Baltarusiams vairuotojams darbas Lietuvoje virto košmaru
Darbas be laisvadienių, neišmokamas visas uždirbtas atlyginimas, be priežasties sumažinti dienpinigiai, grasinimai ir net atimti asmens dokumentai – tokias istorijas apie darbą Lietuvos įmonėse pasakoja lietuvius prie vilkiko vairo vis dažniau keičiantys baltarusiai ir ukrainiečiai.
Paslaptinga įdarbinimo schema
Į Lietuvoje veikiančias profesines sąjungas pasiryžę kreiptis tolimųjų reisų vairuotojai iš Baltarusijos savo pasakojimais nustebino net visko girdėjusius teisininkus. Lietuvoje dirbantiems kaimyninės šalies piliečiams negalioja mūsų taisyklės, mat jų darbdavių įmonės registruotos Kaliningrade, o ir Lietuvos institucijos čia tampa bejėgės.
„Nors realiai vairuotojai dirba Lietuvoje įmonėje, dokumentai rodo, kad jie įdarbinti Kaliningrado srityje veikiančioje įmonėje.
Fiziškai vairuotojai dirba mūsų šalyje, iš čia pasiima krovinius ir krauna juos į automobilius, kurie pažymėti Lietuvoje veikiančių įmonių atributika, tačiau yra registruoti Rusijoje ar Baltarusijoje. Šie automobiliai taip pat pažymėti minėtų šalių valstybiniais numeriais“, – kalbėjo profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovas Vytautas Kašėta.
Nors šių vairuotojų darbo sutartys sudarytos su užsienyje įsteigtomis įmonėmis, atlyginimus jiems moka Lietuvos įmonės, kurioms šie faktiškai dirba. Vairuotojai iš Baltarusijos paprastai turi ir savo sąskaitą kuriame nors Lietuvos bankų.
„Kol kas net nelabai aišku, kokie tai ryšiai. Pavyzdžiui, vienas pagalbos prašęs baltarusis atskleidė, kad pinigus gauna iš Lietuvos įmonės. Tai aiškiai matyti iš banko pavedimų, nors pagal sutartį atlyginimą jam turėtų mokėti Kaliningrado įmonė“, – sakė pašnekovas.
Išmokėtą minimumą atsiima iš dienpinigių
Nors vairuotojų uždarbį turėtų sudaryti sutartyje numatytas darbo užmokestis ir pervažiuotų šalių dienpinigiai, dažniau realybė kitokia: „Paprastai išmokamas darbo sutartyje numatytas minimalus atlyginimas ir tuomet mokami dienpinigiai ne pagal galiojančią tvarką, o skaičiuojant pagal nuvažiuotus kilometrus ar pagal tam tikrą vežamos prekės kainos procentą.
Įdomu tai, kad įmonės darbuotojui mokėdamos priskaičiuotus dienpinigius iš jų sumos atskaičiuoja minimalų darbo užmokestį, kurį prieš tai būna pervedę į darbuotojo sąskaitą“, – sakė V.Kašėta. Jis pridūrė, kad darbuotojams ėmus domėtis, kodėl atskaičiuota tokia suma, paaiškinama, kad buvo viršytos numatytos degalų normos ar ant vairuojamo automobilio rasta įbrėžimų ir pan.
Darbas be laisvadienių
Darbo ginčų atveju, kai vilkikų vairuotojai iš Baltarusijos nepatenkinti darbo sąlygomis ar jų atžvilgiu padaroma šiurkščių Darbo kodekso pažeidimų, Lietuvos institucijos yra bejėgės, nes dokumentai rodo, kad juos sieja darbo santykiai su darbdaviu Rusijoje.
Juridiškai žmogus įdarbintas kitoje šalyje, bet faktiškai darbo ataskaitas teikia Lietuvos įmonei. Čia kaip dvi skirtingos realybės. Darbo inspekcija tokiu atveju taip pat nieko negali padaryti, nes toks žmogus yra kitos šalies darbuotojas ir kitos šalies pilietis. Darbo inspekcijos specialistai padėti galėtų tik tuomet, jei asmuo turėtų darbo sutartį su Lietuvos įmone“, – situaciją komentavo V.Kašėta.
Darbdaviui tokia veiklos forma naudinga jau vien todėl, kad gali nesilaikyti beveik jokių Lietuvoje galiojančių įstatymų, pavyzdžiui, reglamentuojančių darbo laiko apskaitą.
„Turime konkretų atvejį, kai Kaliningrade oficialiai įdarbintas, bet faktiškai Lietuvos įmonėje dirbantis vairuotojas dirbo beveik be atostogų ir laisvadienių. Per kelias savaites jis vos parą praleisdavo namuose. Juk esama tam tikro darbo poilsio režimo. Žvelgiant ir žmogiškosios perspektyvos, juk galima susitarti su darbdaviu, kad poilsio laiką būtų galima leistis su šeima, bet baltarusiams tas negalioja. Jie prigąsdinti darbdavių, kad jei reikš kokias nors pretenzijas, tai „atvažiuos vyrukai, jie su jumis susidoros, o mes padarysime taip, kad negalėsite išvykti iš šalies, jus sulaikys muitinėje ir liksite Lietuvoje“, – vilkikų vairuotojų girdėtus darbdavių „pasiūlymus“ perpasakojo V.Kašėta.
