Krovinių tvirtinimo ABC: fizika + teisė
Buvęs kultinės BBC laidos „TopGear“ vedėjas Džeremis Klarksonas (Jeremy Clarkson) į pasaulį yra paleidęs ne vieną sparnuotą frazę. Kartą, kalbėdamas apie kelyje tykančius pavojus britas rėžė: „žudo ne didelis greitis, o pernelyg staigus sustojimas“. Vežėjams ši sarkastiška įžvalga itin gerai tinka kalbant apie krovinių tvirtinimą – šiame procese padarius klaidų, puspriekabėje bet kaip sukrauti kroviniai gali išprovokuoti tragediją.
Mokslas apie trintį ir inerciją
Mokslininkai yra apskaičiavę, kad net toks niekniekis kaip mobiliojo ryšio telefono aparatas ar 0,3 l talpos mineralinio vandens buteliukas, važiuojant 50 km/val. greičiu ir staigiai stabdant, vilkiko kabinoje gali tapti tokia problema, kokią sukelia maždaug 17 kg. smūgio jėga. T. y. iš salono gilumos atlėkęs daiktas greičiausiai nieko neužmuš, tačiau iškulti priekinį stiklą sugebės.
Nereikia labai daug fantazijos tam, kad suvoktum kokią grėsmę kelia atmestinai pritvirtintas ar apskritai niekaip neužfiksuotas sunkiasvoris krovinys. Internete klaidžioja gausybė vaizdo registratoriais užfiksuotų incidentų, kai stabdymo metu gabenami vamzdžiai ar statybinės plokštės vilkiko kabiną paverčia „kabrioletu“, o inercinės jėgos posūkyje paguldo sunkvežimį ant šono.
Neatsitiktinai krovinių tvirtinimas yra gana smulkmeniškai reglamentuotas įstatymais ir CMR konvencijos nuostatomis. Tačiau kaip kad dažnai nutinka realybėje: kuo detalesnė instrukcija – tuo mažiau ją perskaitančių iki galo ir sugebančių teoriją pritaikyti praktikoje. Dėl šios priežasties itin svarbu, kad vairuotojai suprastų kertinius krovinių dėliojimo puspriekabėje ir fiksavimo principus bei kokios jėgos ir kaip veikia gabenamas prekes važiuojant.
Vokietijoje leidžiamas žurnalas transportininkams „Lastauto und Omnibus“ nagrinėdamas krovinių judėjimo energiją pirmiausia atkreipia dėmesį į stabdymo metu atsirandančią jėgą: ji gali siekti 0,8 krovinio svorio jėgos, matuojamos dekaniutonais (daN) – 1000 kilogramų krovinys staiga paspaudus stabdžius link sąstato priekio judės su 800 kg jėga. Tačiau tai dar ne viskas. Kaip stipriai puspriekabės turinys gviešis ištrūkti iš tvirtinimų ir sutraiškyti vilkiko kabiną priklauso nuo trinties. T. y. jei platforma, ant kurios padėtas krovinys turi kibų paviršių, pakaks kad tvirtinimo diržai ar konstrukcijos atlaikytų 500 kg jėgą. Tačiau jei yra puspriekabės grindys šlapios ar slidžios, o krovinys obliuota mediena, lakštinis plienas, vamzdžiai ar pan. – reikia pasiruošti kovai su gerokai didesniu krūviu.
Greitėjant ar sukant generuojamos išcentrinės jėgos, lygios 0,5 krovinio svorio jėgos, todėl problemų dėl šių manevrų beveik visuomet kyla mažiau.
Dėmesys diržams
Viena pagrindinių taisyklių – didesnius ir sunkesnius krovinius visuomet reikia dėti apatinėje dalyje, kuo arčiau platformos simetrinės ašies, kad svorio centras būtų kaip galima žemiau ir per platformos ar kabinos vidurį.
Specialistai iš „Schmitz Cargobull“ primygtinai pataria taip išdėlioti krovinį, kad jis būtų arba įtvirtintas atremiant į kėbulą, arba patikimai pririštas. Siekiant krovinio stabilumo reikia naudoti ne mažiau kaip du diržus tvirtinimui prie platformos ir ne mažiau kaip dvi poras diržų tvirtinant skersai ir išilgai transporto ašies atžvilgiu. Vieno krovinio tvirtinimui reikia naudoti tik vienos rūšies tvirtinimo diržus, grandines arba lynus.
Labai svarbu fiksuojant krovinį diržus/lynus tinkamai įtempti terkšlėmis, suktuvais, grandinių tempikliais ir kitais įrankiais. Su krovinyje esančiomis kilpomis ar kitais stabiliais tvirtinimo taškais jie sujungiami tempimo kabliais, karabinais ir pan.
Kilus abejonėms, ar turimos tvirtinimo priemonės atlaikys gabenamą krovinį, reiktų peržiūrėti diržo etiketę: čia esančiose etiketėse pateikiama informacija apie jų savybes, maksimalią tempimo apkrovą (STF) ir medžiagą, iš kurios jis pagamintas. Taip pat nustatant reikiamą diržų kiekį, svarbu, kad visų diržų STF dydžiai mažiausiai atitiktų krovinio svorį kilogramais. Kuomet slydimo trinties koeficientas yra žemas, reikalinga įtempimo jėga, kuri keletą kartų viršytų krovinio svorį. Todėl būtina diržus naudoti su etiketėmis ir duomenimis apie galimą jų apkrovą, taip pat svarbu atitikti DIN EN 12195 standartą „Dirbtinio pluošto diržai“. Prie viso to turi būti nurodytas identifikavimo kodas, pagaminimo data, diržo ilgis bei maksimalaus tempimosi duomenys.
