Transporto savaitė (gegužės 23-29 d.)
Pastaruoju metu Prancūzijai puikiai sekasi būti pačia pastebimiausia Europos šalimi. Bet dabar – visai ne dėl to, kad po dviejų savaičių joje prasidės Europos futbolo čempionatas, o dėl prancūzų nacionalinio pomėgio piketuoti ir streikuoti. Praėjusią savaitę streikuotojai pasiekė nejuokingus rezultatus, sugebėję „išjungti“ beveik kas antrą šalies degalinę. Kas bus toliau?
Eilinė prancūzų revoliucija
Susidaro įspūdis, kad prancūzai su nostalgija prisimena savo revoliuciją ir vis bando ją pakartoti. Streikas jau seniai virto nacionaliniu prancūzų sportu ir keiksmažodžiu visiems, kas streiko metu turi bent mažiausių reikalų su Prancūzija. O Lietuvos vežėjai su šia valstybe turi labai, labai daug reikalų.
Prancūziją vien pastaraisiais metais siaubė (ir tebesiaubia) migrantai, šiurpino teroro aktai, o dabar, besiruošiant Europos futbolo čempionatui, paaiškėjo, kad didžiausią grėsmę šiam renginiui kelia ne terorizmas, o vietiniai, dirbantys žmonės.
Viskas prasidėjo tuomet, kai Prancūzijos vyriausybė parengė darbo kodekso reformas, kurios gerokai supaprastins darbuotojų samdymą ir atleidimą. Tai išjudino profsąjungas, kurios ėmė prieštarauti ir dėl sumažintų darbuotojų privilegijų.
Šalies prezidentas ir Vyriausybės atstovai tvirtina, kad darbo kodekso reformų neįmanoma nevykdyti. Jos yra būtinos, norint palaikyti darbo rinką. Todėl nė nesileidžia į kalbas apie sprendimų keitimą.
Prancūzijos žmonės raunasi plaukus eilėse prie degalinių, virkauja, neturėdami degalų ir dėl to negalėdami nuvažiuoti į darbą ar grįžti namo, tačiau nieku gyvu neprieštarauja protestuotojams. Statistika rodo, kad streikus organizuojančias profsąjungas palaiko daugiau, nei pusė šalies gyventojų.
Streikai, lėtindami šalies ekonomiką ir prastindami šalies skolinimosi reitingus, daro milžinišką žalą šaliai, kurios ekonomika pastaraisiais metais gyvena sunkius laikus. Ir tampa prakeiksmu šioje šalyje dirbantiems vežėjams. Gindami asmeninius interesus, prancūzai daro sunkiai išmatuojamą žalą savo šaliai.
Ar prancūzai susitvarkys?
Į futbolo čempionatą iš visų Europos šalių atvažiuos šimtai tūkstančių šio sporto mėgėjų. Nemaža dalis jų atvyks nuosavais automobiliais. Ir šiame kontekste kyla labai rimtas klausimas, ar šio grandiozinio renginio metu Prancūzija vėl nepritrūks degalų. Arba dar ko nors?
Praėjusi savaitė parodė, kad Prancūzijos teisėsauga nėra pajėgi palaikyti elementarią viešąją tvarką, įskaitant naftos perdirbimo gamyklų blokadas. Beje, tai nėra naujiena, nes tai, ką prie Kalė uosto išdarinėja esančių „džiunglių“ gyventojai, taip pat netelpa į jokius civilizuoto pasaulio rėmus. Nors nelegalių imigrantų stovykla, vadinama „džiunglėmis“, buvo sumažinta, pradėjus kontroliuoti jos populiaciją, britų interneto portaluose rašoma, kad į Angliją keliaujantys sunkvežimiai tebėra puldinėjami Jungtinės Karalystės socialinio rojaus ištroškusių pabėgėlių.
Ateinančios savaitės Prancūzijoje gali būti ne itin sklandžios. Nes vyriausybė ir jos teisėsauga turės užkardyti terorizmą, atidžiai stebėti milžinišką sporto renginį ir, ko gero, turės dorotis su vietiniais streikuotojais. Ir turės būti pasiruošę įvairaus pobūdžio riaušėms, kuriose prancūzai taip pat neatsisako padalyvauti.
Tiesa, riaušėse reiškiasi ne tik prancūzai. Prieš porą savaičių policininkus puolęs ir vėliau jų automobilį padegęs kaukėtas vyras pasirodė esąs 27 metų amerikietis. Dabar šis, už Prancūzijos darbo liaudį kovojęs, svetimšalis teisiamas.
