Vežėjams – politinių kliūčių slalomas
Nuo pat kalendorinių metų pradžios mūsiškiai transportininkai buvo priversti laviruoti bandydami tiek rasti savo nišą Senojo žemyno rinkose, tiek išsaugoti turėtas pozicijas Rusijoje. Ypač sudėtinga padėtis susidarė pastarojoje šalyje, kai pernai gruodį rusai pradėjo savaip traktuoti tarptautinio krovinių gabenimo sutartis ir iš esmės drausti per Rusiją vežti krovinius trečiosioms šalims. Dėl to kilo didžiulis konfliktas su Lenkija, kurio rezultatas (nepamirškite konflikto Ukrainoje) – itin komplikuotos pačių rusų vežėjų galimybės pasiekti Europą.
Pernelyg nesigilinant į administracinio karo detales, akivaizdu, kad transportininkų veiklą komplikuojančio problemų nebūtų su viena sąlyga: turint neribotus kiekius dvišalių ir trišalių leidimų. Kaip politikams, turintiems įgaliojimus ir prievolę visais įmanomais būdais talkinti vežėjams, sekasi šią misiją atlikti?
Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas, komentuodamas šią situaciją pabrėžė, kad dvišalių/trišalių leidimų, skirtų Lietuvos vežėjams, skaičius pastaraisiais metais vis didėjo.
„Galima pasidžiaugti, kad trišalių leidimų skaičius augo sparčiau. Ypač pastebimos pažangos pasiekėme derėdamiesi su Baltarusija – šiais metais pavyko susitarti dėl nemokamų dvišalių leidimų. Iki šiol visą laiką gaudavome tik mokamus dvišalius leidimus. Svarbu, kad leidimų skaičius nei su viena šalimi nesumažėjo. Galbūt tik didėja mūsų vežėjų poreikiai tam tikrų šalių leidimams.
Praėjusiais metais inicijuotos sutartys su Maroku, Turkmėnistanu, Azerbaidžanu, Makedonija. Rengiamos sutartys su Tadžikistanu ir Kinija“, — pastebėjo G. Jakubauskas.
Klausiamas, ar Lietuvos vežėjai turi galimybių pasinaudoti nesutarimais tarp Rusijos-Lenkijos, Rusijos –Ukrainos ir padidinti savo veiklos „apsisukimus“ šiose rinkose, Susisiekimo ministerijos departamento direktorius teigė, kad kroviniai bet kokiu atveju turi pasiekti gavėjus, todėl juos turi kažkas vežti.
„Kita vertus, tai kas vyksta keletą pastarųjų savaičių, yra laikini nesutarimai ir nereikėtų per daug šia tema manipuliuoti. Galbūt dėl minėtų nesutarimų ir turi naudos mūsų terminalai ar vežėjai, bent jau trumpalaikiu laikotarpiu. Nors pagal išduotą leidimų skaičių pirmą šių metų mėnesį, lyginant su praėjusių metų pirmu mėnesiu, to teigti nebūtų galima“, – teigė Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vadovas.
Panašiai esamą situaciją vertino ir Latvijos Autotransporto direkcijos komunikacijos specialistė Zanė Plone. Jos teigimu latvių transportininkai neketina koreguoti savo verslo strategijos, nes Rusijos – Lenkijos konfliktas laikinas, o rusai neturės kitos išeities, kaip tik laikytis tarptautinės teisės principų.
„Šia prasme mes nuoširdžiai palaikome kolegų lenkų poziciją“, – sakė Z. Plone.
Beje, Latvija iš Rusijos šiais metais gavo tiek pat dvišalių leidimų kaip ir pernai – 95000, o trišalių leidimų skaičius (2500) nesikeičia antrus metus. Kaimynų vežėjų bendradarbiavimo sąlygos su esamais partneriais nepasikeitė. Nauja tik tai, kad latviais susitarė dėl transportininkų veiklą reglamentuojančių teisės aktų liberalizavimo su Serbija.
Dėl kokio leidimų skaičiaus su rusais susitarė Lietuva, dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių nesutiko atskleisti nei Susisiekimo ministerijos pareigūnai, nei Valstybinės kelių transporto inspekcijos darbuotojai, nei „Linavos“ žmonės.
Pastaruoju metu mūsų vežėjai ne kartą ir ne du viešai perspėjo, kad jų verslo aplinka tampa vis labiau sudėtinga, o atlaikyti konkurencinį kaimyninių šalių transportininkų spaudimą – vis sunkiau. Susisiekimo ministerija savo ruožtu teigia, jog statistinė informacija liudija ką kitą: net ir iš tiesų stipriai komplikuojantis padėčiai tradicinėse rinkose, verslininkai sugeba rasti optimalias išeitis.
„Skaičiai sufleruoja, kad konkurencinį spaudimą mūsų vežėjai atlaiko ir didina savo turimą transporto priemonių parką. Vien per praėjusius metus vežėjų turimas vilkikų parkas išaugo 2,5 tūkst. vnt., o pačius aukščiausius ekologinius ir saugumo standartus atitinkančių transporto priemonių skaičius padidėjo 22 procentais. Susisiekimo ministerija deda visas pastangas ir rengia naujus susitarimus kelių transporto srityje. Tačiau įsitvirtinimas naujose rinkose priklauso ne tiek nuo sutarčių, kiek nuo to, ar bus ką vežti“, – samprotavo G. Jakubauskas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.