Baltarusis liko be paso ir vairuotojo pažymėjimo
Istorija, nutikusi vienoje iš krovinių vežimo įmonių, kurioje dirba nemažai vilkikų vairuotojų iš Baltarusijos, stebina: „Vienoje įmonėje keliolika baltarusių buvo nepatenkinti darbo sąlygomis, inicijavo susirinkimą ir norėjo pasikalbėti su darbdaviu, o vėliau, susirinkimo iniciatoriaus teigimu, iš jo darbdavys paėmė pasą, vairuotojo pažymėjimą ir kitus dokumentus.
Žmogui buvo pasakyta, kad to reikia norint įforminti kažkokius dokumentus. Žmogus pasitikėjo ir padavė dokumentus, bet vėliau, kai norėjo grįžti į Baltarusiją, jam buvo pasakyta, kad apie paimtus dokumentus girdima pirmą kartą“, – baltarusio istoriją pasakojo V.Kašėta.
Vairuotojui dokumentai nebuvo grąžinti, tad jis kreipėsi į policiją. Tiesa, policijai pateiktame pareiškime neįvardyta, kad dokumentus paėmė darbdavys, nurodoma, kad vairuotojas jų neteko neaiškiomis aplinkybėmis. Šiuo metu šis Baltarusijos pilietis (jos vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) jau nebedirba Lietuvoje.
Įsidarbinant 100 eurų į „bačką“
Anot V.Kašėtos, į profesines sąjungas pagalbos besikreipiantys darbuotojai drąsiai kalba apie vos ne visose įmonėse egzistuojantį „garantinį fondą“ ar vilkikų vairuotojų žargonu – „bačką“.
„Vienose įmonėse tai sudaro 500, kitur ir 1000 eurų. Tai tarsi darbdavio draudimas, kad jei darbuotojas padarys įmonei kokių nors nuostolių, tai iš šio fondo bus atskaičiuota. Šie pinigainėra niekaip apskaitomi. Išeitų taip, kad vairuotojas susimoka, kad galėtų dirbti. Ši suma „fonde“ kaupiama pamažu, nors kai kurie vairuotojai jau puikiai išmano sistemą. Vienas iš baltarusių pasakojo, kad atvykęs darbintis reikiamą pinigų sumą padavė įmonės atstovams“, – pasakojo pašnekovas.
Anot jo, dalis darbdavių šį „fondą“ grąžina geranoriškai, kai kurie atgauna ne visą sumą, mat vairuotojams atskaitoma „už nuodėmes“, bet pasitaiko atvejų, kai vairuotojai savo sukauptų pinigų neatgauna iš viso, o įrodyti, kad tokie pinigai darbdaviui sumokėti, sudėtinga.
Pinigai kyšiams ir mirtis prie vairo
Paklaustas, ar problemos kamuoja tik Lietuvos įmonėse dirbančius baltarusius, ar nuo darbdavių savivalės kenčia ir ukrainiečiai, pašnekovas sakė: „Dėl darbo laiko apskaitos kenčia ir baltarusiai, ir ukrainiečiai. Darbdaviai šiuo metu net suinteresuoti, kad vietoj lietuvių dirbtų šie žmonės, nes su jais paprasčiau tvarkytis. Mes jau baigiame iš sovietinės kultūros išsivaduoti, o šių šalių darbuotojai sutinka su viskuo, kad jiems sakoma“, – teigė V.Kašėta.
Anot pašnekovo, daugiau įvairias taisykles pažeidžia į Rusiją važinėjantys vilkikų vairuotojai: „Ten kita pareigūnų kultūra. Būna, kad darbdaviai vairuotojams duoda tam tikras pinigų sumas, kad šie susimokėtų policijos ar muitinės pareigūnams ir vilkikas toliau galėtų važiuoti. Paskui vis tiek kyla ginčų, nes vairuotojas šios pinigus sumoka kaip pakišą kam nors, o darbdavys pareiškia, kad tai buvo atlyginimo dalis“, – apie painius darbuotojų ir darbdavių santykius pasakojo jis.
Ilgame problemų sąraše – ne tik dienpinigių ir atlygimo klausimai. Abejonių kelia ir vairuotojų sveikatos draudimas. Prie keletą mėnesių Lietuvoje dirbęs vairuotojas iš Baltarusijos mirė prie vairo. Avarija, laimė, neįvyko, nes vairuotojas spėjo sustoti.