Šiandien ryte oficialiai skelbiama, kad visos naftos produktų saugyklos išvalytos nuo barikadų. Tačiau šešios iš aštuonių naftos perdirbimo gamyklų tebebuvo užblokuotos. Vienos iš didžiausių prancūzų profsąjungos CGT vadovas Philippe Martinesas, nutaisęs Čingischano veidą, sakosi nieku gyvu nesutiksiantis su kieta Vyriausybės pozicija. Todėl nėra jokių planų nutraukti streikus. Šią savaitę numatomi dideli geležinkelio ir oro transporto darbuotojų streikai. Ir tai, matyt, ne pabaiga.
Tai reiškia, kad šiandien Prancūzija žengia į dar vieną transporto chaoso savaitę. Šiuo adresu rodoma, kad pirmadienio ryte per 4 200 degalinių (iš 12 000 esančių Prancūzijoje) neveikė arba veikė ribotai. Vyriausybė žada, kad degalai netrukus pasieks visas išdžiūvusias degalines.
Šengeno valstybės prisimena pasienio postus
Dar viena įtampą didinanti žinia iš Vakarų – Austrai atnaujins kontrolę Brenerio perėjoje, jungiančioje Austriją ir Italiją. Ši perėja, kurią 2015 metais kirto 2,1 milijono sunkiasvorių automobilių, yra bene svarbiausia Alpes kertanti transporto arterija. Nekelia abejonių, kad nelegalių imigrantų kontrolei skirtas Austrijos sprendimas gali sudaryti milžiniškas eiles prie patikros posto.
Austrai visuomet mėgo tvarką ir dabar, matydami kiaurų Šengeno zonos sienų padarinius, imasi ryžtingų veiksmų. Deja, dėl to kentės visi, keliaujantys į šią valstybę.
Nuo liepos 4 iki rugpjūčio 2 dienos savo sienų kontrolę atnaujins ir Lenkija. Sienų kontrolė bus atnaujinta ties Čekija, Slovakija, Vokietija ir Lietuva, taip pat jūros ir oro uostuose. Šis sprendimas susijęs su tuo metu Krokuvoje rengiamomis Pasaulio jaunimo dienomis ir Varšuvoje vyksiančiu NATO viršūnių susitikimu. Tiesa, tikrinimas bus vykdomas atsitiktine tvarka, naudojantis mobiliomis pareigūnų komandomis. Todėl reikia tikėtis, kad didelių, ar bent nuolatinių eilių šis sprendimas nesuformuos.
Lietuvoje – nesibaigiančios sunkvežimių avarijos
Tebesitęsia gegužės mėnesį pradėtas sunkvežimių avarijų sezonas. Tiesa, praėjusią savaitę sunkvežimių sukelti eismo įvykiai jau nesiribojo „Via Baltica“ trasa, išplisdami po kitus kelius ir net pasiekdami miestus.
Visų pirma, pirmadienio popietę Vilniuje vilkikas lietuviškais numeriais išvažiavo iš kelio ir sustojo pievoje, „nuskynęs“ kelio ženklą. Vairuotojui prireikė medikų pagalbos. Tikėtina, kad ne dėl avarijoje patirtų sužalojimų, o dėl prastos savijautos.
Trečiadienį „Via Baltica“ trasoje susidūrė du sunkvežimiai: vilkikas su autocisterna ir smėlį vežęs savivartis, kelioms valandoms apribodami eismą šiuo keliu. Vilkiko vairuotojas sužeistas.
Ketvirtadienį Kaune, magistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, eismo juostų nepasidalino net trys autotraukiniai. Tarptautinę avariją sukėlę lietuvis, rusas ir baltarusis vairuotojai kelioms valandoms beveik visiškai paralyžiavo labiausiai Lietuvoje transportu apkrautą kelio ruožą.
Dar vienas įvykis buvo nušviestas žiniasklaidoje dėl to, kad magistralės Kaunas-Klaipėda kelkraštyje stovėjęs policijos automobilis buvo suknežintas, į jį atsitrenkus kitam automobiliui. Mes galime pastebėti tai, kad policijos ekipažas tuo metu dirbo, evakuodamas į kelkraštį nuvažiavusį vilkiką.
Linkime išsilaikyti kelyje. Geros darbo savaitės!
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.