau žmonių, nei pernai. Bet sužeistųjų, deja, daugiau.
Neišnaudotos galimybės
Praėjusią savaitę „Linavos“ mokymo centre buvo surengtas seminaras, kurio metu svečiai iš IRU atkreipė dėmesį į vežėjų galimybes sutaupyti pinigų ir efektyviau kontroliuoti logistikos procesus efektyviau išnaudojant TIR-EPD sistemos galimybes. T. y. elektroniniu būdu muitininkams pateikiant išankstines TIR knygelių duomenimis paremtas deklaracijas.
Specialistai akcentuoja, kad TIR-EPD modulis yra nemokamas, tačiau gerai apsaugo komercinius duomenis, pateikiamus kitiems naudotojams. Išankstinės elektroninės deklaracijos vienu metu išsiunčiamos į 32 šią sistemą naudojančias šalis (be ES valstybių TIR-EPD „dirba“ Muitų sąjungos narės, Ukrainoje, Irane, o netrukus ir Turkijoje), kas leidžia operatyviai gauti muitinių atsakymus, juos analizuoti, taisyti klaidas ir pakartotinai išsiųsti. Toks algoritmas padeda greičiau įveikti muitinės barjerus, nes pareigūnai galimybę įvertinti krovinio gabenimo rizikas vežėjams dar neatvykus į muitinės postus. Drauge sistema leidžia realiu laiku sekti krovinio judėjimą – TIR-EPD naudotojai per keletą minučių gauna pranešimus apie tai, į kokią tarpinę stotelę ir kada atvyko jų transportas su deklaracijoje nurodytu kroviniu.
Net neįgudę naudotojai naudodamiesi TIR-EPD sistema deklaracijas užpildo greičiau nei per 10 minučių, nes tai iš tiesų visiškai nesudėtinga. Ieškoti pagalbos tarp muitinės tarpininkų reiškia tiesiog padidinti savo veiklos kaštus.
Vežėjai kviečiami pareikšti nuomonę
Praėjusią savaitę Europos Komisija paskelbė 2017 m. pradžioje ketinanti pateikti Europos Parlamentui 9 teisės aktų pakeitimų projektus kelių transporto srityje, o šios srities profesionalų paprašė išsakyti savo nuomonę dėl numatomų korekcijų, susijusių su vežimo sąlygų taisyklėmis, patekimo į rinką taisyklėmis, patekimo į tarptautinę keleivių vežimo rinką taisyklėmis bei išnuomotų vilkikų naudojimo kroviniams vežti keliais taisyklėmis.
Apklausoje dalyvauti ir anketas pildyti gali kiekvienas Europos Sąjungos pilietis. Daugiau informacijos galima rasti adresu http://ec.europa.eu/transport/modes/road/news/index_en.htm.
Pasibaigus apklausoms Europos Komisija teiks projektus nacionaliniams parlamentams – svarstymai persikels į institucinį lygmenį.
„Linava“ kviečia tiek asociacijos narius, tiek jokioms struktūroms nepriklausančius vežėjus aktyviai dalyvauti apklausoje ir pildyti anketas.
Kelionės į Karaliaučių bus sunkesnės
Lietuvos muitinė gavo Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovybės Kaliningrade notą dėl pasienio kontrolės punktų darbo sustabdymo. Remdamiesi ja, informuojame, kad š. m. rugpjūčio 15,17−18 ir 23 d. nuo 9 val. iki 13 val. dėl elektros darbų bus sustabdytas pasienio kontrolės punktų darbas Černyševskoje, Pograničnyj (rugpjūčio 17 d.), Sovetskas (rugpjūčio 18 d.) ir Morskoje (rugpjūčio 23 d.).
Planuojantiems vykti per šiuos postus rekomenduojama kelionės išvakarėse pasitikslinti šią informaciją ir, esant reikalui, pakoreguoti maršrutą.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.