Buvęs darbuotojas išėjo pas konkurentus? Patirtą žalą jau galite įrodyti lengviau

shutterstock_66399715

Transporto sektoriuje dirbančios įmonės dažnai susiduria su situacijomis, kai buvę darbuotojai, išeidami iš įmonės į konkuruojančią bendrovę, pervilioja klientus, pateikia konkurentams konfidencialią informaciją arba patys įkuria analogiška veikla užsiimančias įmones. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad informacija apie klientus yra laikoma įmonės komercine paslaptimi. Vis dėlto bylose dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ar panaudojimo dažniausiai remiamasi netiesioginiais įrodymais, todėl teismai iki šiol labai nedrąsiai tenkindavo tokius ieškinius, o dar rečiau priteisdavo įmonei dėl komercinės paslapties atskleidimo patirtus nuostolius. Pastaruoju metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė net keletą nutarčių bylose dėl komercinių paslapčių atskleidimo ir nesąžiningos konkurencijos, kurios atveria kelią verslui drąsiau ginti savo pažeistas teises.

Kada galima įrodyti, kad darbuotojas atskleidė buvusio darbdavio komercines paslaptis?

2015 m. liepos 3 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pripažino, kad buvusio darbuotojo kaltei konstatuoti užtenka tokių nustatytų aplinkybių:
– darbuotojas pradėjo bendrauti su konkuruojančia įmone, dar dirbdamas pas buvusį darbdavį;
– darbuotojas žinojo įmonės komercinę paslaptį sudarančią informaciją;
– darbuotojas buvo įsipareigojęs jos neatskleisti;
– darbuotojui perėjus dirbti į konkuruojančią įmonę, buvęs darbdavys neteko užsakymų iš klientų, su kuriais dirbo išimtinai buvęs darbuotojas;
– per tam tikrą laikotarpį buvęs darbdavys patyrė žalos negautų pajamų, praradus rinkos dalį, forma.

LAT iki šiol nuosekliai formavo praktiką dėl darbuotojų, kurie, nutraukę darbo santykius, įsteigdavo analogiška veikla užsiimančias įmones, solidarios atsakomybės kartu su jų įsteigta įmone. Ši teismo nutartis svarbi ir tuo, kad buvo pripažinta darbuotojo, atskleidusio buvusio darbdavio komercines paslaptis, atsakomybė netgi tuo atveju, kai jis išeina dirbti į konkuruojančią įmonę, o konkuruojančios įmonės, į kurią perėjo dirbti buvęs darbuotojas, kaltė nenustatyta. Konkuruojanti įmonė, įdarbinusi darbuotoją, dažnai gali nežinoti apie jo konfidencialius susitarimus su buvusiu darbdaviu, todėl ne visais atvejais galima įrodyti konkurento kaltę ir iš jo prisiteisti patirtą žalą. Tačiau tokiu atveju atsakomybė už žalą, padarytą dėl komercinių paslapčių atskleidimo konkuruojančiai įmonei, visa apimtimi taikoma buvusiam darbuotojui.

 Jurgita Judickienė Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX vadovaujančioji partnerė, advokatė


Jurgita Judickienė
Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX vadovaujančioji partnerė, advokatė

Kaip apsaugoti komercines paslaptis?

2016 m. vasario 5 d. Aukščiausiasis Teismas priėmė kitą nutartį, kuria išaiškino, kokie duomenys apie įmonės klientus gali būti pripažįstami komercine paslaptimi ir kaip šiuos duomenis apsaugoti. LAT  aiškiai nurodė, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur be klientų pavadinimo esama kitokios, viešai neprieinamos informacijos, pavyzdžiui, kontaktiniai ar sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt.

Siekiant, kad informacija būtų pripažinta komercine paslaptimi, jos savininkas turi dėti protingas pastangas, kad ši informacija būtų apsaugota. Kuo vertingesnė konkreti komercinę paslaptį sudaranti informacija, tuo intensyvesni turi būti savininko veiksmai šiai informacijai saugoti, kad ši apsauga būtų pripažinta protinga. Informacijos savininkas turi sudaryti sąlygas darbuotojams aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad atitinkama informacija yra slapta, jis turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, ir užtikrinti jos laikymąsi. Be to, neturi egzistuoti galimybių susipažinti su komercine paslaptimi tiems asmenims, kuriems tai objektyviai nėra reikalinga.

Šioje konkrečioje byloje LAT, spręsdamas dėl komercinės paslapties apsaugos, darė išvadą, kad bendrovėje egzistavusi techninė komercinę paslaptį sudarančių duomenų apsauga buvo pakankama, nes informacija apie bendrovės klientus, vežėjus, veiklos instrukcijos, kiti dokumentai buvo saugomi duomenų bazėje, apsaugotoje kiekvienam vadybininkui suteikiamu individualiu slaptažodžiu.

