Gera žinia vežėjams: Aukščiausiasis Teismas stojo darbdavių pusėn
Greičiausiai esate girdėję absurdiškų istorijų apie blondines, kurios savo katinus pražudo įmetusios į skalbykles ar mikrobangų krosneles, o po to, padedamos apsukrių advokatų, iš buitinės technikos gamintojų prisiteisia šešiaženkles kompensacijas, nes „instrukcijoje nebuvo parašyta, jog katino skalbti negalima“. Nors mūsiškė Temidė nėra taip beviltiškai akla, kad neatskirtų sveiko proto ir šantažo riboženklių, teismai kasdien nagrinėja istorijas, kai nuostolių įmonei padarę darbuotojai bando išsisukti naudodami „blondiniškus“ argumentus, neva – jų niekas neinstruktavo, kaip teisingai elgtis. Transportininkų gildija ne išimtis – čia nuostolius padarę vilkikų vairuotojai kartais nerausdami tauzija niekus ir bando išsiginti atsakomybės dėl padarytų klaidų. Panašu, kad tokiems dalykams atėjo galas.
Po šių metų kovo 16 dieną paskelbto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo vienos transporto įmonės ir buvusio jos vairuotojo ginče dėl Jungtinės Karalystės pareigūnų skirtos baudos už nelegalų gabenimą, darbdaviai greičiausiai ploja katučių. Šios istorijos esmė, eiga ir atomazga tokia: 2013 m. spalio 1 d. atsakovu tapusio vairuotojo sunkvežimyje, kuriuo gabentas krovinys į Didžiąją Britaniją, patikrinimo metu Prancūzijos Kalė uoste buvo aptikti keturi nelegalūs migrantai. Už tai britai įmonei skyrė 2000, o vairuotojui atsakovui – 1600 svarų baudas. Pastarasis iš pradžių pripažino savo kaltę, tačiau savo prievolės nevykdė.
Vengdama dar didesnių nemalonumų vežėjų įmonė sumokėjo ir savo, ir buvusiam darbuotojui skirtą baudą (iš viso 3600 svarų arba 4504,17 Eur), o po to ėmėsi teisinių priemonių, atsiradusiai skolai atgauti. Pradėję nuo kreipimosi į Valstybinės darbo inspekcijos darbo ginčų komisiją, per keletą metų sulaukė palankaus sprendimo. T. y. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o vėliau kasacinio teismo teisėjai stojo darbdavių pusėn, atmesdama vilkiko vairuotojo išvedžiojimus, esą jis nebuvo tinkamai instruktuotas, kaip elgtis tokiose situacijose.
Faktą, kad žemesnių instancijų teismų sprendimus paliko galioti ir Aukščiausiasis Teismas, advokatės Redos Aleksynaitės vertinimu galima laikyti vežėjams itin svarbios praktikos formavimu.
„Galutinė ir neskundžiama nutartis – darbdavys iš tiesų turėtų pateikti darbuotojui rekomendacijas bei privalomus nurodymus dėl stovėjimo aikštelių ir poilsio planavimo, tačiau ir pats darbuotojas turi pareigą rūpintis darbo sutarties vykdymu. Neturėdamas instrukcijų dėl saugomų aikštelių ar priemonių, kaip apsisaugoti nuo nelegalų, darbuotojas turėtų kreiptis į darbdavį dėl tokios informacijos parengimo ir suteikimo jam, jei iš tiesų tokia informacija reikalinga. Kitas svarbus momentas, dėl kurio pasisakė teismas – jei darbuotojas pažeidžia įstatymuose nustatytas pareigas (viršija greitį, vairuoja neblaivus, gabena nelegalius migrantus ir pan.), tokių veiksmų darbdavys neprivalo uždrausti pareiginiais nuostatais ir parašyti darbuotojui, kad draudžia viršyti greitį, vairuoti neblaiviam ar gabenti nelegalus – šios pareigos seka iš įstatymų, ir net nesant jokių įrašų pareiginiuose nuostatuose, darbuotojas materialiai prieš darbdavį už tokių pažeidimų padarymą bus atsakingas“, – pastebi R. Aleksynaitė.
Advokatės teigimu, Aukščiausiojo Teismo sprendimą galima vertinti kaip tam tikrą signalą, jog darbuotojas nėra darbo priemonė, kuri pati nieko neprivalo savarankiškai spręsti. Tiek darbdavys, tiek darbuotojas turi rūpintis darbo sutarties vykdymu ir vengti žalos, o kuo didesnė darbuotojo patirtis, tuo jam ginčo atveju gali būti keliami didesni atidumo reikalavimai.
