Transporto savaitė (liepos 25 – 31 d.)
Kasmetinė vidurvasario atostogų karštinė, kai daugelio Senojo žemyno šalių gamybininkai sutartinai šturmuoja kurortus, sumažina ir vežėjų veiklos apsukas. Visgi tokio „agurkų sezono“, koks naujienų portalus pripildo pranešimais apie įžymybių šukuosenas, maudymosi kostiumėlių madas ir visuotinį pamišimą dėl „Pokemon Go“, transportininkai išvengia. Kaip tik šiuo metu įvedamos naujovės „TIR Carnet“ knygelių sistemoje, laužomos ietys dėl draudikų paslaugų kainų ir derinamas Prancūzijos rinkoje dirbančių vežėjų atstovavimo mechanizmas.
TIR sistemoje permainų laikas
CargoNews.lt praėjusią savaitę narstė IRU įvestas naujoves ir bandė užčiuopti svarbiausius dalykus, turinčius įtakos kasdieniams vežėjų darbams. Viena mūsų komandos užduočių buvo pristatyti „TIR Carnet“ knygelių kainodarą. Teoriškai toks darbas paprastas, kaip bandelės „Trys kapeikos“ receptas, tačiau praktiškai viskas gerokai sudėtingiau. Aišku tik tai, kad nuo šių metų liepos 1 dienos įdiegtas naujas „TIR Carnet“ knygelių formatas, kurį sudaro 6 arba 14 lapų knygelės (4 ir 20 lapų knygelių leidyba nutraukiama, tačiau visų šalių vežėjų asociacijos jas pardavinės tol, kol turės atsargas) ir kad pakeistas knygelės lapų dizainas. Tačiau kaip keičiamos knygelių kainos, detaliai išsiaiškinti taip ir nepavyko. IRU atstovas spaudai patvirtino tik patį kainų korekcijos faktą, bet jokių detalių nepatikslino. Baltarusijos vežėjų asociacijos „Bamap“ tinklalapyje buvo paskelbta, kad 6 puslapių knygelės dabar kainuos tiek pat, kiek kainavo 4 puslapių knygelės. Tuo pat metu „Linavos“ strategai į visus klausimus šia tema nesurezgė jokio paaiškinimo ar komentaro.
Žinoma, tai nereiškia, jog naujieji „Linavos“ vadovai taikosi apmulkinti eilinius vežėjus ir nori paslapčia nulupti nuo jų didesnius pinigus. Deja, nutylėjimų taktika, turint galvoje kiek, švelniai tariant, „keistų“ sprendimų šioje asociacijos buvo priimta per pastarąjį dešimtmetį, atrodo esanti mažiausiai teisinga.
Draudimo rinkoje taupymo bumerangas
Dar viena sritis, kurioje miglotų atsakymų gerokai daugiau nei norėtųsi – privalomojo sunkvežimių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo rinka. Vežėjai draudikus vadina lupikautojais ir baksnoja į kolegas kaimyninėse šalyse, kurie už tokį patį draudimo polisą moka bent dvigubai mažesnius pinigus. Latviai, lenkai ir estai už privalomąjį CA draudimą retai kada moka daugiau nei 1000-1200 eurų, tuo metu standartinis pasiūlymas mūsiškėms transporto kompanijoms paprastai siekia 3000 eurų (atskiroms kompanijoms draudimas kainuoja nuo 2000 iki 6000 eurų) metams už vieną vilkiką.
