Važiuojame į Rusiją: „ATA Carnet“ ypatybės ir leidimų klausimas
Cargo.lt forume pasirodė informacija apie tai, kad įvažiuojant į Rusiją su „ATA Carnet“ dokumentais šios šalies muitininkai reikalauja leidimų vežti trečiųjų šalių krovinius. Ar tai reiškia, kad Rusijoje įvesta naujos taisyklė, ar kad pradėtas naujas esamų taisyklių interpretavimas, ar tokiam sprendimui yra kitokios priežastys? Taip pat – kokios priežastys, važiuojant su „ATA Carnet“ į Rusiją, verčia vengti Baltarusijos?
Visų pirma – kas yra „ATA Carnet“? Tai – tarptautinis dokumentas, kurį administruoja Pasaulio muitinių organizacija ir Pasaulio prekybos rūmai. Šis laikinojo įvežimo dokumentas, skirtas tam tikroms prekėms (išskyrus transporto priemones), atstoja muitinės deklaraciją ir liudija, kad su juo gabenamoms prekėms taikoma tarptautinė garantija, o pažeidus nustatytąją ATA operacijos atlikimo tvarką bus sumokėti už prekes nustatyti importo muitai ir mokesčiai. Jis leidžia laikinai (nei ilgesniam, nei vienerių metų laikotarpiui) importuoti ir eksportuoti prekes, nemokant jokių importo ir eksporto mokesčių. Su viena ATA knygele vienerius metus nuo išdavimo datos galima naudotis tarptautine garantijų sistema, daug kartų išvykstant į užsienį.
„ATA Carnet“ sistema dabar apima 61 Stambulo konvenciją pasirašiusią šalį. Jų tarpe yra visos Europos šalys (ES traktuojant kaip vieną šalį), įskaitant ir Rusiją. Ji taikoma tokiems kroviniams, kaip komerciniai pavyzdžiai, profesionali įranga ir demonstravimui parodose skirtos prekės. Išskyrus greitai gendančius ir suvartojamus produktus, sistemos apimamas produktų asortimentas yra beveik neribojamas. „ATA Carnet“ intensyviai naudojamas, gabenant įvairiausią turtą – nuo parodų įrangos iki sporto inventoriaus.
„ATA Carnet“, kaip ir „TIR Carnet“, yra skirti muitinės procedūrų palengvinimui. Kuo jie skiriasi? Pirmąją Lietuvoje išduoda Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, antrąją – Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“. „ATA Carnet“, kaip minėta, yra skirtas prekėms, kurias būtų teisingiau vadinti „turtu“ arba „kroviniu“, nes jie yra skirti naudojimui, o ne pardavimui. Tuo tarpu „TIR Carnet“ skirtas laisvos apyvartos prekių vežimui tranzitu: jis leidžia kirsti valstybių sienas, nepraeinant muitinės patikros ir suspenduojant importo mokesčius, taip pat suteikiant finansines garantijas. Jeigu automobilis iš šalies išvažiuoja su visu kroviniu, jam nereikia mokėti jokių mokesčių. Tiek ATA, tiek „TIR Carnet“ atvejais mokesčius tenka susimokėti, jeigu krovinys lieka šalyje, tik ATA atveju kroviniui nustatytas maksimalus, vienerių metų buvimo šalyje terminas. Jeigu ATA leidžia atlikti daug reisų, TIR forminamas kiekvienam atskiram pervežimui.
Skaitykite 1993 m. Rusijos-Lietuvos susitarimą!
Teisininkai pastebi, kad „ATA Carnet“ sistema nereguliuoja šalių krovinių vežimams išduodamų leidimų tvarkos. Šis dokumentas tiesiog praneša muitinei apie tai, kad įvežamą prekę po jos panaudojimo vėl planuojama išvežti iš šalies (t.y. prekė nebus realizuojama). Todėl iš esmės šis dokumentas leidžia paspartinti laikiną prekių įvežimą. Tačiau kai kuriais atvejais „ATA Carnet“ gali tapti dokumentu, kuriuo patvirtintas, tam tikros rūšies, krovinys gali būti gabenamas be leidimų.
Pasak teisininkų, čia reikia skaityti 1993 metais pasirašytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimą dėl tarptautinio susisiekimo automobiliais, kuris reguliuoja tarp šių šalių vykdomus tarptautinius pervežimus. Jis Lietuvos vežėjams be leidimo ir naudojantis tik „ATA Carnet“ dokumentais, iš esmės leidžia vykdyti tik dvišalius pervežimus. Prekių sąrašas, kurias galima vežti be leidimų, nurodytas 7-ajame minėto susitarimo straipsnyje. Tai yra prekės, skirtos parodoms, teatro spektakliams, sporto renginiams ir t.t.
