Transporto savaitė (balandžio 25-gegužės 1 d.)
Eilinis, neįvykęs Linavos kongresas, aktyvus piktinimasis ir kova prieš vežėjų atlyginimų suvienodinimą Vakarų Europoje ir Rusijoje padidinti mokesčiai už kelius, kuriuos dabar turės mokėti ir Lietuvos bei Latvijos vežėjai. Tokias, džiuginti negalinčias, praėjusios savaitės žinias, lydi ispanų megatreilerių bandymai, Ukrainos jungimasis prie NCTS sistemos. O žinia, kad Australijos vežėjai protestuoja prieš ketinimą didinti atlyginimus, iš pirmo žvilgsnio atrodo netgi juokinga.
Neįvykęs „Linavos“ kongresas ir kova dėl atlyginimų Vakarų Europoje
XXIX „Linavos“ kongresas, kaip įprasta pastaraisiais metais, neįvyko, nes jame vėl nebuvo surinktas kvorumas. Iš 310 sprendimams būtinų asociacijos narių į Prienuose vykusį suvažiavimą susirinko vos 153 vežėjų atstovai. Kvorumas nebesusirenka nuo tada, kai uždrausta balsuoti su įgaliojimais.
„CargoNews“ teko nugirsti, kad vieno kongreso organizavimas kainuoja apie 15 tūkstančių eurų. Nesurinktas kvorumas reiškia, kad šie pinigai išleidžiami į orą, suvažiavimą paverčiant viešu Asociacijos Prezidento ataskaitos skaitymu. Kas vyks toliau?
Ogi nieko naujo: „Linava“ gegužės 13 dieną surengs dar vieną, pakartotinį kongresą (jis vėl kainuos), kuriame bus galima priimti nutarimus, nepriklausomai nuo susirinkusiųjų skaičiaus.
Kodėl vežėjai nemato reikalo skirti savo laiką du kartus metuose įvykstančiam susirinkimui, kuriuose priimami jiems patiems svarbūs sprendimai? Neturi laiko? Nemato prasmės? Nemano, kad tai yra svarbu?
Dabar „Linavos“ akcentuojama veiklos kryptis yra Europos senbuvių protekcionistiniai įstatymai dėl minimalaus valandinio atlygio ar privalomo kassavaitinio poilsio viešbučiuose. Tai neabejotinai turėtų sumažinti vežėjų iš Rytų Europos valstybių konkurencingumą, todėl pastarųjų atstovai telkia jėgas bendrai kovai. E. Mikėnas taip pat tvirtino, kad pozicijas ginantys lietuviai turi kooperuotis su kolegomis iš Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos bei kai kuriomis tarptautinėmis įvairių verslo šakų asocijuotomis struktūromis.
Neįvykęs „Linavos“ kongresas buvo ne vienintelė pastarųjų dienų E. Mikėno tribūna, kurioje jis kalbėjo apie rytiečiams nepriimtiną vakariečių iniciatyvą. Penktadienį asociacijos prezidentas dalyvavo Seime vykusioje konferencijoje „Praktinis Europos Sąjungos darbuotojų judumo politikos įgyvendinimas“. Ir čia vėl buvo kalbama apie tą pačią problemą – Briuselio iniciatyvą suvienodinti atlyginimus komandiruojamiems darbuotojams. „Linavos“ pranešime skelbiama, kad bus bandoma pasinaudoti „Geltonos kortelės“ procedūra, kuriai reikia 10 Europos Sąjungos šalių narių palaikymo. Tokiu atveju Europos Komisija turės tris pasirinkimus – atsisakyti pasiūlymo, jį pataisyti arba pateikti iš naujo.
Rusijos kelių mokesčiai: dabar – visiems
Daug aistrų sukėlė Rusijos kelių apmokestinimo tvarkos pakeitimai. Visų pirma, tarptautinius pervežimus vykdantys, 3,5-12 tonų keliamosios galios krovininiai automobiliai, bus apmokestinami 2,3 karto brangiau. Seniau 1 paros rinkliava siekė 385 rublius (5,19 eurų), metinė rinkliava – 60 tūkst. rublių (808,70 eurų). Dabar kelių rinkliava didinama iki 850 rublių (11,45 eurų) už parą ir iki 120 tūkst. rublių (1616,13 eurų) už metus.
