Transporto savaitė (kovo 28 – balandžio 3 d.)
Praėjusi savaitė atnešė nemažai svarbių pokyčių tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Svarbiausios naujienos – atidėtas Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimas, priimtas naujas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas (tiesa, pastarasis paskelbtas anksčiau – kovo mėn. viduryje), Lenkijos ir Rusijos susitarimas.
Naujasis Lietuvos Administracinių nusižengimų kodeksas, turintis pakeisti sovietmečio reliktą – Administracinės teisės pažeidimų kodeksą – turėjo įsigalioti nuo šių metų balandžio 1 dienos. Šis aktas gerokai koreguoja administracinės teisės taikymą (galima paminėti ekonominio pobūdžio nusižengimus, fizinių asmenų administracinės atsakomybės nuo baudžiamosios atskyrimą, siekį supaprastinti Administracinės teisės taikymą), numato naujas nuobaudas, tačiau jo įsigaliojimas vėl atidėtas, nespėjus tinkamai pasirengti. Dabar priimtas naujas įsigaliojimo terminas – 2017 metų sausio 1 diena. Tad kol kas šiame fronte permainų nebus.
Darbuotojas nėra sprendimų negalintis priimti įrankis
Permainas, o tiksliau – tam tikrų darbuotojo ir darbdavio santykių įtvirtinimą atnešė metų kovo 16 dieną paskelbtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas. Bylos istorija tokia: Lietuvos vežėjų sunkvežimyje, kuriuo gabentas krovinys į Didžiąją Britaniją, patikrinimo metu Prancūzijos Kalė uoste buvo aptikti keturi nelegalūs migrantai. Britai skyrė baudas įmonei ir vairuotojui, tačiau pastarasis ėmė vengti atsakomybės, teigdamas, kad nebuvo tinkamai instruktuotas, kaip elgtis tokiose situacijose.
Galutinis Aukščiausiojo Teismo sprendimas, advokatės Redos Aleksynaitės vertinimu, formuoja vežėjams itin svarbią praktiką.
„Galutinė ir neskundžiama nutartis – darbdavys iš tiesų turėtų pateikti darbuotojui rekomendacijas bei privalomus nurodymus dėl stovėjimo aikštelių ir poilsio planavimo, tačiau ir pats darbuotojas turi pareigą rūpintis darbo sutarties vykdymu. Neturėdamas instrukcijų dėl saugomų aikštelių ar priemonių, kaip apsisaugoti nuo nelegalų, darbuotojas turėtų kreiptis į darbdavį dėl tokios informacijos parengimo ir suteikimo jam, jei iš tiesų tokia informacija reikalinga. Kitas svarbus momentas, dėl kurio pasisakė teismas – jei darbuotojas pažeidžia įstatymuose nustatytas pareigas (viršija greitį, vairuoja neblaivus, gabena nelegalius migrantus ir pan.), tokių veiksmų darbdavys neprivalo uždrausti pareiginiais nuostatais ir parašyti darbuotojui, kad draudžia viršyti greitį, vairuoti neblaiviam ar gabenti nelegalus – šios pareigos seka iš įstatymų, ir net nesant jokių įrašų pareiginiuose nuostatuose, darbuotojas materialiai prieš darbdavį už tokių pažeidimų padarymą bus atsakingas“, – pastebi R. Aleksynaitė. Jos žodžiais, darbuotojas nėra tik įrankis, negalintis ir neprivalantis priimti reikalingo sprendimo.
Lietuvos Vyriausybė skatins kombinuotus vežimus
Praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo įstatymo projektą, kuris dar bus svarstomas Seime. KPPP finansavimo įstatymo pataisomis siūloma leisti vežti kombinuoto vežimo vienetus (puspriekabes, nuimamuosius kėbulus ir konteinerius iki 45 pėdų) dviašiais vilkikais su triašėmis puspriekabėmis, kurių didžiausia leistina masė neviršija 42 tonos, ir triašiais vilkikais su dviašėmis ar triašėmis puspriekabėmis, kurių masė ne didesnė kaip 44 tonos.
Vežti kombinuotus vienetus siūloma leisti magistraliniais keliais, kurie pritaikyti sunkiasvorėms transporto priemonėms, ir kitais keliais 50 km spinduliu nuo jūrų ir oro uostų, geležinkelio ir vidaus vandenų stočių teritorijų, kad kombinuoto vežimo vienetus būtų galima iškrauti ir (arba) pakrauti.
