Transporto savaitė (liepos 4-10 d.)
Konkuruojant geroms ir blogoms naujienoms, paprastai nugali pastarosios. Žmonės, gal patys to nesuvokdami, su didesniu entuziazmu išklauso ir įsidėmi blogas žinias. Šįkart su malonumu nuliūdinsime ieškančius blogų žinių, nes praėjusios savaitės naujienos nestokoja pozityvo.
Lietuva žymiai pagerino logistikos rodiklius
Visų pirma, norisi pradėti nuo to, kad Pasaulio banko paskelbtame šių metų Logistikos reitinge (angl. Logistics Performance Index – LPI) Lietuva žymiai pagerino savo rodiklius ir 2015 metais užėmė 29 vietą (46 vieta 2014 m.), gerokai lenkdama artimiausius kaimynus. Ir ne tik juos. Pavyzdžiui, Latvija užima 43 vietą (nukrito iš 36 pozicijos), Estija – 38 (pakilo iš 39 pozicijos), Lenkija – 33 (nusileido iš 31 vietos), Suomija – 15 (pakilo iš 24 pozicijos), Rusija – 99, o Baltarusija – 120 vietą. Kinija lenkia Lietuvą vos dviem pozicijomis.
Pirmajame dešimtuke – Vokietija, Liuksemburgas, Švedija, Nyderlandai, Singapūras, Belgija, Austrija, Jungtinė Karalystė, Honkongas ir JAV.
Sudarant reitingą 160 pasaulio šalių transporto sistema vertinta pagal šešis komponentus – šalių muitines, infrastruktūrą, tarptautinių krovinių gabenimą, logistikos paslaugų kokybę, galimybę sekti krovinių judėjimą, punktualumą. Lietuva šiais metais pagerino visus rodiklius.
Lietuva vėl asfaltuojama
Įstojusi į ES, Lietuva buvo didžiausią žvyrkelių procentą turinti Sąjungos valstybė. Dabar galima pasidžiaugti tuo, kad kai kurie, dar neseniai žvyrkeliais buvę krašto keliai, tampa intensyviai naudojamomis transporto arterijomis.
Dabar, per krizę dėl finansų stokos smarkiai sulėtėję žvyrkelių asfaltavimo darbai vėl įsibėgėja. Per 2 metus numatoma išasfaltuoti apie 490 kilometrą žvyruotų kelių Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus regionuose.
Gerinamų kelių kontekste dažnai minima nuolatos eismo įvykių suvestinėse figūruojanti „Via Baltica“. Pasibaigus vasarai, bus atidaryta tikra automagistrale virtusi 6 kilometrų šio kelio atkarpa. Ilgainiui tokių ruožų daugės: jie taps moderniomis 4 juostų automagistralėmis su jungiamaisiais keliais, viadukais, triukšmą slopinančiomis sienelėmis, rekonstruotais lietaus nuotekų valymo įrenginiais, elektros ir elektroninių ryšių linijomis, tvarkingu pakelės drenažu.
Lieka tikėtis, kad „Via Baltica“ virsmas magistrale neapsiribos atkarpa nuo Marijampolės iki Kauno. Kai kuriomis dienomis eismo intensyvumas šiame kelyje siekia po 10 tūkstančių automobilių per parą. Dabar numatyta atkarpą nuo Kauno-Klaipėdos magistralės iki Latvijos sienos padaryti pagal schemą 2+1, t.y. – trijų eismo juostų kelią su kas kelis kilometrus kryptį pakeičiančia centrine juosta.
Rusija Ukrainai paskelbė naują transporto karą
Toliau – ne tokios geros žinios. Dabar sunku įsivaizduoti gerus Rusijos ir Ukrainos santykius, tačiau bet kuris įtampą didinantis signalas verčia spėlioti, ar jis nebus didelę liepsną įžiebianti kibirkštis.
Dabar Rusija, asmeniniu RF prezidento įsakymu, įvedė naujus apribojimus iš Ukrainos vežamiems kroviniams. Šis draudimas gali visiškai sustabdyti Ukrainos tranzitą į Kazachstaną ir Kirgiziją.
Ukrainos Infrastruktūros ministerija kaip mat paskelbė, kad RF įvesti apribojimai yra „nepagrįsti ekonominiu ir teisiniu požiūriu, neskaidrūs, nepateisinami ir diskriminacinio pobūdžio“. Ir pažeidžia įsipareigojimus Pasaulio prekybos organizacijai ir Laisvosios prekybos sutartį.
Nuo liepos 1 dienos Rusijos muitininkai stabdo ir apsuka tranzitu į Kazachstaną ir Kirgiziją vykstantį ukrainiečių krovininį transportą. Penktadienį pranešta, kad Smolenske stovi per 20 sustabdytų ukrainiečių sunkvežimių ir 80 vagonų.
Ukrainos Ministrų kabinetas jau paskelbė ketinantis Rusijai nedelsiant įvesti atsakomąsias sankcijas, kreiptis į PPO ir padėti konsultacijas su tarptautiniais partneriais.
Kamuolys Ukrainos pusėje. Laukiame atsako…
Baltarusiški degalai tekės į Lietuvą?
Baltarusijos ministrų taryba priėmė nutarimą, panaikindama du dokumentus dėl automobilinių degalų išvežimo iš Baltarusijos teritorijos reguliavimo. Šis nutarimas dėl degalų išvežimo į užsienį apribojimų panaikinimo įsigalios nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.
Pagal 2011 m. Baltarusijos ministrų tarybos priimtus nutarimus, už Muitų sąjungos (vėliau – Eurazijos ekonominės sąjungos) ribų automobiliu iš Baltarusijos teritorijos išvažiuoti būdavo galima tik kartą per 8 dienas. Jei į užsienį būdavo važiuojama dažniau, tekdavo mokėti degalų mokestį, kuris priklausė nuo nuolat besikeičiančių eksporto tarifų naftai ir naftos produktams. Rudenį šie reikalavimai bus panaikinti ir tai gali reikšti, kad baltarusiški degalai Lietuvoje vėl padidins savo užimamą dalį.
TIR garantinės sumos dydis: didėja, bet palaipsniui
Pabaigai – dar viena gera žinia iš IRU. Tarptautinė vežėjų organizacija pranešė, kad šiuo metu nustatytas TIR knygelės garantinės sumos dydis (60 tūkst. eurų) nesikeičia, bet tikimasi, kad nuo 2017 m. jis sieks 100 tūkst. eurų. Naujoji garantinė suma nuo 2016 m. liepos 1 d. jau pradeda galioti Armėnijos Respublikoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kirgizijos Respublikoje, Irano Islamo Respublikoje ir Serbijos Respublikoje.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.