„Įtarimų kelia vairuotojų turimi draudimai, nes vairuotojai turi tik kopijas, tad klausimas, ar jei tikrai galiojantys“, – pasakojo pašnekovas.
Teisybės teismuose ieško ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai. Šiuo metu vyksta ne vienas teismo procesas – krovinių pervežimo įmonė kaltina profesines sąjungas tikrovės neatitinkančių faktų skleidimu.
Baltarusiai ir ukrainiečiai – labai laukiami
Logistikos įmonės „Transimeksa“ komunikacijos specialistė Vaiva Chachlauskė teigė, kad šiuo metu „Transimeksos“ grupėje dirba per 500 darbuotojų, didžioji dalis, 400, yra vairuotojai.
Paklausta, ar vis dar populiaru krovinių vežimo bendrovėse įdarbinti baltarusius ir ukrainiečius, pašnekovė sakė: „Teiginys, kad populiaru įdarbinti vairuotojus baltarusius ir ukrainiečius, nėra labai tinkamas situacijai mūsų įmonėje apibūdinti, nes turint didelį vilkikų parką reikia samdyti daug vairuotojų, o jų Lietuvos rinkoje labai trūksta. Todėl ieškojimas vairuotojų užsieniečių yra ne populiari tendencija, o būtinybė ir šios dienos realija.“
„Transimeksos“ atstovės teigimu, užsieniečiai – pageidaujami darbuotojai: „Kalbant apie užsieniečių įdarbinimo pranašumus ir trūkumus galima teigti, kad pranašumų yra daugiau: vairuotojai moka kelias užsienio kalbas, galimybė rinktis vairuotojus su didesne patirtimi, vairuotojai yra darbštūs ir atsakingi. Didžiausiu minusu galima pavadinti patį įdarbinimo procesą, kuris ilgai užtrunka, juk reikia sutvarkyti begalę dokumentų, gauti leidimus ir kitus reikalingus dokumentus.“
Apie tai, ar tiesa, kad į Rusijos Federaciją vykstantys vairuotojai iš darbdavio gauna grynųjų pinigų, kad atsižvelgdami į tam tikrus kultūrinius niuansus galėtų reikalui esant neoficialiai susimokėti policijos ar kt. pareigūnams, pašnekovė sakė: „Mūsų veiklos principas – skaidrus ir etiškas verslas. Svarbiausios vertybės, kuriomis grindžiama mūsų kasdienė veikla, – atsakomybė, lankstumas ir operatyvumas. Mes stengiamės už patiriamas kelionės išlaidas atsiskaityti pagal iš anksto su tiekėjais sudarytas sutartis ir maksimaliai eliminuoti praktiką, kai grynųjų pinigų duodama vairuotojams. Tų pinigų paskirtis tikrai nėra neoficialiai susimokėti policijos ar kitiems pareigūnams. Pasitaiko atvejų, kai galime susimokėti už atitinkamas paslaugas iškart, grynaisiais, todėl siekiant operatyvumo ir laiku įvykdyti įsipareigojimus klientams pasirūpiname, kad vairuotojai galėtų pasinaudoti tokia galimybe. Bet kokiu atveju visos mokamos sumos yra pagrįstos ir vairuotojai įpareigoti pristatyti bendrovei dokumentus, patvirtinančius visas išleistas sumas.“
Neigia, kad atėmė pasą
Paklausta, ar yra tekę girdėti apie praktiką, kai vairuotojai kaupia tam tikrą buhalterinėje apskaitoje nefigūruojantį fondą, V.Chachlauskė kalbėjo: „Dažniausiai su vairuotojais kalbama apie galimybę atlyginti įmonei padarytą žalą dėl jų kaltės, neretai pati bendrovė prisiima dalį ar net visus nuostolius. Vadinamoji garantinio fondo praktika žinoma iš spaudos, kartais nauji vairuotojai užsimena apie tai, tačiau mūsų bendrovėje tai netaikoma. Darbo santykiai su vairuotojais atitinka Darbo kodekso reikalavimus.“
Paprašyta pakomentuoti incidentą, kai iš darbuotojo baltarusio buvo atimtas pasas, pašnekovė kalbėjo: „Norime pabrėžti, kad pagrindinis įmonės turtas – profesionalūs, atsakingi ir savo darbą mėgstantys darbuotojai. Keliame aukštus profesinius ir etikos reikalavimus visiems darbuotojams, vertiname sąžiningumą, lojalumą, iniciatyvą ir tokius pačius reikalavimus taikome sau kaip įmonei. Apie tokius kaltinimus žinome, tačiau jie visiškai nepagrįsti, tokia situacija būtų visiškai nelogiška turint omenyje, kad pasas ir vairuotojo pažymėjimas reikalingi vežant krovinius. Pabrėžiame, kad iš darbuotojų neatimame ir niekada neatėmėme nei paso, nei kitų dokumentų ar asmeninių daiktų. Tai visiškai nesuderinama su mūsų įmonės etikos kodeksu.“
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.