Transporto savaitė (vasario 1 – 7 d.)
Krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais dažnai laikomas ekonomikos „lakmuso popierėliu“: jei nuotaikos rinkose prastos ir Bendrasis vidaus produktas (BVP) traukiasi, kaip murzino sniego krūvelė šalikelėje švystelėjus Saulei, pirmiausia mažėjančių užsakymų pavidalu tai pajunta vežėjai. Pastaraisiais metais transportininkams labai dažnai būna „rūgštu“ ir dėl politikų ambicijų.
Lenkai kaunasi su rusų protekcionizmu
Praėjusią savaitę tęsėsi Rusijos ir Lenkijos administracinis karas, kilęs dėl skirtingo požiūrio į tarptautinių pervežimų verslą, įsipareigojimų vykdymą bei Europos Sąjungos ekonomikos funkcionavimo ypatumus. Konflikto esmė – lenkai reikalauja, kad rusai atšauktų praėjusių metų pabaigoje priimtą draudimą Rusijoje krovinius pervežti trečiosioms šalims. Rusų pusė to nė neketina daryti ir oponentus kaltina destruktyvia veikla, siekiu uzurpuoti svetimą rinką, manipuliuojant savo geografine padėtimi.
Iš tiesų iki šiol Lenkija buvo daugiausiai Rusijos leidimų gaunanti Europos šalis (šioje rinkoje dirbo apie 30 000 Lenkijoje registruotų sunkvežimių) ir be abejonės užėmė reikšmingą dalį pačios Rusijos pervežimuose. Užsimoję proteguoti savus vežėjus Kremliaus strategai nesugalvojo nieko kito, kaip imtis rinkos administravimo išvejant užsienio vežėjus. Tačiau lenkų rankose stiprus koziris – jie gali imtis atsakomųjų priemonių ir iš esmės palikti rusams vienintelį kelią į Senąjį žemyną per Suomiją.
Situacija kol kas lieka labai įtempta, nes 2015 metams išduoti abipusiai leidimai baigė galioti šių metų vasario 1 dieną. Jei šią savaitę numatytame abiejų šalių transporto viceministrų susitikime nebus pasiekta pažangos, Rusijos – Lenkijos sunkvežimiams tiesiog privalės iki vasario 15 dienos grįžti namo.
Diplomatinės gudrybės (ne)veikia
Teoriškai Lietuvos vežėjai turėtų stoti kolegų lenkų pusėn ir bandyti privesti rusus paisyti visame civilizuotame pasaulyje galiojančių logistikos dėsnių. Praktiškai mūsiškiai bando įteisinti krovinių į Rusiją gabenimą iš Lietuvos eksporto-importo terminalų ir muitinės sandėlių pagal RF įstatymo nuostatas. T. y. pasiekti, kad Lietuvos Muitinės departamento pareigūnams CMR važtaraštyje uždėjus numeruotą muitinės įstaigos antspaudą, krovinį būtų galima gabenti pagal dvišalius susitarimus, tokiu būdu patvirtinant, kad gabenimas pradėtas Lietuvoje.
Susisiekimo ministerijos atstovai teigė perdavę kolegoms Rusijoje muitinės sandėlių, kuriuose kroviniai sandėliuojami ir konsoliduojami ir toliau gabenami į RF su dvišaliais leidimais, sąrašą. Praktiškai viskas klostosi pagal įprastą scenarijų: rusų pareigūnai aiškina iš savo valdžios negavę jokio „gerų“ muitinės terminalų sąrašo, todėl stabdo Lietuvos vežėjus ir negavę jų akimis „teisingų“ dokumentų skiria 100-150 tūkst. rublių ( 1158 – 1736 eurai) baudas.
Baltarusiai žvangina ginklais
Apie savas ambicijas koreguoti vežėjų gyvenimą praėjusią savaitę priminė Baltarusijos valdininkai. Kaimynų valstybės įmonės „Transporto inspekcija“ vadovai pranešė apie planus Baltarusijos transporto inspekcijai suteikti teisę sulaikyti tų užsienio vežėjų automobilius, kurie turėjo administracinių prasižengimų.
Saviems vežėjams ši nuostata nebus taikoma, tačiau užsieniečiai, gavę baudas, negalėtų išvykti iš Baltarusijos teritorijos jų nesumokėję.
Šios iniciatyvos autoriai taip pat siūlo įtvirtinti nuostatą, jog nelegaliai dirbančiam verslininkui priklausančią transporto priemonę būtų galima laikyti baudos aikštelėje iki teismo sprendimo. Tuo atveju, jeigu teismo sprendimu tokia transporto priemonė būtų pripažinta nelegalios veiklos įrankiu, ji nedelsiant būtų konfiskuojama valstybės naudai.
Mokesčių galvosūkių daugės
CargoNews.lt praėjusią savaitę pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų pastabas apie 2016-aisiais atsirandančias prievoles vežėjams. Nors naujovės nėra orientuotos į transportininkus, visgi šioje srityje dirbantiems teks gerokai didesnė administracinė našta. Tarp svarbiausių dalykų, kuriais reikia rūpintis jau dabar – nurodymas teikti mokesčių administratoriams informaciją apie su įmone susijusių akcininkų bei kitų fizinių asmenų turtinius santykius . Pirmą kartą tokią informaciją bus privalu pateikti 2017 metais už šiuos metus.
Mokesčių administratoriams reiks pateikti informaciją apie iš įmonės akcininkų – fizinių asmenų gautas pinigines įmokas (įskaitant įmokas nuostoliams padengti), kai jos per vienerius kalendorinius metus siekia 15 000 eurų.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.