Teisininkai pastebi, kad šios šalies teismai ir transporto inspekcijos organai nepripažįsta trečiųjų šalių krovinių pervežimo be leidimo prekėms, kurios nėra numatytos nurodyto susitarimo 7-ojo straipsnio 2-oje dalyje.
Todėl, norint pasienyje nepapulti į nemalonią situaciją, vežėjai turi analizuoti minėto Susitarimo 7 straipsnį ir įsitikinti, kad be trečiųjų šalių leidimo veža tas prekes, kurias yra leidžiama vežti. Tuomet jie Rusijos pareigūnams galės lengviau užduoti atsakomuosius klausimus, kiek yra teisėtas reikalavimas pateikti trečiosios šalies krovinių leidimą. , būtina, atsižvelgiant į susitarimo formuluotes, įvertinti kelionės maršrutą (ar krovinys vežamas į Rusiją, ar per ją vežamas tranzitu) ir prekės tipą: ar jam yra suteikiama galimybė kirsti sieną be leidimų, ar ne.
Rusiškos „ATA Carnet“ ypatybės
„ATA Carnet“ specifika apima dar daugiau ypatybių, kurias taip pat būtina žinoti. RF muitinės tinklalapyje (customs.ru) pastebima, kad „ATA Carnet“ nebus priimtas kaip tranzito dokumentas, jeigu krovinys į Muitų Sąjungą įvažiuos per Baltarusijos sieną. Rekomenduojama į tai atsižvelgti, pasirenkant maršrutą.
Teisininkai teigia, kad šiuo metu iš tiesų nėra galimybės, naudojantis „ATA Carnet“, įvežti prekes į Rusiją per Baltarusijos teritoriją. Tačiau tai galioja tik asmenims, nesantiems Muitų sąjungos rezidentais. Taip yra dėl to, kad, remiantis Muitų sąjungos Muitinės kodeksu, yra taisyklė, kad prekių deklarantu gali būti tik Muitų sąjungos rezidentas. Esama ir išimčių (asmeninių daiktų deklaravimas, atstovybės RF buvimas ir kt.), tačiau jos nekeičia bendrosios situacijos. Ypatingos sąlygos numatytos tik muitinės tranzito procedūrai. Šiuo atveju deklarantu gali būti vežėjas. Tuo tarpu laikinojo įvežimo procedūrai nenumatyta jokių išimčių.
Kitas aspektas – „ATA Carnet“ gali būti naudojamas tiek laikino įvežimo procedūrai, tiek muitinės tranzito procedūrai (jeigu prekė skirta kitai šaliai, arba jeigu laikinas įvežimas bus įforminamas vidiniame muitinės poste). 2015 metų rugsėjo 6 dieną Baltarusijos Valstybinio muitinės komiteto potvarkiu Nr. 13 nurodyta, kad „ATA Carnet“ negalima naudoti muitinės tranzitui, važiuojant iki kitos šalies – Eurazijos Sąjungos narės, muitinės. Iš to išplaukia kad, pavyzdžiui, kompanija – Europos Sąjungos rezidentas negali pradėti nei laikinojo įvežimo (nes nėra Muitų sąjungos rezidentas), nei muitinės tranzito (nes nurodytas muitinės organas yra Rusijos Federacijoje).
Teisininkai pastebi, kad ši problema kyla iš Baltarusijos įstatymų leidybos. Galima manyti, kad pagrindinė priežastis yra ta, kad Baltarusijos ir Rusijos Prekybos rūmai nesuderino klausimų dėl atsakomybės paskirstymo ir tokiems atvejams taikomo tranzito užtikrinimo.
Beje, ne visi Rusijos pasienio postai turi teisę priimti „ATA Carnet“. Postas, neturintis tokios teisės, krovinį nukreipia į bet kurį RF muitinės skyrių, turinčiu tokią teisę. Tuomet, jame sutvarkius visus formalumus, galima tęsti kelionę pagal šį, savita specifika pasižymintį dokumentą. Pabaigai siūlome susipažinti su „ATA Carnet“ priimančių RF muitinės postų sąrašu, esančiu Rusijos Federalinės muitinės tinklalapyje.
Komentarai
Labai dėkingi, kad redakcija stebi aptariamas temas ir suteikia vežėjams vertinga informaciją. Tai reiškia, kad tarp vežėjų ir redakcijos atsiranda nematomas ryšys. Ir toliau lauksime gilesnių analizių iš redakcijos visais vežėjams skaudančiais klausimais.
Ačiū, pone Mečislavai - redakcija stebi forume aptariamas temas ir pasistengia, kad į svarbiausius klausimus būtų atsakyta. Taip buvo ir šį kartą, o Jūsų nurodytas pastabas teisininkai tik patvirtino.
Šia tema diskutavo forumehttp://www.cargo.lt/asp/forum.asp#
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.