Transporto savaitė (liepos 18-24 d.)
„Tai, kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“, – tvirtino Friedrichas Nyčė. Mūsų laikų humoristas Justinas Jankevičius papildė: „padaro stipresniais arba palieka neįgaliais“. Sunku juos paneigti. Lietuvos vežėjai išgyveno daugybę sunkių dienų, bet pastarosios savaitės naujienos skamba labai niūriai.
Nuo kurios blogos naujienos pradėti? Gal nuo to, kad Europos Komisija patvirtino protekcionistinius ir darbo jėgos laisvę varžančius kai kurių Senojo žemyno valstybių sprendimus, susijusius su komandiruojamų darbuotojų atlyginimais? EK narių kolegija vėl išnagrinėjo pasiūlymą peržiūrėti Direktyvą dėl darbuotojų komandiravimo, kaip prieštaraujančią subsidiarumo principui. Naujausiame dokumente Komisija padarė išvadą, esą aistras sukėlusi Direktyva subsidiarumo principo nepažeidžia. Kitaip tariant – kiekvienoje šalyje darbuotojai turi uždirbti, atsižvelgiant į vietinius atlyginimus.
Praėjusią savaitę už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga Europos Komisijos narė Marianne Thyssen pareiškė, esą išanalizavus pateiktus argumentus, dar kartą patvirtinta, kad toje pačioje vietoje dirbantiems darbuotojams būtų taikomos tokios pačios privalomos taisyklės, nepriklausomai nuo to, ar jie yra vietos darbuotojai ar komandiruoti darbuotojai. Prievolė visoms valstybėms narėms taikyti šias taisykles visuose ekonomikos sektoriuose negali būti nustatyta nacionaliniu lygmeniu, todėl turi būti nustatyta Sąjungos lygmeniu. Be to, pasiūlymu visapusiškai ir aiškiai atsižvelgiama į valstybių narių kompetenciją nustatyti darbo užmokestį pagal nacionalinę praktiką.
Pranešama, kad Komisijos sprendimas nuties kelią pasiūlymo svarstymui Taryboje ir Europos Parlamente. Atsižvelgdama į politinę šio klausimo svarbą, Komisija ateinančiais mėnesiais tęs politinį dialogą su parlamentais.
Tai sugriovė Rytų ir Centrinės Europos vežėjų viltis, kad Briuselis juos apgins nuo Prancūzijoje ir Vokietijoje įsigaliojusių reikalavimų mokėti minimalius atlyginimus, tačiau dabar buvo uždegta šviesa apie tokią tvarką svarstyti ir kitose ES šalyse. O Rytų ir Centrinės Europos vežėjai Vakaruose praranda vieną iš savo stipriųjų kozirių – mažesnius veiklos kaštus. Kas gali pasakyti – ar šis sprendimas nenulems naujųjų ES šalių vežėjų pasitraukimo iš senųjų šalių rinkų? Jeigu pasitrauks – kur jie dėsis? Juk tai liestų dešimtis tūkstančių Lenkijos, Lietuvos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos ir kitų šalių sunkvežimių?
Prekės į Rusiją – tik su trišaliais leidimais?
Kita bloga žinia mus pasiekė iš Rusijos. Rusijos Transporto ministerijos įsakymą Nr. 301 (2015.10.14) žino visi užsienio vežėjai, dirbantys Rusijoje. Būtent šis įsakymas, įsigaliojęs 2015 m. pabaigoje, 2016 m. tapo pagrindinių problemų, užsienio vežėjams bendraujant su Rusijos transporto inspekcijos pareigūnais, priežastimi. Praėjusią savaitę Rusijos Federaliniame normatyvinių aktų projektų portale buvo paskelbtas minėto įsakymo pakeitimų projektas.
Esminis jo pakeitimas – užsienio vežėjams nebebus galima gabenti trečiųjų šalių krovinius iš muitinės sandėlių, naudojant dvišalius leidimus. O būtent toks prekių vežimo būdas buvo vienintelis būdas vežti krovinius į Rusiją be trišalio leidimo. Šiuo metu įsakymo Nr. 301 pakeitimo projektas dar yra viešų svarstymų stadijoje, nėra žinių apie jo galimą įsigaliojimo datą. Tačiau toks pakeitimas reikštų, kad beveik visi reisai į Rusiją būtų vykdomi, tik naudojantis leidimais vežti trečiųjų šalių krovinius. O jų, kaip žinome, niekada nebūna daug. Ar ši naujiena gali reikšti, kad Rusijos embargo sąlygomis šios šalies rinka ES registruotiems vežėjams taps beveik visai nepasiekiama?