Pirmiausia svarbu suvokti, kad pats krovinio vežėjas yra atsakingas už tai, kad transporto priemonė būtų tvarkinga, o tvirtinimo įranga tinkama. Vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal taisykles.
Teisininkų pastabos
Transporto teisėje besispecializuojanti teisininkė Monika Valatkienė yra išnagrinėjusi krovinių tvirtinimo problemas per šiuos dalykus reglamentuojančių įstatymų prizmę. Jos teigimu situacijos, kai krovinys pažeidžiamas, o to priežastis netinkamas arba nekokybiškai pakrovimas ir tvirtinimas – logistikos kasdienybė. Kas atsakingas už tokiais atvejais atsirandančius nuostolius ir turi juos atlyginti?
„CMR konvencija, reguliuojanti tarptautinį krovinių gabenimą keliais, numato tik tiesioginę vežėjo pareigą patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę bei tai, ar krovinio skaičius, ženklinimas ir numeracija atitinka nurodytą važtaraštyje. Pareiga tikrinti, ar krovinio pakrovimas yra atliktas tinkamai atsižvelgiant į konkretaus krovinio tipą, CMR konvencijoje nenustatyta. Maža to, konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktis numato, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar jų įgaliotas asmuo“, – pastebi M. Valatkienė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) aiškindamas CMR konvencijos nuostatas, irgi formuluoja taisyklę, kad vežėjas neprivalo tikrinti, ar siuntėjas teisingai pakrovė krovinį transporto priemonėje. Visgi ši taisyklė irgi turi išimčių: LAT konstatavo, kad netinkamas krovinio pakrovimas savaime nelaikytinas savarankiška aplinkybe, atleidžiančia vežėją nuo atsakomybės.
„Jei nustatoma vežėjo tyčia ar neatsargumas vežant krovinį, vežėjas bus pripažintas atsakingu, nes jo pareiga saugoti vežamą krovinį apima ir pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kurios užkirstų kelią žalos atsiradimui arba bent jau sumažintų žalą, kuri gali kilti dėl tam tikrų grėsmių, jei tik jis apie tas grėsmes sužino. Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliantį grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje. Matydamas, kad krovinys pakrautas galimai netinkamai ir vis tiek priimdamas jį vežti ir nepažymėdamas to fakto važtaraštyje, vežėjas prisiima riziką atlyginti nuostolius krovinio sugadinimo ar visiško jo praradimo atveju“, – pastebėjo teisininkė.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Kelių transporto kodeksas, reguliuojantis krovinių pervežimus vidaus maršrutais, priešingai nei CMR konvencija, tiesiogiai įtvirtina vežėjo pareigą patikrinti, ar krovinys pakrautas laikantis tokio krovinio tipui keliamų krovimo ir tvirtinimo transporto priemonėje reikalavimų.
Taisyklėse įtvirtina, kad krovinio siuntėjas parenka transporto priemonę, krovinio išdėstymo ir tvirtinimo būdą, atitinkantį gamintojo reikalavimus, bei pakrauna krovinį į transporto priemonę ir jį pritvirtina. Savo ruožtu krovinį vežantis vežėjas privalo kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad krovinys būtų pakrautas nepažeidžiant nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų. Taisyklių 10 punktas įtvirtina pareigą vežėjo vairuotojui prieš pradedant važiuoti patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir aptariamų taisyklių reikalavimus. Apie pastebėtus neatitikimus vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui, kuris tokius neatitikimus privalo pašalinti. Neįvykdžius numatyto reikalavimo, važiuoti draudžiama.
M. Valatkienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kai pagal vežėjo ir siuntėjo susitarimą krovinį krauna ir tvirtina pats vežėjas, tai atsakomybė už krovinio tinkamą pakrovimą ir sutvirtinimą tenka pačiam vežėjui. Jei vežėjas krovinį krauna ir tvirtina pagal siuntėjo duotas instrukcijas, žalos atsiradimo atveju, atsakomybės klausimas bus sprendžiamas atsižvelgiant į kaltės laipsnį, t. y. kas turėjo didesnę įtaką žalos atsiradimui – siuntėjo instrukcijos ar galbūt tai, kad vežėjas krovinį pakrovė nukrypdamas nuo instrukcijų.
„Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai krovinį į transporto priemonę pakrauna siuntėjas, tačiau jo tvirtinimą atlieka pats vežėjas. Tokiu atveju vežėjui rekomenduotina kreiptis į siuntėją, prašant pateikti instrukcijas, kaip konkretus krovinys turėtų būti tvirtinamas arba tvirtinti jį griežtai laikantis nustatytų taisyklių konkrečiam krovinio tipui pakrauti. Priešingu atveju, vežėjas prisiima riziką, jog atsakys už nuostolius, kurie gali kilti dėl netinkamo krovinio sutvirtinimo“, – pataria teisininkė.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.