Transporto savaitė (kovo 7 – 13 d.)
Pavargus nuo triukšmingų ir spekuliatyvių antraščių didžiuosiuose naujienų portaluose verslo žmonės į apokaliptinius perspėjimus iš serijos „rusai puola“ ar „migrantai griauna Europą“, greičiausiai nereaguoja į tokias smulkmenas, kaip Vokietijos regioninių parlamentų rinkimų rezultatai ar Austrijos vidaus reikalų ministerijos žinutės apie padėtį pasienyje su piečiau esančiomis šalimis. Deja, būtent jos liudija, kad kai kurios pastarojo meto pranašystės apie naujas kliūtis vežėjams iš tiesų pildosi.
Į pasienį grįžta patikra
Praėjusią savaitę Austrijos Vidaus reikalų ministrė Johanna Mikl-Leitner ir Gynybos ministras Hans Peter Doskozil pareiškė, kad kol ES nepriima jokių ryžtingų sprendimų dėl išorės sienų apsaugos, Austrija yra priversta pati pasirūpinti savimi. Pernai šios šalies sienas kirto maždaug 700 000 migrantų, o 90 000 iš jų Austrijoje paprašė prieglobsčio. T. y. gerokai daugiau nei patiems austrams atrodo „normalu“ (2016-aisiais jie žada priimti ne daugiau 37 500 migrantų), todėl, bendradarbiaudama su Slovėnija, atnaujina pasienio kontrolę 12 punktų. Transportas bus stabdomas, o keliaujančių asmens dokumentai tikrinami Bad Radkersburg, Langeggo, Karawankentunnel, Lavamünd, Bleiburg-Grablach, Thörl-Maglern, Sillian, Brenner Bundesstraße, Brenner Autobahn, Nauders-Reschenpass, Nickelsdorf ir Heiligenkreuz pasienio kirtimo punktuose.
Vokiečiai „sotūs“ atėjūnais
Tikėtina, kad panašių žinių sulauksim ir iš Vokietijos. Valdančioji šios šalies partija – Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) tapo rinkėjų pykčio taikiniu, pralaimėjusi dviejose iš trijų žemių, kuriose vyko regioninių parlamentų rinkimai. T. y. kanclerė Angelos Merkel, skelbusi esą „migrantai Vokietijoje yra laukiami“, gavo itin aiškų signalą, kad prieš visuotinius 2017-ųjų rinkimus, arba „atvirų durų“ politika turi keistis, arba bus pakeista jos besilaikantys veikėjai. Abiem atvejais tai reiškia, kad ir Vokietija greičiausiai imsis kur aks griežtesnės sienų kontrolės, nei buvo lig šiol.
Britai vairuotojai protestuoja
Kad padėtis su nelegaliais migrantais kol kas tik blogėja, liudija žinios iš Didžiosios Britanijos. Transporto kompanijos yra priverstos siūlyti papildomą paskatinimą vairuotojams, kurie sutiktų važiuoti per Kalė perkėlą. Nepaisant to, vilkikų vairuotojai išeina iš darbo „dėl problemų, susijusių su būtinybe užtikrinti automobilių saugumą ir dėl galimybės pelnyti JK pasieniečių skiriamas baudas už nelegaliai vežamus žmones“. Verslininkų teigimu, situacija minėtoje perkėloje nuo 2015 metų rugsėjo tik blogėja, o imigrantai tampa vis agresyvesni – jie atakuoja ir plėšia į perkėlą važiuojančius sunkvežimius. Visos priemonės, turinčios normalizuoti padėtį ir apsaugoti vežėjus nuo baudų ir nuostolių, kol kas laukiamų rezultatų neduoda.
Konkurencingumo rebusai
Naujas Lietuvos vežėjų galvos skausmas – Valstybinės mokesčių inspekcijos ketinimai apmokestinti vairuotojų dienpinigius. „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas praėjusią savaitę atkreipė dėmesį, kad ignoruojant tarptautinio krovinių gabenimo verslo specifiką ir vairuotojų pajamas apmokestinant tokiais pat mokesčiai, kaip ir visus sėsliai dirbančius žmones, mūsų šalies transporto sektorius patirtų itin skaudų smūgį.
Pasak asociacijos vadovo, tarptautinių pervežimų maršrutais važinėjančių vairuotojų pajamos yra nuo 1300 iki 2000 eurų. Šiuos pinigus apmokestinus standartiniai gyventojų pajamų ir privalomojo sveiktos draudimo mokesčių tarifais, arba gerokai sumažėtų vairuotojų „į rankas“ gaunami pinigai, arba drastiškai išaugtų transporto įmonių išlaidos. Abiem atvejais rezultatas transporto sektorius smarkiai nukraujuotų, nes Lietuvos vairuotojai tikrai nenorėtų atsisveikinti su realiai gaunamais europietiškais atlyginimais, o verslininkai, neturėdami iš ko mokėti dar didesnius mokesčius, greičiausiai perkeltų įmones į Latviją ar Lenkiją. „Linavos“ specialistai, išanalizavę ir kitų šalių dienpinigių apmokestinimo praktiką, teigia, kad šiuo metu visose mūsų vežėjams svarbiose rinkose galioja tokia šių pajamų (ne)apmokestinimo tvarka, kaip ir Lietuvoje.
Rusija vis mažiau svarbi
CargoNews.lt praėjusią savaitę rašė apie 2017 m. sausio 1-ą dieną Rusijoje atsirasiančias tris naujas leidimų formas užsienio vežėjams: specialius vienkartinius leidimus, skirtus tranzitiniam krovinių iš trečiosios šalies arba į trečiąją šalį gabenimui per Rusijos teritoriją; daugkartinius leidimus, skirti tranzitiniam krovinių iš trečiosios šalies arba į trečiąją šalį gabenimui per Rusijos teritoriją; bei vienkartinius leidimus konkrečiai užsienio vežėjo transporto priemonei, kai vežėjo veikla susijusi su nereguliarias keleivių pervežimais per Rusijos teritoriją.
Iki šios tvarkos įsigaliojimo dar daug laiko ir galbūt su leidimų išdavimu susiję reikalavimai dar bus koreguojami, tačiau jau dabar akivaizdu, kad mūsų vežėjams ši rinka tampa vis mažiau svarbi.
Pasak ekonomikos analitiko Gitano Nausėdos, pirmą kartą nuo 2007 m. vidurio Rusija nebėra didžiausia Lietuvos eksporto partnerė. Ekspertas atkreipė dėmesį, kad šių metų sausio mėnesį Rusijai teko tik trečia vieta (8,8 proc. viso šalies eksporto). Pirmoje vietoje – Latvija (9,3 proc.), antroje – Lenkija (9 proc.).
„Vilnedos“ gėda
Praėjusį savaitgalį buvo suduotas skaudus smūgis keleivių pervežimo bendrovei „Vilneda“. Du šios įmonės vairuotojai Lenkijoje buvo sulaikyti, kai vežė 40 vaikų į Aušvico (dabar – Osvencimą) koncentracijos stovyklos muziejų. , kur jie ketino aplankyti. Lenkijos kelių policija kelyje tikrino vairuotojų blaivumą ir užfiksavo, kad vieno autobuso vairuotojo kraujyje buvo 1 promilė, o antrojo vairuotojo – 1,7 promilės alkoholio. „Vilneda“ prisiėmė atsakomybę už tai, kad nesugebėjo užtikrinti vairuotojų drausmės darbo metu, ir pažadėjo abu idiotus atleisti iš darbo.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.