„Tai, kad įmonėje nėra pareiginių nuostatų ar jie nepilni, neišsamūs – nereiškia, kad darbuotojui nereikės atlyginti žalos, jei jis pažeis įstatymuose (tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių, kuriose vykdomas krovinių vežimas) nustatytas pareigas ar bendrus principus elgtis protingai, ekonomiškai ir bendradarbiauti su darbdaviu, nesivadovaus savo patirtimi ir žiniomis, – pabrėžia advokatė. – Be abejones, išsamius nuostatus rekomenduotina turėti. Rekomenduotina mokyti darbuotojus, siųsti į kursus, organizuoti paskaitas įmonėse, kitaip stengtis suteikti jiems reikiamų žinių. Tačiau ir be jų, darbuotojas turi laikytis įstatymų, gerbti visuomenės taisykles, laikytis sąžiningumo, protingumo, teisingumo reikalavimų. Darbdavys neturi pareigos supažindinti darbuotojo su įstatymų reikalavimais, nebent darbuotojas kreipiasi į darbdavį ir prašo suteikti jam specialiųjų žinių, kaip vykdyti vieną ar kitą pareigą“.
Advokatų bendrijos „Judickienė ir partneriai JUREX“ advokato padėjėja Jelena Cvirko savo ruožtu ragino išnaudoti visas įmanomas gynybos priemones sulaukus pretenzijų iš Didžiosios Britanijos pasienio tarnybos, dėl mūsiškių vežėjų transporte aptinkamų nelegalų.
„Nepaisant to, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo išaiškinimais „atrišo“ darbdaviams rankas lengviau prisiteisti iš vairuotojų baudas, skirtas už nelegalių imigrantų gabenimą, tačiau palankus teismo sprendimas dar negarantuoja, kad priteistos sumos bus faktiškai išieškotos. Mūsų praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai vairuotojui ir jo darbdaviui Jungtinės Karalystės institucijos paskirtų baudų bendra suma sudaro nuo 10 000 iki 30 000 svarų. Tokias sumas darbdaviams nėra taip paprasta atgauti. Net jei vairuotojas turi namą ar butą, tačiau tame name ar bute gyvena nepilnamečiai vaikai, išieškojimas iš tokio turto tampa itin sudėtingas“, – pripažino J. Cvirko.
Teisininkė rekomenduoja transporto įmonių vadovams apskųsti paskirtas baudas, nes patirtis rodo, kad skundą išnagrinėjusi atitinkama Jungtinės Karalystės institucija paprastai paskirtas baudas sumažina apie 50 proc., o kartais ir daugiau.
„Tokiu būdu ženkliai sumažinama finansinė našta tiek pačiam darbdaviui, tiek ir darbuotojui. Be to, yra būdų, padedančių apskritai sumažinti baudų skyrimo riziką. Jungtinės Karalystės Pasienio tarnyba siūlo vežėjams galimybę prisijungti prie nemokamos akreditacijos schemos, prie kurios prisijungusios bendrovės nebaudžiamos, net jeigu jų transporto priemonėje randami nelegalai, tačiau akredituota bendrovė turi faktiškai laikytis akreditacijos reikalavimų (techninių ir teisinių saugumo priemonių). Deja, ši akreditacijos schema nuo baudų apsaugo tik pačią akredituotą transporto bendrovę, bet ne jos vairuotojus. Vis dėlto mes visuomet rekomenduojame vežėjams įdiegti technines ir teisines prevencijos priemones, siekiant išvengti baudų bent jau įmonei“, – akcentuoja J. Cvirko.
Taip pat patariama aprūpinti vairuotojus pakaitiniais trosais, pakaitinėmis plombomis ar spynomis, o įmonėje turėti patvirtintas atitinkamas taisykles bei instrukcijas dėl nelegalių imigrantų patekimo į transporto priemonę prevencijos. Geriausia, kai tokios taisyklės bei instrukcijos yra išverstos į anglų kalbą ir vykstant į Jungtinę Karalystę būna automobilyje. Tiek instrukcijas, tiek tikrinimo lapus vairuotojai turėtų vežiotis transporto priemonėje ir pareigūnams pateikti tikrinimo metu, kad pareigūnai matytų, jog buvo imtasi visų įmanomų prevencinių priemonių ir turėtų pagrindą atleisti nuo baudos tiek vairuotoją, tiek darbdavį arba bent jau skirti ženkliai mažesnę.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.