Ukrainiečiai kels mokesčius, Prancūzai gaudys „kelių erelius“
Kai kalbame apie kelių mokesčius, dažniausiai kalbame apie jų didėjimą. Dabar kelių mokesčius ketina didinti Ukraina. Šios šalies infrastruktūros ministerija pateikė pasiūlymą padvigubinti kelių mokesčio tarifą užsienyje registruotoms transporto priemonėms, kurių bendra leistina masė neviršija 3,5 tonų. Pastarasis mokestis bus imamas už nuvažiuotus kilometrus. Įstatymo projekte numatyta, kad mokestis bus imamas ir už buvimo Ukrainoje laiką bei pasienio patikrą.
Kita – iš Prancūzijos atkeliavusi žinia aktuali vairuotojams: šioje šalyje kelių eismo taisykles pažeidžiantiems užsieniečiams numatoma sukurti vairuotojo pažymėjimą su virtualiais baudos taškais. Jeigu užsieniečio virtualaus vairuotojo pažymėjimo baudos taškų likutis taptų lygus nuliui, jis būtų informuotas apie draudimą vienerius metus važinėti Prancūzijos keliais.
Už kelių eismo taisyklių pažeidimus Prancūzijoje numatytas neatidėliotinas fiksuotos baudos ar užstato pervedimas. Nepervedus šio užstato, transporto priemonė gali būti sulaikyta ir priverstinai nuvežta pažeidėjo lėšomis. Padarius sunkesnį kelių eismo taisyklių pažeidimą, gali būti taikomas ir neatidėliotinas vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymas. Taip pat gali būti užblokuota transporto priemonės važiuoklė.
Nelegalai niekur nedingo
Sekant žinias, gali susidaryti įspūdis, kad nelegalūs emigrantai Europoje nustojo puldinėti vežėjus ir dabar užsiima tik teroro aktais. Tačiau akivaizdu, kad į emigrantų Svajonių Šalį važiuojantys vairuotojai turi būti labai atsargūs. Apie tai priminė žinutė iš Anglijos: lietuvio vairuojamame sunkvežimyje rasti 20 nelegalių imigrantų, tame tarpe – trijų mėnesių kūdikis. Juos aptiko garsų beldimą išgirdę praeiviai. Ar tai – kontrabanda, ar labai, labai brangi nelaimė sunkvežimio vairuotojui ir savininkui – sunku spręsti. Tačiau kažin ar apie vežamus nelegalus žinantis vairuotojas uždarytą sunkvežimį paliktų viduryje miesto?
27-erių lietuvis vairuotojas sulaikytas dėl įtarimų pagalba nelegaliems migrantams, tačiau vėliau paleistas nepateikus jam kaltinimų. Pranešime nutylima apie tokiam atvejui numatytas sankcijas, kurios siekia po 2 tūkstančius svarų sterlingo už kiekvieną nelegalų emigrantą. Nuobaudos skiriamos tiek vairuotojui, tiek vežėjui ir jos skiriamos nepriklausomai nuo to, ar nelegalai buvo vežami tyčia, ar vairuotojui apie juos nė neįtariant.
Lietuvoje – komercinių transporto priemonių bumas
Savaites apžvalgos pabaigą norisi baigti gera žinia: Lietuvoje itin sparčiai naujinamas komercinio transporto parkas. Po to, kai „Girteka“ pasirašė kontraktą dėl 1000 „Mercedes-Benz“ vilkikų įsigijimo (tai didžiausias sandoris Rytų Europoje per visą Vokietijos pramonės giganto istoriją), buvo galima tikėtis ir užsakymų puspriekabių ir priekabų pardavėjams, tačiau realybėje paklausos šuolis pranoko pačius optimistiškiausius lūkesčius. Iš viso per pirmuosius šešis 2016-ųjų metų mėnesius Lietuvoje jau parduota daugiau kaip 1567 tentinių puspriekabių ir per 889 „šaldytuvų“. „Girteka“ užsakymas yra didžiulis, bet dar maždaug 15 kompanijų pradėjo kardinalius turimos technikos atnaujinimo procesus.
Tokie skaičiai ir verčia didžiuotis, ir susimąstyti apie naujo burbulo formavimosi grėsmę. Tuo metu, kai Rusija ir senosios ES šalys neslepia noro iš savo rinkų išvyti svetimšalius vežėjus, nepamatuotos investicijos gali kelti labai rimtą grėsmę. Tačiau transporto priemonių prekybininkai tikina, kad šiais laikais nebeliko atsitiktinių investuotojų, o nauja technika yra būtina priemonės nepriekaištingos veiklos užtikrinimui.
Komentarai
Atėjo laikas dalintis
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.