Negana to, į sąrašą šalių, kurių vežėjams bus taikoma minėta rinkliava, sąrašas, įtraukta Lietuva ir Latvija. Jų tame sąraše nebuvo nuo 1993 metų (tiesa, su trumpalaike išimtimi 2008 m.) kai Rusija su Lietuva ir Latvija susitarė abipusiai netaikyti kelių mokesčio viena kitos transportui. Dėl to iki šiol Lietuvos ir Latvijos vežėjams vienintelis Rusijoje taikomas mokestis buvo pernai įvestas „Platon“, privalomas daugiau, nei 12 tonų bendrosios masės komerciniams automobiliams.
Šis epizodas atskleidžia net kelis specifinius Rusijos valstybinės retorikos ir sprendimų ypatumus. Mažiausia smulkmena – oficialiai skelbiama, kad mokesčiai branginami dėl euro pabrangimo. Tarsi jis brangsta, o ne rublis nuvertėja.
Kita, labiau reikšminga, bet esmės nekeičianti detalė – oficialiai skelbiama, kad Rusija į apmokestinamų šalių sąrašą Lietuvą įtraukė dėl to, kad ši 2015 m. gruodžio mėnesį nusprendė kelių mokestį taikyti Rusijos vežėjams. Ir nutylima dėl to, kad pastarasis žingsnis buvo atsakas į 2015 m. rudenį Rusijoje įvestą „Platon“ mokestį, iš esmės pažeidusį 1993 metų susitarimą.
Trečia detalė – painiava Rusijos reglamentuose. „Platon“ taiko mokestį komerciniams automobiliams, kurių bendroji masė viršija 12 tonų. O kelių mokestis taikomas komerciniams automobiliams, kurių keliamoji galia siekia nuo 3,5 iki 12 tonų. Šie du, tyčia ar netyčia supainioti techniniai terminai sudaro sąlygas, dėl kurių automobiliai, kurių keliamoji galia neviršija 12 tonų, tačiau bendroji masė viršija 12 tonų, turėtų mokėti abu mokesčius.
Ukraina jungiasi prie NCTS, ispanai įsileidžia „megatreilerius“
Praėjusią paskelbta apie Ukrainos vyriausybė sprendimą jungtis prie vieningos elektroninės ES tranzitinių krovinių apskaitos sistemos NCTS (New Computerized Transit System). Sistemą planuojama paleisti 2017 m. sausio mėn. Vienerius metus sistema bus testuojama, vėliau, tikimasi, bus sėkmingai naudojama.
NCTS yra elektroninių dokumentų valdymo sistema, pagrįsta tarptautiniais UN/EDIFACT standartais, naudojamais ES šalių muitinės sistemose. Ši sistema taip pats skirta šalims, norinčioms prisijungti prie europinės muitinės standartų sistemos. Šiuo metu NCTS naudojama daugiau nei 3 tūkst. Europos Sąjungos teritorijoje esančių muitinės punktų.
Ispanijoje buvo išbandyta naujovė – „megatreileris“. 25,25 metrų ilgio ir 60 tonų bendrosios masės autotraukiniai leis taupyti degalus ir iki 40 proc. atpiginti pervežimo kaštus. Pirmąjį pervežimą „megatreileriais“ organizavusių įmonių atstovai džiaugėsi tokiu bandymu. Šiuo metu jiems leidžiama naudotis Ispanijos keliais, tačiau prieš tai reikia gauti atitinkamų institucijų leidimus. Tokios transporto priemonės be didesnių trikdžių jau keletą dešimtmečių yra naudojamos Švedijoje ir Suomijoje, tuo metu Danijoje ir Nyderlanduose leidimai naudotis „megatreilerius“ atsirado neseniai.
Iš pirmo žvilgsnio keistai atrodo naujiena iš Australijos, kurios vežėjai streikavo prieš ketinimą jiems didinti… atlyginimus! Gali pasirodyti, kad aukštyn kojomis gyvenantys australai paprasčiausiai kažką supainiojo, tačiau iki 50 proc. padidinti atlyginimai užkirstų galimybę dirbti pelningais viršvalandžiais. O jeigu prisiminsime lygiai taip pat su dideliais atlyginimais Prancūzijoje ir Vokietijoje kovojančius Rytų europiečius, viskas atrodo savaime suprantama…
Geros savaitės!
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.