CargoNews.lt pradėjus narstyti šią temą peršasi išvada, jog transporto kompanijų vadovai šįkart tapo savo pačių bandymų sutaupyti įkaitais: samdydami „pigesnius“ vairuotojus iš Rytų šalių daugeliu atvejų kartu gauna prastesnių gebėjimų ir žemesnės kvalifikacijos „priedą“. Kad yra būtent taip, liudija draudiminių įvykių dažnio statistika. Vieno kertinių rodiklių, kuriais remiantis skaičiuojama draudimo poliso kaina, statistika liudija, jog Estijoje įvykių dažnis svyruoja apie 15 proc., Latvijoje – apie 20 proc., panašiai Lenkijoje, o Lietuvoje – kone dvigubai daugiau – apie 40 proc. T. y. iš 100 vilkikų 40 apkuliama avarijose. Turint galvoje dar ir tai, kad vidutinė žala 2015 metais išaugo net 24 proc., kaltinimai draudikams atrodo esantys ne visai korektiški.
Prancūziškos biurokratijos pinklės
Vežėjams, dirbantiems Pietų Europos rinkose, reikėtų pradėti analizuoti Prancūzijos valdžios reikalavimus, užfiksuotus minimalaus darbo užmokesčio įstatyme. Vadinamojo „Loi Macron“ nuostatos taikomos visiems asmenims, dirbantiems Prancūzijos teritorijoje, įskaitant vairuotojus, jei šie gabena prekes ar keleivius visomis transporto rūšimis. Taigi, jei prie šią šalį keliaujama ne tranzitu, reitkų turėti galvoje, kad minimalus (bruto) darbo užmokestis Prancūzijoje dabar yra 1466,62 EUR, t. y. 9,67 EUR bruto per valandą. Minimalus darbo užmokesčio bruto dydis nėra pastovus ir gali keistis kiekvienais metais. Prancūzijoje nustatyta 35 val. darbo savaitė. Įrodymų, kad laikomasi šių reikalavimų gali reikalauti Prancūzijos darbo inspektoriai ir kontrolieriai, policijos pareigūnai, mokesčių ir muitinės pareigūnai, socialinės apsaugos pareigūnai, transporto pareigūnai, atsakingi už sausumos transporto kontrolę, įdarbinimo agentūros pareigūnai, atsakingi už sukčiavimo prevenciją.
Su minėtų institucijų atstovais Prancūzijoje dirbančių transporto kompanijų žmonės privalo bendradarbiauti per vietinį atstovą. Šis savo ruožtu privalo saugoti ir kontroliuojančioms tarnyboms darbuotojo darbo užmokesčio lapelius už komandiravimo laikotarpį arba jam prilyginamą kitą dokumentą, kuriame būtų nurodyta valandinis bruto darbo užmokestis (eurais); darbo laikas (kartu nurodant viršvalandžius), atostogų ir švenčių dienos bei išdėstytos šių laikotarpių apmokėjimo detalės (pvz., nurodomos darbo valandos, kurios yra apmokamos pagal įprastą tarifą ir darbo valandos, kurios apmokamas pagal padidintą tarifą). Taip pat dokumentus, kurie patvirtina faktinį darbo užmokestį, sutarties, sudarytos tarp įmonės (vežėjo) ir atstovo dėl atstovo paskyrimo, kopiją, kolektyvinę darbo sutartį, jeigu ji yra taikoma vairuotojo atžvilgiu bei komandiruotės sertifikatą. Pastarasis dokumentas turi būti užpildomas dviem egzemplioriais: – vienas iš jų pateikiamas vairuotojui, kitas – įmonės atstovui Prancūzijoje. Užpildytas komandiruotės sertifikatas neturi būti iš anksto pateiktas Prancūzijos kontroliuojančioms tarnyboms, tačiau komandiruotės sertifikatą su savimi privalo turėti vairuotojas ir įmonės atstovas. Dokumentai ir informacija apie darbuotoją (vairuotoją) turi būti saugomi visą komandiruotės laikotarpį ir 18 mėn. po komandiruotės pabaigos.
Detalią informaciją apie Prancūzijos minimalaus darbo užmokesčio įstatymą, su juo susijusius teisės aktus bei rekomendacijas vežėjams „Linavos“ pavedimu parengė advokatų kontora „Balčiūnas ir Grajauskas“.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.