Kada informacijos nutekinimas laikomas neteisėtu?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad atsakomybė gali kilti tiek už komercinės paslapties įgijimą, tiek už jos atskleidimą, tiek ir už šios informacijos panaudojimą:
1. Neteisėtas komercinės paslapties įgijimas reiškia tiek pirminį (t. y. neteisėtą informacijos gavimą iš jos teisėto savininko), tiek antrinį (neteisėtą informacijos gavimą iš ją neteisėtai gavusio asmens) informacijos gavimą. Nėra svarbu, kokiu būdu įgyta informacija, svarbu tai, kad jos įgijimas būtų neteisėtas.
2. Neteisėtas komercinės paslapties perdavimas konstatuojamas tuomet, kai asmuo, suvokiantis, kad informacija saugoma, duomenis (pavyzdžiui, materialius dokumentus, duomenų laikmenas, elektroninius dokumentus ir kt.) neteisėtai perduoda tretiesiems asmenims.
3. Už neteisėtą komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimą teisinė atsakomybė kyla visiems neteisėtai informaciją panaudojusiems asmenims. Taigi atsako tiek buvę ir esami komercinės paslapties savininko darbuotojai ir kitokių sutarčių šalys, tiek asmenys, kurių sutartiniai santykiai su informacijos savininku nesaisto (pavyzdžiui, konkuruojanti įmonė).

Ko prašyti, kreipiantis į teismą dėl žalos už komercinės paslapties atskleidimą?

Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto komercinės paslapties įgijimo, paviešinimo ar panaudojimo, svarbu tinkamai įvardinti ir apskaičiuoti patirtą žalą. Šiuo atveju žala tokiose bylose gali būti trejopo pobūdžio:
1. Tiesioginiai nuostoliai, atsiradę dėl komercinės paslapties paviešinimo, – tai paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos.
2. Netiesioginiai nuostoliai – komercinės paslapties savininko negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti.
3. Nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs ūkio subjektas ar asmuo iš to neteisėtai gauna pajamų (nepagrįstas praturtėjimas).

Po šių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimų įmonėms tampa žymiai lengviau prisiteisti žalą iš nesąžiningų darbuotojų, atskleidusių ar panaudojusių įmonės komercines paslaptis. Nepaisant to, nevertėtų pamiršti, kad bylos sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo to, ar įmonė tinkamai saugo savo komercines paslaptis, todėl rekomenduojame:
– siekiant efektyviai saugoti įmonės komercines paslaptis, neužtenka vien pasirašyti konfidencialumo susitarimą su darbuotoju. Siekiant palengvinti komercinės paslapties įrodinėjimą ir žalos nustatymą teisme, įmonė konfidencialumo susitarime turėtų numatyti baudas: tai leistų nesigilinti į grynojo pelno kriterijų ir byloje neatskleisti savo finansinių duomenų buvusiam darbuotojui ar konkuruojančiai įmonei;
– įmonėje taip pat rekomenduojama turėti patvirtintą aktualų komercinių paslapčių sąrašą, su kuriuo pasirašytinai turi būti supažindinti visi darbuotojai, kurių pareigos susijusios su komercinėmis paslaptimis;
– ne mažiau svarbu įmonėje turėti konfidencialios informacijos naudojimo taisykles, numatančias, kokiu būdu informacija pripažįstama komercine paslaptimi, kaip ji žymima ir kaip turėtų būti naudojama;
– įmonėms, priimančioms naują darbuotoją, taip pat patartina paprašyti darbuotojo raštu nurodyti, ar jis turi konfidencialumo įsipareigojimų ankstesniam darbdaviui, o darbo sutartyje aptarti atsakomybės klausimą, jeigu darbuotojas be naujojo darbdavio žinios panaudos anksčiau įgytą komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir dėl to naujajam darbdaviui bus pareikštas ieškinys.

Komentarai

Šiaškas Julius 2016-04-08 10:21

o jei klientas pats paskambina ir praso paslaugu kaip tada, ka ji reikia pasiusti toli, paskyt kad negaliu su tavim dirbti


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Teisinė informacija

4 (3) (1)

AKTUALU! Dėl leidimo gyventi išdavimo užsieniečiui tvarkos

Vidaus reikalų ministerija (VRM) informavo, kad lapkričio 14 d. buvo pakeistas ministro įsakymas „Dėl Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per išorės paslaugų teikėją, sąrašo patvirtinimo“. Įsakymo pakeitimas įsigalioja nuo gruodžio 1 d.

2024-11-18 119
0