Šiuo metu nustatyta 44 tonų didžiausia leistina transporto priemonių masė, kai vežami pagal ISO standartus pagaminti 20, 30, 40, 45 pėdų konteineriai triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe, tačiau nenumatyta galimybė vežti kitus kombinuoto vežimo vienetus.
Lenkai susitarė su rusais?
Atrodo, bus užgesintas vienas didžiausių tarptautinių pervežimų rinkos gaisrų – Lenkijos ir Rusijos konfliktas dėl apsikeitimo leidimais. Lenkija reikalavo, kad Rusija sureguliuotų savo įstatymus, atsižvelgdama į tarptautinius susitarimus ir sudarytų normalias sąlygas gabenti trečiųjų šalių krovinius. Lenkija tapo vienintele šalimi, ėmusia kovoti su Rusijoje įsigaliojusia tvarka, pagal kurią trečiųjų šalių krovinius gabenantys kitų šalių vežėjai susiduria su neišsprendžiamais sisteminiais galvosūkiais.
Kaip kozirį Lenkija panaudojo savo, kaip svarbios tranzito šalies, padėtį ir savo išduodamus leidimus.
Rusijos pusė savo ruožtu norėjo lenkams drastiškai sumažinti išduodamų leidimų kiekį, taip juos šalinant iš Rusijos transporto rinkos. Mat Lenkijos šaltinių duomenimis, Rusijos keliuose pastaraisiais metais dirbo per 20 tūkstančių Lenkijos sunkvežimių.
Paskutinę kovo mėnesio dieną Gdanske vykusiose derybose Lenkija gavo 170 tūkstančių leidimų, kurie galios iki 2016 metų pabaigos. 30 tūkst. iš jų skirti trečiųjų šalių krovinių vežimams. Tai reiškia, kad per visus 2016 metus Lenkija gavo 40 tūkstančių trečiųjų šalių leidimų, arba 5 tūkst. mažiau, nei 2015 metais.
Rusijos pusė taip pat gavo 170 tūkst. leidimų, iš kurių 10 tūkstančių yra skirti trečiųjų šalių krovinių vežimams.
Dabar belieka laukti, kaip Rusijai seksis susitvarkyti savo teisinę bazę, reglamentuojančią tarptautinius vežimus RF teritorijoje. Kai tai įvyks, Lenkijos Vyriausybės ir vežėjų atstovai bus atlikę neįkainojamą paslaugą visiems vežėjams, į Rusiją vežantiems trečiųjų šalių krovinius.
Sekant šią istoriją, eilinį kartą kyla klausimas: kodėl visų šalių apsikeitimas krovinių gabenimo leidimais yra paviešinamas iki paskutinio leidimo vieneto ir paskirties, o Lietuvoje ši statistika yra saugoma taip, lyg būtų nepalyginamai slaptesnė, nei, pavyzdžiui, NATO šalių kontingento dydis Lietuvoje?
Nė savaitės – be kontrabandos
Muitininkai beveik kiekvieną savaitę praneša apie pasienio postuose sulaikytą kontrabandą ir dažniausiai sulaikytų nelegaliai gabenamų krovinių vertė sudaro apvalias sumas. Praėjusios savaitės grobio, paslėpto priekaboje įrengtose slėptuvėse, vertė siekia apie 217 tūkst. eurų. Galima pastebėti, kad tai toli gražu neprilygsta mėnesio rekordui, kuris priklauso kovo 19 dieną Latvijos- Lietuvos pasienyje sulaikytam sunkvežimiui, kuriuo buvo be jokios maskuotės gabenama cigarečių už 1,29 milijono eurų!
Tarp kitų svarbesnių reiškinių galima paminėti savaitės pradžioje susiformavusią sunkvežimių eilę Latvijos- Rusijos pasienyje ir sugriežtėjusią Prancūzijos transporto inspektorių kontrolę, tikrinant vairuotojų poilsio režimą.
Džiugi žinia – Europos Komisijos paskelbti 2015 m. kelių eismo saugumo statistiniai duomenys patvirtina, kad Europos keliai tebėra saugiausi pasaulyje, nepaisant pastaruoju metu sulėtėjusio žūčių keliuose skaičiaus mažėjimo tempo. Liūdnesnė žinia – 2015 metais Lietuva išliko šios statistikos apačioje. Tačiau 2016 metų statistika rodo ypatingą pagerėjimą: iki kovo 31 dienos žuvusiųjų Lietuvoje skaičius sumažėjo net 22,2 procento!
Geros savaitės ir saugaus kelio!
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.